Pavergti šilumą mėgstančius augalus lietuviai išmoko daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau dabar tai gali padaryti kone kiekvienas. Surentus šiltnamį, verta išmokti maksimaliai jį panaudoti.

Oranžerija – apelsinams auginti

Šiandien savo darže užsiauginęs pomidorų, agurkų ar paprikų nieko nenustebinsi, nebent būsi įvertintas už didelį triūsą juos prižiūrint.

Turėti šviežių daržovių ištisus metus norėjosi ir prieš du tūkstantmečius. Antai Romos imperatoriaus Tiberijaus, norėjusio agurkus valgyti kiekvieną dieną, pavaldiniai buvo priversti išmokti juos užauginti bet kuriuo metų laiku. Agurkai buvo sodinami į vežimą su ratais, kurį kasdien nuveždavo į saulėtą vietą, o saulei nusileidus parveždavo į šiltą patalpą.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmieji šiltnamiai buvo pastatyti Italijoje XIII a. Jie buvo skirti iš tropikų atvežtiems egzotiškiems augalams auginti. Greitai šie statiniai paplito Nyderlanduose ir Anglijoje. Užtikrinti, kad pirmuosiuose šiltnamiuose būtų pakankamai šilumos naktį ar žiemą, sekėsi sunkiai. Visgi šiandien Nyderlandai gali didžiuotis didžiausiais pasaulyje šiltnamiais, kuriuose užauginama milijonai daržovių.

Prancūzų botanikas Charles Lucienas Bonaparte'as XIX a. pastatė bene pirmąjį praktinėms reikmėms pritaikytą modernų stiklinį šiltnamį – kad galėtų auginti tropinius augalus medicinos tikslams.

Statinius iš stiklo netrukus ėmė konstruoti ir universitetai. Prancūzai pirmieji juos pavadino oranžerijomis. Mat tai buvo pastatai, kurie saugojo nuo šalčio apelsinmedžius. Netrukus pradėjo auginti ir ananasus, bet pavadinimas liko pirminis.

Europiečiai ilgai eksperimentavo kurdami šiltnamių dizainą. XVII a., kai buvo pradėtas gaminti geresnės kokybės stiklas, patobulėjo konstrukcijos. Įmantrus ir didelis – 150 metrų ilgio, 13 metrų pločio ir 14 metrų aukščio stiklinis šiltnamis tapo Versalio rūmų pasididžiavimu.

Sodas išgarsino Kretingą

Dar didesni šiltnamiai pradėjo kilti XIX a., eksperimentai statant iš metalo ir stiklo davė rezultatų. Stiklo rūmai neaplenkė ir Lietuvos. Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 m. nupirko Kretingos dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją, kurioje įkūrė žiemos sodą.

Jame puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose esančių oranžerijų.

XX a. šiltnamiai plito po visą Europą. Antai 1923 m. buvo iškilmingai pašventintas Kauno botanikos sodas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo pirmosios oranžerijos kertinį akmenį. Oranžerija pagal vokiečių firmos projektą Botanikos sode buvo pastatyta 1925 m., o vėliau plečiama, šiltų kraštų augalai joje auginami iki šiol.

Polikarbonatas dar brangokas

XX a. antroje pusėje šiltnamiai tapo kasdienybe. Mat atsirado polietileno plėvelė, kuri tapo prieinama daugeliui. Šiltnamiai pradėti statyti ne tik iš medinio ar metalinio karkaso, bet ir plastiko lankų. Šiltnamių gamybos sąnaudos gerokai sumažėjo.

Pramoniniai šiltnamiai, kurie veikia ištisus metus, tapo gana sudėtingais statiniais. Ištobulintos šildymo, laistymo, vėdinimo, apšvietimo sistemos. Kuriami šiltnamiai, maksimaliai tausojantys energijos sąnaudas.

Vietoje stiklo ir polietileno plėvelės pradėtos naudoti šviesą praleidžiančios, lengvos polikarbonato plokštės. Šiandien galima įsigyti ir jau pagamintų, surenkamų mėgėjiškų šiltnamių, kurie dažniausiai gaminami būtent iš polikarbonato.

