Daugiabučiame name yra įsteigta bendrija, bet jau daug metų nešaukiami susirinkimai. Motyvas – nėra ką aptarti. Aš manau, kad algos pirmininkui ir buhalteriui yra per didelės. Be to, nesutinku, kad įmokos turi būti sumokamos tik iki 20 d., norime atsijungti nuo bendro šildymo. Kadangi ir šildymas, ir kiti mokesčiai (atlyginimai, bendra elektra) suplakti į vieną, nesumokėjus jų iki nustatytos datos, skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai. Ar tai normalu, legalu? Jei ne, ką daryti? Albina A.

Teisininkas Mindaugas Steponavičius

Perskaičius laišką visų pirma kyla klausimas, ar bendrija, jos pirmininkas apskritai ką nors veikia, jeigu per keletą metų iš eilės vis neatsiranda jokių klausimų, kurie turėtų būti aptariami bendrijos narių susirinkime. Tikėtina, kad namo bendrijos pirmininkas, nešaukdamas susirinkimų, iš esmės netinkamai vertina jam suteiktų įgaliojimų apimtis ir visuotinio bendrijos susirinkimo paskirtį. Reikia atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymu, būtent visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos valdymo organas, kuris turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto darbų organizavimo, nustatyti bendrijoje renkamus mokesčius, jų dydžius, surinktų lėšų panaudojimo tvarką ir pan. Bendrijos pirmininkas iš esmės yra tik įrankis, įgyvendinantis bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus. Iš to išeitų, kad ne pirmininkas turi teisę nuspręsti, ar yra poreikis šaukti bendrijos narių susirinkimą. Skaitytojos nurodytoje bendrijoje bendrijos pirmininkas jaučiasi visateisiu bendrijos valdovu arba bendrijos savininku, leidžiančiu sau išspręsti klausimus, kurie nėra jo kompetencija ir kitaip pažeisti bendrijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaujantis bendrijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas turi būti privalomai šaukiamas bent vieną kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams. Šiame susirinkime turi būti patvirtinama bendrijos valdymo organų veiklos ataskaita už praėjusius metus, išklausoma ir patvirtinama namo bendrijos revizoriaus ataskaita ir išsprendžiami kiti bendrijai aktualūs klausimai. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas, kaip bendrijos pirmininkas įvykdo jam imperatyviai nustatytą pareigą atsiskaityti už savo vykdomą veiklą? Teisės aktai nenustato jokių bendrijos pirmininkui mokamo atlyginimo ribų, todėl įvertinti, ar gaunamas atlyginimas per didelis, yra labai sunku. Šiuo atveju daug svarbiau išsiaiškinti, ar tokio dydžio atlyginimas yra mokamas teisėtai. T. y. ar yra visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl tokio dydžio atlyginimo paskyrimo. Jeigu tokio sprendimo nėra, vadinasi, bendrijos pirmininkas lėšas gauna be jokio teisėto pagrindo. Visi sprendimai dėl mokėjimo už suteiktas paslaugas terminų turi būti priimami namo bendrijos narių susirinkime, įvertinant realius atsiskaitymo su bendrijai paslaugas teikiančiais ūkio subjektais terminus ir protingumo kriterijus.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymo 20 str. numato, kad „Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės“ (1 d.). „Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui“ (2 d.).

Taigi kiekviena savivaldybė privalo kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą. Bendrijos pirmininko pareigų nevykdymo atveju namo bendraturčiai visų pirma turėtų raštu kreiptis į vietos savivaldybę. Kitas būdas ginti galbūt pažeistas teises –  kreiptis į teismą. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas atleidžia bendrijų narius nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, todėl bylinėjimasis su savo pareigų nevykdančių bendrijos pirmininku tapo daug pigesnis.