- Monika Liškutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ypatinga: Telšių centre esanti skulptūra „Žemaitijos legendos“ vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką – Žemaitijos motiną.
-
Įvairovė: stiklinės, molinės, medinės – kokių tik meškučių nepamatysi muziejaus ekspozicijoje.
-
Gausa: nuolat gausėjant eksponatų, svarstoma ateityje muziejui surasti erdvesnes patalpas.
-
Žaismingai: miestui savitumo suteikia po atviru dangumi įkurdinti meno kūriniai, o bene mėgstamiausi – žaismingos meškutės, įsitaisiusios įvairiose vietose.
Žemaitijos sostinė, įsikūrusi ant septynių kalvų prie Masčio ežero, garsėja ne tik gamtos grožiu – ji vadinama menų miestu. Telšiuose daug dėmesio skiriama Žemaitijos simboliams. Itin kūrybingai įamžintas svarbiausias jų – meška. Lepečkojės ne tik kopinėja įvairiose miesto vietose, bet ir įsikūrė unikaliame muziejuje.
Smagus pažintinis žaidimas
Meška – žemaičių simbolis, pavaizduotas herbe. Šis gyvūnas artimas žemaičiams dėl savo savybių: iš pažiūros lėtos, tačiau pasižymi didžiule jėga, ištverme. Istorija byloja, kad žemaičiai ne kartą parodė savo galingą, kaip ir jų simbolio, charakterį.
Sklando legenda, kad meška, kaip ir Romos simbolis vilkė, padėdavo žemaičiams išmaitinti vaikus. Mat, kai žemaičių gentims grėsdavo badas, vaikus išnešdavo į mišką – tikėjo, kad jais pasirūpins meškos.
„Meška yra stiprybės ženklas, identifikuojantis mūsų miestą ir visą regioną“, – sako Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.
Tarp miesto erdves puošiančių daugybės mažosios architektūros kūrinių – ir meškų skulptūros. Meškos įsikūrusios priešais seniūniją esančiame laikrodyje, laiko „Žemaitijos gaublį“, karstosi Masčio ežero pakrančių tiltukais ir suoliukais, lipa ant pastatų pamatų, durų, įspaudžia pėdsakus žemėje...
Pirmą kartą apsilankiusiems Telšiuose gali pasirodyti, kad meškutės ant tiltų puikuojasi tik dėl grožio, tačiau jos skirtos ir edukacijai. „Visas meškutes reikia surasti ir suskaičiuoti. Tai puikus interaktyvus žaidimas, padedantis geriau pažinti miestą, – teigia E.Vaškelevičius. – Telšiuose šiuo metu galima 50 meškų, kap sak žemaite, surasti, pačiupinieti.“
Žaismingai: miestui savitumo suteikia po atviru dangumi įkurdinti meno kūriniai, o bene mėgstamiausi – žaismingos meškutės, įsitaisiusios įvairiose vietose / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
Sulaukė entuziastingo palaikymo
Bene labiausiai žinomas Telšių muziejus – „Alka“, svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus. Dabar miestas turi ir dar vieną ypatingą traukos objektą – Meškų muziejų, atvėrusį duris pernai rugsėjį.
Muziejuje jau sukaupta beveik 4 tūkst. meškučių. Vietos dar yra, todėl kviečiame visus norinčius atnešti, atvežti ar atsiųsti savo meškutį.
Kuriant jį, gyventojų prašyta dovanoti meškinų, meškų, meškučių, lokių ir su jais susijusių daiktų. Siekta surinkti 500 eksponatų, tačiau rezultatas gerokai pranoko lūkesčius.
„Muziejuje jau sukaupta beveik 4 tūkst. meškučių, – nustebina skaičiumi E.Vaškelevičius. – Vietos dar yra, todėl kviečiame visus norinčius atnešti, atvežti ar atsiųsti savo meškutį. Bet kada bus galima jį aplankyti, taip pat pasidžiaugti kitomis meškomis.“
Entuziazmo sulaukta vos paskelbus žinią, kad steigiamam muziejui renkami eksponatai. Iš pradžių buvo didžiausias antplūdis. Mes patys važiavome pasiimti meškučių iš tų žmonių, kurie neturėjo galimybės atvykti. Važiavome į Mažeikius, Plungę. Vien per pirmą savaitę surinkome 500 eksponatų“, – prisimena E.Valaškevičius, vienas iš Meškų muziejaus įkūrėjų.