Deja, į juos reikia nemažai investuoti. Galbūt todėl daržininkai mėgėjai yra ištikimi savo pačių meistrystei, patys stato būstus šilumą mėgstantiems augalams.

Pirminė nauda – malonumas

„Jei buvimas ir darbas šiltnamyje nekels malonumo, tuomet geriau jo visai nestatyti, o daržoves pirkti“, – vienareikšmiškai patarė Gediminas Končius, daržininkams mėgėjams parašęs knygą apie šiltnamius. Jis ir pats save laiko mėgėju. Neseniai į pensiją išėjęs vyras tiesiog įsimylėjęs darbą šiltadaržyje.

„Nuvažiavus į sodą pavasarį, kai saulė kaitina, o lauke tik 0 laipsnių, šiltnamyje gali darbuotis išsirengęs iki marškinių. Daug anksčiau pajunti pavasarį. Jei vasarą visą savaitę lyja, šiltnamyje vis tiek smagu būti – tai irgi buvimas gamtoje, o ne užsidarius namuose“, – pojūčiais dalijosi pašnekovas. Kita nenuneigiama nauda – paties puoselėta daržovė, kuri sveikesnė, nei užauginta pramoniniu būdu.

Būna ir baltų lankų

Pigiausias šiltnamis – iš plastikinių lankų ir polietileno plėvelės. Reikia šiek tiek žinių, norint juos padaryti kokybiškus.

G.Končius pastebi, kad žmonės daro didelę klaidą, kai lankus palieka juodus, nes šiose vietose plėvelė labai įkaista ir greičiau suplyšta. Todėl lankus reikia nudažyti baltai arba galima apvynioti balta popierine lipnia juosta, kurią naudoja dažytojai. Be to, rinkoje galima rasti ir baltų lankų, kurie gaminami iš perdirbtų plastikinių langų.

Vamzdžio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 4 cm, o dar geriau – iki 6 cm. Vamzdžius reikėtų pjauti 6 m ilgio atkarpomis, nes standartinė polietileno plėvelė yra 6 m pločio. Jei vamzdžiai trumpesni, ne visa plėvelė panaudojama.

Šiltnamiui dengti reikėtų rinktis pačią storiausią – stabilizuotą arba armuotą plėvelę, kuri atlaikys ne vieną sezoną.

Du takeliai patogiau

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiltnamį reikia ręsti aukštą. Jei aukštis per mažas, tuomet nepatogu bus viduje dirbti, o pomidorai prastai vėdinsis. Duris būtina padaryti abiejuose statinio galuose. Kai oro temperatūra naktį nekrenta žemiau 10 laipsnių, tuomet visą parą abejos šiltnamio durys turėtų būti atviros, kad šiltnamis vėdintųsi.

Plastiko lankus geriausia mauti ant metalinių strypų (maždaug 70 cm ilgio), sukaltų į žemę. Jei vamzdžiai 6 m ilgio, šiltnamio plotis turėtų būti 2,5 m pločio, aukštis – 2,2 m.

G.Končius pataria tokiame šiltnamyje daryti tris 60 cm pločio lysves ir du takelius. Tuomet pomidorai sodinami vienoje eilėje, prie jų kur kas lengviau prieiti, nei susodinus dviejose lysvėse keliomis eilėmis.

Šiltnamiui išrinkta vieta būtinai turi būti saulėta, jokiu būdu ne po medžiais. Pailgo statinio galai turi būti orientuoti į pietus ir šiaurę. Jei šiltnamis stovi vis toje pačioje vietoje, gruntą būtina atnaujinti.

„Aš kiekvienais metais nuo lysvių nukasu apie 10 cm žemės ir uždedu tiek pat komposto“, – patirtimi dalijosi daržininkas.

Kad šiltnamio laistymas nebūtų varginanti procedūra, G.Končius siūlo padaryti paprastą laistymo sistemą. Reikia pastatyti didelę statinę ar kokią nors kitą talpyklą, iš jos nutiesti į kiekvieną lysvę po žarną su skylėmis kas 20 cm. Prileidus į talpyklą vandens, jis sušyla. Belieka atsukti čiaupą, ir vanduo pats nučiurlena į lysves.

