Jei mikrorajone vyrauja centralizuotas šildymas, šildyti būstą dujomis ar malkomis – beveik jokių šansų. Nebent rinksitės aplinkos neteršiančius, atsinaujinančius energijos šaltinius.

Įgriso neįkandamos sumos

Milžiniškos sąskaitos už šildymą ir vos 16 laipsnių šilumos žiemą tesiekiantis termometro stulpelis Panerių g. 204 namo gyventojus išvedė iš kantrybės. Aštuonių butų namo savininkai nusprendė, kad reikia atsijungti nuo centralizuoto šilumos perdavimo tinklo, priklausančio "Kauno energijai", ir įsirengti autonominį dujinį šildymą.

Tiesa, į namą net nėra atvestos gamtinės dujos, tačiau gyventojai tikri, kad jas atvesti ir nauja įranga jiems netruks atsipirkti, nes mokesčiai už šildymą itin dideli. Pavyzdžiui, 51 kv. m buto šildymas šių metų vasarį kainavo 445 litus. Be to, šaldami gyventojai teigė papildomai kurdavę židinius, jei tokius turi, arba jungdavę elektrinius šildytuvus.

Namo gyventojų duomenimis, pastatas statytas ne kaip gyvenamasis namas, o kaip laikinas būstas – bendrabutis, kuriame buvo pastatytos krosnys. 1985 m. namas išskirstytas į aštuonis butus, bet nepritaikytas kokybiškai gyventi. Pastatas neturi rūsio, po pirmo aukšto butų grindimis – plika žemė, iš kurios skverbiasi šaltis. Namo sienos, nors ir storos, šąla, žiemą drėksta, pelija.

Kadaise įrengta namo šildymo sistema pasenusi. Tačiau kapitalinei namo renovacijai gyventojai teigia pinigų neturintys, tad pradžiai norėtų bent pasirinkti pigesnį šilumos šaltinį. Gamtines dujas gyventojai naudotų ir maistui gaminti, mat dabar dalis gyventojų periodiškai pildo dujų balionus arba naudoja elektrines virykles.

Reikia krūvos dokumentų

Susivieniję kaimynai patikėjo įstatymo nuostata, kad gyventojai gali pasirinkti norimą šilumos tiekėją arba šildytis patys. Tad jiems nesuprantama, kodėl savo pasirinkimo jie niekaip negali įgyvendinti.

Name dar neįsteigta bendrija, tačiau gyventojai, pasikvietę administruojančios įmonės "Panemunės butų ūkis" atstovę vienbalsiai nusprendė, kad nori keisti šildymo būdą – atsijungti nuo "Kauno energijos" ir tapti "Lietuvos dujų" klientais.

"Tada ir prasidėjo mano ekskursija", – atsiduso namo gyventoja Laimutė Jucevičienė, įgaliota veikti viso namo gyventojų vardu.

Pirmiausia ji kreipėsi į "Lietuvos dujas". Ten ji paprašyta atnešti bendrovės "Kauno energija" raštą, jog ši neprieštarauja, kad būtų atjungtas minėtas namas. "Kauno energijoje" moterį nukreipė į savivaldybę – ši taip pat turinti parašyti, kad neprieštarauja minėto namo savininkų pageidavimui.

Savivaldybėje reikalai kiek užstrigo, nes du butai priklauso savivaldybei. Teko paplušėti, keliauti net ir pas miesto merą, kad savivaldybė garantuotų, jog ši apmokės už minėtų butų dujinio šildymo įrangą.

Tiesa, buvo sutarta, kad butų nuomininkai patys apmokės dujų atvedimo iki namo išlaidas. Bet visi šie žygiai pasirodė esantys nieko verti, nes savivaldybės Energetikos skyrius galiausiai atsiuntė raštą, kad specialiai sudaryta komisija prašymą apsvarstė ir keisti šildymo būdo neleido.

Perša kitokią įrangą

Neigiamas atsakymas gautas du kartus. Pirmajame rašte teigiama, kad pasirinkta kuro rūšis neatitinka Kauno miesto savivaldybės patvirtinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano.

"Vartotojų aprūpinimo šiluma būdas įgyvendintas specialiajame plane, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai", – toks sunkiai suprantamas teiginys įrašytas atsiųstame rašte.

