„Kažkuriuo momentu tiesiog persitempiau... Jaučiau didelį spaudimą: rezultatai gerėja, vos ne pasaulio rekordus mušu, žmona laukiasi, Olimpiada ant nosies – visi mato mane kaip lyderį ir tikisi medalių. Ir vienoje treniruotėje užteko vieno nesėkmingo pritūpimo – trakštelėjimas, nežmoniškas skausmas ir nebegaliu kojos priminti. Gydytojai sako „operuojam“ – bet suprantama, kad po operacijos nieko padaryti nebegalėsi. Negana to, šaldydamas koją irgi persistengiau – nušalo visa oda“, – nesėkmes prisimena olimpinis čempionas.

Žinoma, šlubavimo nepaslėpsi, tad visiems sakiau, jog vykdau slaptą eksperimentą.

„Nesutikau operuotis. Jau po kelių dienų susitvarstęs koją ėjau treniruotis. Mano masažuotojas ir geriausias pagalbininkas Zigmas Živatkauskas visiškai pražilo... Jeigu prieš tai numesdavau 70 metrų, tai tą dieną kažkokiu stebuklingu būdu numečiau 60. O po poros dienų varžybos Briuselyje. Naktį gimė sūnus, o dieną turėjau savo patirtą traumą nuslėpti nuo varžovų – negalėjau pasirodyti silpnas. Žinoma, šlubavimo nepaslėpsi, tad visiems sakiau, jog vykdau „slaptą eksperimentą“, –  juokiasi V. Alekna. „Pirmas metimas 58 metrai, antras – 60 metrų. Visi stebisi – mėtė po 70 metrų, o dabar... Ir ketvirtu ar penktu metimu pavyko diską nusviesti 68 metrus. Ir būtent tada sutvirtėjo jausmas, kad galėsiu ir Olimpiadoje dalyvauti“, – pasakoja sportininkas.

Pokalbis su juo – šio vakaro LRT dokumentikos cikle „Gimę tą pačią dieną“ (19.30 val.).