Paankstina derlių

Daržininkystės entuziastas teigė, kad žmonės, investavę į šiltnamį, jo tinkamai nepanaudoja. „Labai liūdna matyti, kad žmonės šiltnamiuose užaugina perpus ar net triskart mažesnį derlių, negu galėtų. Lietuvos klimato sąlygomis nešildomame šiltnamyje per metus derlių galima išauginti tris ar net keturis kartus“, – tikino G.Končius.

Jo pastebėjimu, dažnai žmonės šiltnamį pradeda naudoti tik gegužės pradžioje, kai persodina į juos pomidorų ir agurkų daigus. G.Končiaus įsitikinimu, šiltnamį reikėtų pradėti eksploatuoti vėliausiai balandžio pirmomis dienomis: pasėti ridikėlių, salotų, gražgarsčių, špinatų, ankstyvųjų ridikėlio formos morkų ir kitų daržovių.

Tiesa, iš pradžių lysves reikėtų uždengti agroplėvele, o gegužės pradžioje bus galima imti derlių. Ir vėliau šiltnamyje galima auginti ne vien pomidorus ar agurkus.

„Savo šiltnamyje esu auginęs daugiau kaip 40 rūšių įvairių augalų. Be pagrindinių daržovių – pomidorų, agurkų, paprikų, aitriųjų pipirų, baklažanų, reikėtų auginti vieną kitą melioną. Kai karštą vasaros dieną įeini į šiltnamį, o jame noksta melionas – visas šiltnamis kvepia melionu“, – šypsojosi entuziastas.

Šiltadaržyje taip pat galima gauti įvairių daržovių ankstesnį derlių, pavyzdžiui, vijoklinių pupelių ir kitų ankštinių augalų. Šiltoje aplinkoje galima mėginti užauginti įvairių pietietiškų daržovių. Retesnių augalų sėklų galima rasti specializuotose parduotuvėse.

„Daugelį daržininkų turėtų dominti stevijos. Tai daugiametis krūmas, kurio lapai keliolika kartų saldesni už cukrų. Šį augalą gali vartoti ir diabetikai. Kelių lapelių užtenka puodeliui arbatos ar kavos pasaldinti“, – augalą gyrė pašnekovas. Vasarą krūmelį galima auginti ir lauke, tačiau rudenį reikia iškasti ir auginti namuose ant palangės.

G.Končius patikino, kad šiltnamį bent savaitei galima drąsiai pamiršti. Be to, palaistyti šiltnamį kartais galima paprašyti ir kaimyno.

Pasidarbuoti šiltnamyje G.Končiui užtenka vos dviejų valandų per savaitę, todėl jis nemano, kad toks daržovių auginimo būdas reikalauja daug laiko ir darbo.

Patarimai statysiantiesiems šiltnamį

Šalia šiltnamio esantys medžiai ir pastatai neturi sudaryti pavėsio. Ypač gerai jis turi būti apšviestas iš pietų pusės. Šalia šiltnamio (ne arčiau kaip 3 m) neturi augti bulvės ir paprikos, sergančios tomis pačiomis ligomis kaip pomidorai.

Šiltnamiui tinka priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemis su gerai praleidžiančiu vandenį podirviu. Netinka dirvos, kur gruntinis vanduo laikosi žemės paviršiuje. Šiltnamio dirvos fizines ypatybes galima pagerinti durpėmis, spygliuočių medžių pjuvenomis, smulkinta žieve. Agurkams tręšti geriau tinka šviežias, pomidorams – tik gerai perpuvęs mėšlas.

Šiltnamį dengianti plėvelė turi būti gerai įtempta, nekabėti – tokiu atveju jos neblaškys vėjas, o duobutėse nesikaups lietaus vanduo. Stebėkite, kad plėvelė nebūtų įtempta per stipriai – tai irgi negerai.

Prekyboje esančios plėvelės būna rankovės formos. Tokią plėvelę rekomenduojama tiesti taip, kad jos susilenkimo vieta eitų ties šiltnamio kraigu. Vėliau šią vietą galima sustiprinti.