Žmonių sukurtas muziejus
Kai kurios meškutės į muziejų atkeliauja su savo istorijomis. „Prie meškutės prikabinami laiškai, kuriuose pasakojama, kaip meška pas tuos žmones atsirado, kaip buvo sunku su ja atsisveikinti. Sykiu ir džiaugiamasi, kad meškutė įsikurs tokioje vietoje, kur ją galės pamatyti visi norintieji“, – pasakoja muziejaus entuziastas.
Eksponatų sulaukta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. „Meškučių sulaukėme iš Norvegijos, Anglijos, Čekijos, – vardija pašnekovas. – Kur lietuviai pasibarstę po pasaulį, iš daugelių tų šalių esame ir gavę eksponatų.“
Tačiau patys aktyviausi buvo telšiškiai. „Meškutes aktyviai dovanojo mokyklos, darželiai, įvairios bendruomenės. Visi miesto gyventojai susitelkė dėl šio gražaus tikslo, – džiaugiasi pašnekovas. – Muziejus ir įkurtas su tokia gražia idėja – eksponatus ne pirkti, bet surinkti iš žmonių. Iš tiesų, tai patys žmonės ir sukūrė šitą muziejų, nes be jų iniciatyvumo ir geranoriškumo nebūtume surinkę tokios gausios ekspozicijos.“
Užsienio šalių turistai, apsilankę Meškų muziejuje, ne tik pasidžiaugia originalia ekspozicija, bet ir patys prisideda prie jos plėtojimo.
Įvairovė: stiklinės, molinės, medinės – kokių tik meškučių nepamatysi muziejaus ekspozicijoje / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
„Sulaukėme turistų iš Rumunijos ir Graikijos. Jie aplankė mūsų senamiestį, Masčio ežero pakrantę, Germanto draustinį ir atvyko į Žemaitijos turizmo informacijos centrą įsigyti suvenyrų, kad prisimintų mūsų šalį ir miestą. Kaip jie buvo nustebę, kai užsuko į Meškų muziejų! Sugrįžę namo atsiuntė mums meškučių dovanų. Tai labai pradžiugino“, – teigia E.Vaškelevičius.
Dovanų sulaukiama nuolat. „Per dieną gauname po kelias meškutes, tai šitaip vis pasipildo mūsų Meškų muziejus“, – pasakoja Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius.
Visos – ypatingos
E.Vaškelevičius teigia, kad muziejuje nėra vienos išskirtinės meškos, visos jos vienodai nuostabios. „Visos meškos yra ypatingos, nesvarbu, iš ko jos pagamintos. Labai branginame pirmąją mūsų kolekcijos mešką, kurią gavome dovanų iš mero Kęstučio Gusarovo. Tai grūdinto stiklo meškutis. Viena vilnietė padovanojo muziejui didžiulę puodelių su meškų atvaizdais kolekciją“, – pamini pašnekovas.
Meškučių skaičius – tikėtina – vis augs, ir kiekviena padovanota meškutė atras savą kampelį muziejuje. „Jei Meškų muziejaus ekspozicija sparčiai plėsis, tada ieškosime kitų patalpų, kur būtų galima jas apgyvendinti“, – tikina direktorius.
„Kartais ūgtelėję vaikai atveža savo meškutes ir prisipažįsta, kad labai gaila jas atiduoti, bet sykiu ir džiaugiasi, kad jų meškutės atsidurs muziejuje. Suaugusieji irgi atveža savo vaikystės meškučių. Turime net metalinių meškų, o vienai ekspozicijos meškai – net 70 metų! Kiekvienam, prisidėjusiam prie muziejaus ekspozicijos kūrimo, esame labai dėkingi“, – priduria E.Vaškelevičius.
Gausa: nuolat gausėjant eksponatų, svarstoma ateityje muziejui surasti erdvesnes patalpas / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
Miesto pasididžiavimas
Muziejus siūlo ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir įsitraukti į edukacines veiklas. „Muziejuje galima netgi patiems pasigaminti meškučių – vieną sau pasiimti, kitą palikti muziejui“, – teigia pašnekovas.
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius džiaugiasi, kad naujasis Telšių muziejus sulaukia gausybės lankytojų. „Yra daug norinčių pamatyti didžiausią Europoje meškučių kolekciją. Teko domėtis įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose – niekas vienoje vietoje nėra sukaupęs tiek meškučių, kiek turime mes, tad Telšiai tikrai turi kuo didžiuotis“, – šypsosi E.Vaškelevičius.
