Atsikraustė visai vasarai

Jau ketvirtąjį sezoną rezidencijos kuratorius skulptorius Egonas Perševicas pakvietė iškiliausius Latvijos menininkus perkelti į šį bokštą vasarai savo dirbtuves ir suteikti galimybę lankytojams pamatyti ne tik jų darbus bet ir kūrybos procesą. Ankstesniais metais prie šio projekto buvo prisijungę dailininkai Ritumas Ivanovas ir Agatė Apkalnė, Atis Jakobsonas, Elina Zundė, Andris Vytuolinis, Veronika Volska ir Reinis Liepa.

Kiekvieną vasarą drauge su tapytojais bokšte kuria ir pats rezidencijos kuratorius. Čia jis sukūrė didelio formato skulptūras – latvių auditorijai jau gerai žinomą Karuostos undinėlę ir „Menininko manifestą“. Beje, abi šias skulptūras iki rugpjūčio 14 d. galima apžiūrėti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikiančioje festivalio „Faktas-Forma“ parodoje.

Praėjusiais metais skulptorius savo dėmesį skyrė portretų studijoms ir kvietė visus norinčius į edukacines paskaitas apie skulptūros meną. Šią vasarą jį galima pamatyti besidarbuojantį prie didelio gabarito reljefo.

Karostos vandens bokšte kuria iškiliausi Latvijos menininkai, čia eksponuojami jų darbai ir lankosi žiūrovai. Organizatorių nuotr.

Populiarus ne tik Latvijoje

Skulptorius E. Perševicas – būsimasis mokslų daktaras ir pedagogas, sukaupęs daugiau kaip dešimties metų kūrybinio darbo patirtį.

Pastaruoju metu jis dėsto Latvijos meno akademijoje ir Liepojos muzikos, dailės ir dizaino mokykloje.

Daugelis jo sukurtų didelio formato skulptūrų netruko išpopuliarėti visoje Latvijoje. Prie jau minėtų darbų būtų galima pridėti Daugpilio Marko Rotko meno centre eksponuojamą „Vaiduoklių žirgą“, lotoso poza sėdinčią Mildą, ant kurios cituojamas Latvijos laisvės paminklas, bei daug kur Latvijoje eksponuotą „Jūros motinos apiplėšimą“. Egonas ypač gilinasi į didelio formato figūrinę skulptūrą ir, pasitelkdamas ją, tyrinėja aktualias politines temas ir kultūrines vertybes. Pastaraisiais metais skulptoriaus kūryboje dominuoja viešosios erdvės objektai, kurie su lengva ironija aktualizuoja ekologiją, lyčių lygybę, įvairaus pobūdžio diskriminaciją ir laisvės idėją. E. Perševico darbai pabuvojo meno mugėje „ArtVilnius“ ir kitose parodose visoje Lietuvoje.

E. Perševicas. K. Volkovskio nuotr.

Išrado individualią techniką

Drauge su skulptoriumi šiemet Karuostos vandens bokšte galima sutikti dailininkus Lygą Kempę, Klavą Lorį ir Guntą Lantę. Kad išskirtinės vandens bokšto erdvės paliktų patį giliausią įspūdį, į rezidenciją kviečiami tik profesionalūs menininkai, kurių darbų meninė kokybė nekelia jokių abejonių.

K. Loris savo jėgas skiria didelio formato darbams, kuriuos kurdamas eksperimentuoja įvairiomis technikomis. Jis nevengia derinti klasikinę aliejinę tapybą su moderniosiomis medijomis ir skirtingomis medžiagomis. Eksperimentuodamas jis yra išradęs savo individualią techniką, kuria į vieną meninį darinį suliejama fotografija, skaitmeninė spauda ir klasikinė tapyba. Nuo 2007 m. šis dailininkas spėjo surengti net aštuonias asmenines parodas ir prisidėti prie daugiau kaip 20 jungtinių parodų Latvijoje ir už jos ribų. 2015 m. K. Loris laimėjo Didįjį prizą šiuolaikinio meno bienalėje JCE (Jeune creation Europeenne. Biennale d'art contemporain) Paryžiuje. Viešėdamas Liepojoje Klavas tęsia darbą, kurdamas paveikslų seriją „The Thing“, kurios pirmieji darbai šią vasarą pristatyti asmeninėje jo parodoje Rygoje.

Organizatorių nuotr.

Atskleidžia moterų pasaulį

L. Kempė ieško šiuolaikinės meninės raiškos labai plačiu užmoju – nuo ryškaus figūratyvumo iki abstraktaus gamtovaizdžio konstrukcijų. Jutiminiais potėpiais ir linijomis ši dailininkė atskleidžia intymaus moterų pasaulio paslaptingumą. Lygos tapybai visuomet svarbi raiškos priemonė yra siautulingas žaidimas su klasikiniais metodais ir technikomis. Parodose Latvijoje ir svetur L. Kempė dalyvauja nuo 1999-ųjų. Daug jos darbų galima rasti ne tik įvairiuose muziejuose, bet ir įmonėse bei privačiose kolekcijose.

G. Lantė save atrado figūriniame mene. Ji pažįsta pasaulį, tyrinėdama žmogų ir (ne)žmoniškumą. Žmogaus kūnas Guntai tarsi kalba, turinti didžiausią įmanomą žodyną. Savo tapyboje ji maksimaliai panaudoja nuogą žmogaus kūną, nes, jos manymu, žmogus iš prigimties šiame pasaulyje yra nuogas – neapsaugotas ir nepagražintas. Kurdama ji sąmoningai atsisako foninės informacijos. Tokį jos sprendimą lemia nuostata, kad, žmogui pasiekus ar patyrus gyvenime kažką svarbaus, fonas ir aplinka tampa bereikšmiai. Tapydama Gunta daugiausia naudoja aliejinę ir akrilinę technikas, bet jos tikroji aistra yra piešimas.

G. Lantė. Organizatorių nuotr.

Kviečia apsilankyti nemokamai

Tapytoja G. Lantė pabrėžė patirties, kurios galima įgyti dirbant šioje rezidencijoje, unikalumą: „Tai nuostabi galimybė menininkams sutikti savo žiūrovus, o žiūrovams – menininkus. Be to, jie savo akimis gali pamatyti kūrybinį procesą, susipažinti su juo, užmegzti pokalbius ir diskusijas.“

Šiemet menininkų rezidencijos Karuostos vandens bokšte projektas buvo įvertintas Latvijos visuomeninės žiniasklaidos metų apdovanojimu „Kilogramas kultūros“.

Nemokamai apsilankyti šiame bokšte iki pat vasaros pabaigos galima kasdien 13–17 val.