Po kelių mėnesių atsiųstame kitame rašte paaiškinama kitais žodžiais: "...daugiabutis gyvenamasis namas Panerių g. 204 yra centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos".

Papildomai teigiama, kad atjungiant pastato šilumos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų pažeidžiamos šilumos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Kartu siūloma name įrengti mažos galios šilumos punktą arba kolektorinę šildymo sistemą įrengiant atskirus šilumos apskaitos prietaisus butams.

Dėl šių patobulinimų įrengimo rašte siūloma kreiptis į "Kauno energiją" arba į kitą

privačią bendrovę. Pastarosios pavadinimas, kontaktinis asmuo ir telefono numeris pateiktas tame pačiame oficialiame rašte.

Namo gyventojai nespjovė į šiuos pasiūlymus ir pasidomėjo: kolektorinės sistemos ir skaitiklių įvedimas, pasak L.Jucevičienės, kainuotų apie 10 tūkst. litų vienam butui. O atvesti dujas iki namo, pastatyti šildymo katilus gyventojams kainuotų bemaž perpus pigiau. Tad jie liko prie savo ketinimų šildytis dujomis ir renka papildomus dokumentus, kad galėtų vėl kreiptis į savivaldybę su tuo pačiu prašymu.

Gyventojai įsitikinę, kad jokių kitų gyventojų interesų jie nepažeidžia. Mat katilinė, iš kurios tiekiama šiluma, stovi gretimame kieme. Šilumos vamzdynai tiesiogiai siekia šį namą ir toliau nenueina į kitus namus.

"Nuostolis bus tik "Kauno energijai", kuri nebegaus mūsų pajamų", – apmaudo neslėpė L.Jucevičienė. Pašnekovės žiniomis, kai kurių namų gyventojams atsijungti nuo centralizuotai tiekiamo šilumos šaltinio pavyko tik teismo keliu.

Suteikė kruopelę vilties

Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius pripažino, kad dėl šilumos būdo keitimo kreipiasi daugelio namų gyventojai, tačiau praėjusių metų pavasarį savivaldybės taryba tvarką sugriežtino, atsijungti nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų mažai kam pavyko. Anksčiau, pasak P.Urbanavičiaus, buvo taikomas dvejų metų laikotarpis – jei gyventojai per šį laiką neapsigalvodavo dėl šilumos būdo keitimo, jiems būdavo leidžiama tai padaryti. Dabar šios lengvatos nebėra.

P.Urbanavičiaus siūlė minėto Panerių g. namo gyventojams nenuleisti rankų. Pasak jo, surinkus dokumentus, įrodančius, kad namo būklė itin prasta, pavyzdžiui, kad būtina renovuoti šilumos mazgą, pakeisti supuvusius vamzdžius, o gyventojai lėšų tam neturi, galbūt komisija dar kartą išnagrinėtų situaciją ir leistų įsirengti individualų dujinį šildymą kiekviename bute.

Jei komisija šį kartą pritartų, epopėja dar nesibaigtų. Po to dar reikėtų kreiptis į Urbanistikos skyrių, kad šis išduotų projektavimo sąlygų sąvadą, pagal kurį reikėtų rengti projektą ir tik tada galėtų prasidėti įgyvendinimo darbai.

Atjungti beveik neįmanoma

Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane bemaž visi didieji miegamieji mikrorajonai, taip pat miesto centras, Žaliakalnis patenka į zoną, kurioje pirmenybė – centralizuotam šildymui. Kai kuriose Fredos, Panemunės, Romainių bei kitose nedidelėse zonose leidžiama rinktis dujinį arba centralizuotą šildymą, o kietasis kuras šiose zonose nerekomenduotinas. Yra zonų miesto pakraščiuose ar individualių namų kvartaluose, kur šildymosi būdas visiškai nevaržomas.

Kitaip tariant, ten, kur dominuoja centralizuotas šildymas, ten jo keisti ir nenumatoma, o kur jo nėra, pasirinkimo laisvė didesnė. "Koks planas patvirtintas, tokiu ir turime vadovautis", – konstatavo Energetikos skyriaus vedėjas.