Naujieji buvusios psichiatrijos ligoninės savininkai - Kauno dailės institutas užsimojo po 5-6 metų atkurti dar vienus valdovų rūmus Lietuvoje

Kelių šimtų metų senumo pastatai, pačioje Kauno senamiesčio širdyje, Muitinės gatvėje, mena Lietuvos ir Lenkijos valdovų praeitį. Keletą pastarųjų dešimtmečių juose veikė psichiatrijos ligoninė. Šiomis dienomis pastatai perduoti Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno dailės institutui.

Kaune - kunigaikščių rūmai

Kol Vilniuje statomi Valdovų rūmai, Kaune vis garsiau kalbama apie Didžiųjų kunigaikščių rūmų atgaivinimą. Tokia galimybė atsivėrė iškėlus 150 vietų psichiatrijos ligoninę iš pastatų komplekso Muitinės gatvėje. Naujieji pastato šeimininkai - VDA Kauno dailės institutas į dviejų korpusų pastatą ketina pradėti keltis dar šią vasarą.

Šalia Vytauto bažnyčios, Perkūno namų ir rotušės stovintis pastatas jų fone labiau primena varguolių buveinę nei kunigaikščių rūmus. Tačiau vargani vaizdai netolimoje ateityje turėtų pasikeisti, nes buvusiai 16-ojo amžiaus kunigaikščių rezidencijai ir 19-ajame amžiuje pristatytai ligoninei atgimimą pranašauja naujieji savininkai. Kuriami ambicingi planai, pagal kuriuos po 5-6 metų vaizdas šioje Senamiesčio dalyje pasikeistų neatpažįstamai: pastatai turėtų būti ne tik restauruoti, bet ir pastatytas naujas, modernių formų, nuo Aleksoto tilto pusės. Kunigaikščių rūmuose būtų įkurta dailės instituto galerija, greta veiktų mokyklos muziejus. Visuomenės akims ketinama atverti du vidinius kiemus iš Vytauto bažnyčios, ir iš Muitinės gatvės pusių. Kunigaikščių rūmų pastatas būtų skirtas labiau visuomenei nei mokslui. Studijų reikmėms bus pritaikytas 19-ojo amžiaus ligoninės pastatas, kuriame gausu erdvių patalpų.

Bus atviras visuomenei

“Prieš keletą metų studentų ir dėstytojų pajėgomis buvo sukurti vizualiniai planai, kaip turėtų atrodyti pastatas po restauracijos. Jei jie būtų įgyvendinti, Kaunas praturtėtų gražiu architektūriniu akcentu, kuris papuoštų Senamiestį. Užstačius plotą prieš Aleksoto tiltą, atsirastų galimybė Dailės institute dėstyti ir kitas menų disciplinas: šokio, muzikos, kino menų ir galbūt kitų”, - sakė VDA Kauno dailės instituto dekanas Raimundas Žiupka.

“Kunigaikščių rūmai būtų restauruojami pagal 16-ojo amžiaus, o ligoninės pastatas - pagal 19-ojo amžiaus architektūros stilių. Ar iškils naujasis pastatas prie Aleksoto tilto, priklausys nuo visos visuomenės. Bus skelbiamas konkursas”, - teigė VDA Kauno dailės instituto docentas Jonas Audėjaitis.

Nežinoma, kas finansuos

Tačiau įspūdingi planai kol kas neturi realaus finansinio pagrindo. Tiksliai nežinoma, kaip ir iš kur bus gauta lėšų. Iš valstybės renovacijai kartu su studijų įranga prašoma 50 milijonų litų.

“Suma grindžiama šiandieninėmis statybų kainomis ir tuo, kad pastatas yra paveldinis ir jo restauracijos kaina yra didesnė nei statybų. Gauti šią sumą nebus lengva. Bus bandoma ieškoti iš Europos struktūrinių fondų, valstybės, miesto ir verslininkų”, - sakė R. Žiupka

Aplinkos ministerijos valdininkai teigia, kad valstybei pastatų komplekso atstatymas būtų per brangus, todėl ir pats Dailės institutas turėtų ieškoti galimybių gauti lėšų.

“Neseniai sužinojome, kad ir be tradicinių fondų bei programų (sanglaudos, struktūrinių fondų bei turizmo ir kultūros paveldo programų) Europoje egzistuoja lietuviams iki šiol nežinomi fondai. Vienas tokių Europos investicijų banko fondų skirtas gyvenimo kokybei gerinti per darnią plėtrą. Lėšos skiriamos teritorijoms planuoti, urbanizacijai, architektūrai. Projekto įgyvendinimas vien biudžetiniais pinigais taptų šimtmečio statyba”, teigė Aplinkos ministerijos sekretorė, kuruojanti architektūrą Jūratė, Jasaitienė.

Studentų kvartalas

Naujieji pastatų komplekso šeimininkai ne tik atgaivino viltį, kad šioje Kauną reprezentuojančioje vietoje atgims istoriniai pastatai, bet ir tai, kad Senamiestis vis labiau virsta studentų kvartalu, nes čia įsikūrusi Jėzuitų gimnazija, Dailės institutas, Vytauto Didžiojo universiteto svečių namai, J. Naujalio muzikos mokykla. Naujųjų pastatų prijungimas prie Dailės instituto padidins besikuriantį mokyklų kvartalą.

“Rotušė apsupama akademinių objektų. Studentija bus tas faktorius, kuris padės Senamiesčiui atsigauti. Prancūzijos Amjeno miestas yra pavyzdys, kai prieš 20 metų buvo iškelti studentų miesteliai už miesto. Tačiau ši praktika nepasitvirtino ir dabar vėl bandoma universitetus sugrąžinti atgal į miestą. Iškėlus studentus, miestas prarado jaunimą ir gyvastį miesto centre”, - sakė J. Audėjaitis.

Nyki dabartis

Istorikai mano, kad prieš keturis šimtmečius Kunigaikščių rūmuose apsistodavo į Kauną užsukę Lietuvos ir Lenkijos valdovai, tačiau dabar pastatų kompleksas menkai teprimena buvusią šlovę. Išsikėlusi ligoninė apnuogino skurdžią būtį ir valstybės požiūrį, kad dvasinę negalią turintys ligoniai yra tie atstumtieji, kurie neverti būti visaverčiais valstybės piliečiais. Pamatyti vaizdai ir stebino, ir šiurpino. 19-ajame amžiuje statytoje ligoninėje - nykūs, aukšti ir tamsūs koridoriai, per pastaruosius dešimtmečius, persismelkę specifiniu kvapu. Jis neišnyko, nors langai buvo atlapoti. “Jau keletą dienų vėdiname patalpas, bet kol kas blogas kvapas neišnyksta”, - kalbėjo po patalpas lydėjusi Dailės instituto darbuotoja.

Kitame - 16-ajame amžiuje statytame dviejų aukštų valdovų rezidencijos pastate pastaraisiais dešimtmečiais buvo įsikūrusi psichiatrijos ligoninės administracija. Pro langus matosi rotušė, Perkūno namai ir Vytauto bažnyčia. Autentišką vaizdą išlaikęs rūsys su arkomis. Gotišku stiliumi mūrytos plytos išdavė, kad patalpa iki šių dienų išliko beveik nepakitusi. Sovietmečiu čia buvo įrengta valgykla.

Marga istorija

Didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija siekia dar 15-ojo amžiaus pradžią, kai kvartale buvo suplanuoti keturi sklypai. Du sklypus naudojo miesto gyventojai, o dar du, esantys rytinėje kvartalo dalyje, priklausė pranciškonų vienuolynui. Visi sklypai tuomet buvo užstatyti mediniais pastatais. 16-ojo amžiaus pradžioje kvartalo vakarinėje dalyje esantys sklypai sujungti į vieną valdą. Raudono molio plytų pastatų fasadai buvo jau ne mediniai, o sumūryti gotikiniu plytų rišimo būdu, dekoruoti juodai degtų plytų rombo raštu. Istoriniai šaltiniai teigia, kad čia iki pat 16-ojo amžiaus pabaigos buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių rezidencija. Kitais šalia esančiais pastatais naudojosi pranciškonų vienuoliai.

Vėliau kunigaikščių rūmai atiteko turtingiesiems Kauno miestiečiams: Ravoms ir Rozenbergams.

1655-1661 metais karo su Maskva metu vienuolyno pastatai apgriauti, o 1669 metais vienuolynas atstatytas. 18-ojo amžiaus antroje pusėje - 19-ojo amžiaus viduryje vakariniuose kvartalo dalies pastatuose veikė bajorų teismas ir muitinė. Savo gotikinį veidą pastatų kompleksas prarado 19-ojo amžiaus antrojoje pusėje, kai buvo uždarytas čia veikęs vienuolynas, o visi gyvenamieji pastatai sujungti į vieną valdą, šalia pastačius miesto ligoninę. Senieji gotikiniai fasadai prarado savo autentišką stilistiką - durų angos buvo užmūrytos ir iškirstos naujos. Sovietmečiu kompleksas paverstas psichiatrijos ligonine, kuri savo paskirtį išlaikė iki šių dienų.