Muziejuje galima pamatyti pačių įvairiausių meškučių – pliušinių, stiklinių, medinių, molinių. Meškučių atvaizdai puikuojasi ant puodelių, raktų pakabukų, jie įamžinti paveiksluose. Vieną jų, įspūdingo dydžio – 4×2 m, padovanojo Telšių mokykla.
Meškų muziejų galima aplankyti kiekvienam patogiu metu. Muziejus yra nemokamas, o didžiausia dovana jo steigėjams ir puoselėtojams – sulaukti naujų meškučių. „Kiekvienas tikrai ras savo vietą ekspozicijoje, – tikina pašnekovas. – Jei manote, kad jūsų meška verta eksponato vardo, atneškite ar atsiųskite ją Žemaitijos turizmo informacijos centrui adresu: Turgaus a. 21, Telšiai. Padėkite mums Telšius paversti tūkstančių meškų miestu!“ – ragina Žemaitijos turizmo informacijos centro vadovas.
Labai mėgstantis keliauti su šeima E.Vaškelevičius įsitikino, kaip svarbu kiekvienoje kelionėje aplankyti kažką įsimintino. Jis neabejoja, kad Telšiuose įkurtas Meškų muziejus taps įsimintinas kiekvienam jame apsilankiusiam.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Koncertų ciklas „Atviros tėkmės“: kviečia pasinerti į užburiančią garsų ir vandens sinergiją
Ieškantys pabėgimo nuo kaitrios ir sausos miesto aplinkos, norintys pabėgti nuo kasdienybės ir darbų bei pasinerti į gaivią vandens ir garsų tėkmę kviečiami į kas dvi savaites vykstantį koncertų ciklą, kuriame pagrindinę vietą užims įv...
-
Kauno senamiestį užlies muzikinės ir teatrinės improvizacijos
Vasaros laikotarpiu, kai įprastai teatrai užsidaro ilgų atostogų, improvizacijos teatras „Impro Kaunas“ kartu su Teatro klubu vienijasi bendram tikslui – improvizuotais spektakliais žiūrovus džiuginti Kauno senamiestyje, Vilniaus gatv...
-
Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare3
UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta šios organizacijos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto nare. ...
-
Ne kiekvienas garsas yra muzika, bet gali būti menas1
Gegužės 31–birželio 3 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šėls tradicinis festivalis „Nerk į teatrą“. Jį kuruojantis tarpdisciplininio meno kūrėjas, garso menininkas Arturas Bumšteinas rengia premjerą – ...
-
Uostamiestis ruošiasi Dainų šventei
Kitą savaitgalį Klaipėdos vasaros estradoje koncertuos per 7 tūkst. šokėjų ir dainininkų iš visos Lietuvos. Miestą sudrebins Vakarų krašto dainų šventė, skirta Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. ...
-
Namai, kuriuose gyvena mūzos2
„Kūryba yra laisvės erdvė“, – sako menininkė Lina Beržanskytė-Trembo. Laisvė būti ir jausti, kalbėti atvirai, nesiteisinti, nelaukti pritarimo. Laisva kūryba – tai ir drąsa, ir pažeidžiamumas. Tai tikrumas, kuris naikina ri...
-
Vilniaus universitete atidaryta paroda – eksponuojami Gedimino laiškai2
Vilniaus universitete antradienį atidaryta paroda „Curriculum Vilnae“, joje eksponuojami trys iš Vokietijos atvežti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai. ...
-
Striogos bronzos džiazas1
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus kviečia pasigrožėti nauja Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos (1930–2022) skulptūrų paroda „Striogos bronzos džiazas“. ...
-
Parko muzika skambės nuo Kauno iki Palangos1
Nuo 2018 metų koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ inicijuoti vasaros koncertai „Parko muzika“ ir šiemet kvies kauniečius ir svečius pramogauti žaliose erdvėse. Penkiolika „Parko muzika“ renginių, kuriuose ska...
-
Į atsisveikinimą su Z. Kelmickaite Vilniuje renkasi žmonės6
Šeštadienį mirus etnomuzikologei, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjai, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai Zitai Kelmickaitei, pirmadienį į Šv. Jonų bažnyčią Vilniuje atsisveikinti su žinoma moterimi ...