UNESCO įtraukė Odesos istorinį centrą į pasaulio paveldo sąrašą

Jungtinių Tautų kultūros agentūra trečiadienį, nepaisydama Rusijos pasipriešinimo, į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Ukrainos Odesos uostamiesčio istorinį centrą.

21 UNESCO Pasaulio paveldo komiteto valstybė narė šešiais balsais „už“, vienu „prieš“ ir 14-ai susilaikius pritarė tam, kad į sąrašą būtų įtrauktos miesto, dažnai vadinamo „Juodosios jūros perlu“, teritorijos.

Praėjusių metų vasarį į Ukrainą įsiveržusi Rusija ne kartą bandė atidėti balsavimą.

„Nors karas tęsiasi, šis įtraukimas įkūnija mūsų bendrą pasiryžimą užtikrinti, kad miestas, kuris visada įveikdavo pasaulinius sukrėtimus, būtų apsaugotas nuo tolesnio naikinimo“, – po sprendimo priėmimo sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay (Odri Azulė).

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris spalio mėnesį paprašė įtraukti Odesą į sąrašą, kad apsaugotų jį nuo Rusijos bombardavimo, pasveikino sprendimą.

„Šiandien Odesai suteikta UNESCO apsauga, – parašė jis tviteryje. – Esu dėkingas partneriams, kurie padeda apsaugoti mūsų perlą nuo rusų užpuolikų atakų.“

Po Rusijos invazijos ukrainiečiai suskubo bandyti apsaugoti miesto paminklus ir pastatus smėlio maišais ir barikadomis.

Odesa, esanti maždaug už 500 km nuo sostinės Kyjivo ir dažnai patirianti Rusijos pajėgų antskrydžius, taip pat buvo įtraukta į pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą.

UNESCO teigimu, šis priskyrimas „suteikia galimybę gauti didesnę techninę ir finansinę tarptautinę pagalbą“, kad būtų galima miestą apsaugoti arba, jei reikia, atkurti.

Agentūra pridūrė, kad jau padėjo atkurti per karą apgadintus Odesos vaizduojamojo meno muziejų ir Odesos modernaus meno muziejų.

Prancūzija teigiamai įvertino UNESCO sprendimą, Užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėždama „išskirtinę šio uostamiesčio, jo architektūros ir istorijos vertę Ukrainai ir žmonijai“.

„Sprendimas įtraukti Odesą [į pasaulio paveldo sąrašą] pabrėžia pavojų, kurį Ukrainos paveldui kelia Rusijos agresijos karas“, – teigė ministerija.

Ji taip pat pridūrė, kad po invazijos buvo sugadinta arba sunaikinta daugiau kaip 230 kultūros objektų.

Politinė įtampa

Odesa suklestėjo po to, kai Rusijos imperatorienė Jekaterina Didžioji XVIII amžiaus pabaigoje nutarė, kad vietovė taps moderniais šalies jūrų vartais.

Tačiau rusų kultūrinės įtakos miestui mastas yra ginčytina tema.

Prieš UNESCO balsavimą kilo įtampa, Ukrainai paprieštaravus, jos nuomone, politizuotam uostamiesčio apibūdinimui sprendimo projekte – jame imperatorienė Jekaterina II vadinta miesto įkūrėja.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka ir Odesos meras Henadijus Truchanovas tai paneigė atvirame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakydami, kad miestas klestėjo dar gerokai iki Rusijos imperatorienės atvykimo.

„Nuolatinė Odesos, kaip uostamiesčio, raida prasidėjo XV amžiuje“, – teigė jie ir pridūrė, kad miestas buvo žinomas kaip Chadžibėjus.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino „propaganda XIX amžiuje atsiradusį mitą apie „imperatorienės įkurtą Odesą“ panaudojo kaip vieną iš priežasčių Rusijos teritorinėms pretenzijoms į Ukrainos miestus ir ginkluotos agresijos pradžiai“, pridūrė jie.

„Šlovinga praeitis“

Rusijos atstovė Pasaulio paveldo komitete trečiadienį pakartotinai sukritikavo, kaip ji pavadino, prastą Ukrainos paraiškos dosjė, teigdama, kad ji daugiausia parengta iš interneto enciklopedijos „Wikipedia“ ir turizmo svetainių.

Atstovė taip pat apkaltino Ukrainą, kad ji „naikina paminklus“ teritorijoje, kurią siekia apsaugoti, ir nesėkmingai bandė atidėti balsavimą neribotam laikui.

Priėmus sprendimą, Rusijos misija prie UNESCO pareiškime sakė, kad jis buvo priimtas „spaudžiant Vakarams“ ir „nesilaikant procedūrinių taisyklių“.

Jame teigiama, kad Pasaulio paveldo komitetas „liovėsi buvęs profesinio dialogo platforma“, o pasaulio paveldo statusas tapo „politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankiu“.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Vakarų šalių grupę, kad ji, pažeisdama standartines procedūras, prastūmė „politiškai motyvuotą“ sprendimą.

„Jis buvo parengtas skubotai, nesilaikant dabartinių aukštų UNESCO standartų“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, pabrėždama, kad už jį balsavo tik šešios šalys.

Maskva atkreipė dėmesį į „šlovingą Odesos, kaip Rusijos valstybės dalies, istorinę praeitį“ ir tvirtino, kad vienintelę grėsmę uostamiesčiui kelia „nacionalistinis režimas Ukrainoje“, jau nugriovęs ne vieną paminklą.

Gruodžio mėnesį ukrainiečių valdžia Odesoje, siekdama derusifikuoti miestą, nugriovė Jekaterinos II statulą, prieš tai apklaususi gyventojus, ką su ja daryti.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą jau buvo įtrauktos šešios kitos Ukrainos vietovės, įskaitant sostinės Kyjivo Šv. Sofijos soborą ir vakarinio Lvivo miesto istorinį centrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

"PASAULIO PAVELDAS"?

"PASAULIO PAVELDAS"? portretas
Kiek prisimenu - tai buvo žydų didžiausia irštva.

Pavėlavo ...........

Pavėlavo ........... portretas
vasarą banderos pasekėjai nugriovė istorinius paminklus Odesos centre , žiema atėjo - paveldo "antspaudeli " uždėjo

Na ir kas?

Na ir kas? portretas
Mūsų senamiesčiai irgi įtraukti į pasaulio paveldą, ir Kuršių Nerija..Bat tas netrukdo leist tam paveldui griūti o Nerijoj planuot pušynų iškirtimus ir apartamentų statybą
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių