Be vandens nėra gyvybės, bet drėgmei neatspariems statybiniams paviršiams ji gali būti net labai žalinga. Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo dumblių, grybelio ar net apdailos skilinėjimo.  Šių nemalonių procesų padeda išvengti nanotechnologijų pagrindu Lietuvoje sukurti produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi mokslinė fantastika.

Nuo drėgmės trūkinėja betonas, skilinėja plytos

Didžiausia problema, su kuria susiduria pastatų savininkai, yra drėgmė. „Vandenyje ištirpę chloridai, sulfatai ir nitratai pernešami į sienas, pamatus, o tada jau tose vietose,  kur  garuoja vanduo, susidaro druskų kristalai. Šiuos kristalus veikia ore esanti drėgmė – jie tirpsta, o vėliau prasideda džiūvimas”, – apie žalingus vandens ir druskų veikimo procesus pasakoja pastatų inžinierius Antanas Karbauskas. 

Patekusi į sienų apdailos medžiagų vidų, drėgmė sukelia negrįžtamus padarinius. Svyruojant temperatūrai trūkinėja betonas, skylinėja plytos ir, žinoma, prastėja namo termoizoliacinės savybės. Drėgnos sienos – palanki terpė veistis pelėsiui ir grybeliui tiek namo išorėje, tiek viduje. Pastato sienos gali pažaliuoti, apkerpėti ar net apsamanoti. Tai kenksminga ne tik namui, bet ir jame gyvenančiam žmogui.

Pajūrio regionas – liūdnas pavyzdys

Drėgmės problema ypač aktuali pajūrio regione. Atkreipus dėmesį galima pastebėti, kad daugumos daugiaaukščių pastatų plytos yra išskilinėję, papilkėję. Problemą paaštrina ir tai, jog statyboms dažnai naudojamos plytos, kurių sugeriamumas siekia iki 70 proc. Tiesa, inžinieriaus A. Karbausko nuomone, laiku neužkirtus kelio gamtinių sąlygų poveikiui, kristalų sprogstamoji jėga gali sugriauti net patį kiečiausią ir stabiliausią betoną.

Dažnai  manoma, jog drėgmė yra senos statybos būstų ilgalaikis poveikis, tačiau po kelerių metų drėgmė gali stipriai paveikti ir naujo namo fasadą. „Deja, apie tai, kad svarbu pasirūpinti namo sienų drėgmės prevencija, pradedama mąstyti tada, kai problema bado akis: fasadas  papilkėja ar net „pažaliuoja”, – sako specialistas Vytautas Švirinas. Iki šiol  įmonė daugiausia dirbo su statybinėmis organizacijomis, kurios nanotechnologijų sprendimus taiko pajūrio regione vykstančiose statybose ar gelbsti į keblią padėtį patekusių pastatų savininkus.

Impregnantų pasirinkimas lemia apsaugos kokybę

Statant ar renovuojant pastatą reikia įvertinti, kaip galima kuo ilgiau išlaikyti  pastato sienas sausas. „Pirmiausia pageidautina apdirbti paviršius vandeniui atspariomis medžiagomis, kad paviršius nebeįsigertų drėgmės. Tai pigiausias apsisaugojimo būdas, nes pažeistiems statiniams  prireiks atlikti nemaža atnaujinimo darbų, o jie bus kur kas brangesni”, – apie pastatų sienų profilaktiką kalba A. Karbauskas.

Galima rinktis iš daugybės impregnantų rūšių, tačiau daug metų su „Baltic Nano Technologies” pagamintais impregnantais dirbantis inžinierius pastebi ryškius aukšųjų technologijų pranašumus. Nanotechnologijų impregnantai  yra pagaminti vandens pagrindu, naudojant ~1 nanometro dydžio silanų molekules, kurios modifikuoja paviršių, įsiskverbdamos net į  mažiausias poras. „Nanodalelės susigrupuoja taip, kad vanduo ir nešvarumai neįsigeria į paviršių. Siena ar kiti paviršiai būna ne tik padengiami apsauginiu sluoksniu, bet ir išlaiko vieną svarbiausių savybių – oro pralaidumą net iki 100 proc.", – apie tris metus laboratorijoje kurtus produktus aiškina chemikė dr. Deimantė Černiauskaitė.

Laboratorijoje sukurti impregnantai veikia iki 20 metų

Padengti namo fasado sienas specialiu, nanotechnologijomis pagamintu impregnantu iš lūpų į lūpas rekomenduoja ne tik statybininkai, bet ir neįprastą efektą išvydę klientai: vandens lašai tiesiog atšoka nuo paviršiaus, o siena lieka sausa.

Impregnantai atsparūs UV spinduliams, purvui, rūgštims ir druskoms bei lietui ir sniegui, o priklausomai nuo aplinkos poveikio, gali veikti nuo 10 iki 20 metų. Padengus paviršių, nepasikeičia sienos išvaizda,  neatsiranda šalutiniai efektai tokie kaip blizgesys ar šlapio paviršiaus efektas. Anot specialisto A. Karbausko, ypatingai kruopštaus hidroizoliacijos padengimo reikalauja plytelėmis išklijuoti balkonai ir terasos, kurios paliekamos visapusiškam gamtinių sąlygų poveikiui. Projektuotojų ir gamintojų kūrybingumas, statybos eigos planavimas ir netgi darbų saugos reikalavimai jokiu būdu nepalengvina šios užduoties.

Į klausimus atsako ekspertas:

– Ar nepakinta paviršiaus spalva, neatsiranda blizgesys?

– Šalutiniai efektai paprastai atsirandantys naudojant daugelį silikoninių impregnantų:  pakinta  paviršiaus spalva, atsiranda blizgesys ar šlapio paviršiaus efektas. Reikėtų rinktis impregnantus, kurie yra  gaminami naudojant fluoro silanus. Fluoro silanų molekulės yra ~1 nanometro dydžio, dėl kurio nepasireiškia šalutiniai efektai.

– Ar paviršius išlieka laidus orui?

– Labai svarbu atkreipti dėmesį ar produktas neužkemša porų ir leidžia sienoms kvėpuoti.  Nepralaidūs orui impregnantai sudaro sąlygas  drėgmei kauptis namo viduje.

– Kiek metų apsaugo sienas?

– Jei impregnantai prie paviršiaus neprisijungia chemiškai  per keletą metų  jie gali būti nuplauti lietaus. Impregnantai su paviršiumi turi sureaguoti sudarydami stiprų cheminį ryšį, tai garantuoja ilgalaikę apsaugą 10-20 metų.

–  Ar produktas atsparus UV spinduliams?

– Prie impregnanto savybių turi būti aiškiai parašyta ar jis atsparus UV spinduliams, o jei atsparus dalinai, tai kuriam laikui. Didžiausią įtaką UV spindulių atsparumui sudaro impregnante naudojamų molekulių struktūra.

–  Ar tai nekenkia aplinkai ir žmogui?

– Verta atkreipti dėmesį iš ko pagamintas produktas. Nanotechnologijų impregnantai, kurie yra pagaminti vandens pagrindu, nekenksmingi nei aplinkai, nei žmogui.