Interjero transformacija: avantiūra, kuri pasiteisino

Natūralus poreikis

"Interjero rekonstrukcija – viena sudėtingiausių užduočių interjero kūrėjui. Tenka kurti ne "baltame lape" – tai, kas nauja, turi įsilieti į esamą aplinką. Reikia sukurti šių dienų gyvenimui tinkamą erdvę, prisitaikant prie liekančių detalių. Tai reiškia, kad prieš imdamasis darbo turi gerai susipažinti su būsto, kurį reikės transformuoti, charakteriu, su juo susidraugauti, išgirsti ir suprasti užsakovų norus, lūkesčius", – aiškina namo interjerą projektavusi architektė. Pagrindiniai šeimininkų pageidavimai buvo du – atnaujinti namus ir įrengti pastogę, kuri prieš tai iš viso nebuvo naudojama.

"Manyčiau, kad toks noras buvo labai natūralus – bėgant metams patalpos natūraliai susidėvi, požiūris į estetiką kinta, taip pat keičiasi ir žmonės, jų poreikiai, galų gale santykis su savo pačių namais per laiką taip pat pasikeičia", – komentuoja R.Barisaitė. Taigi, teko kurti visiškai naują interjero scenarijų, taip pat funkcinę schemą, neišvengta ir griovimo darbų.

Architekto darbas kompleksinis: iš vienos pusės reikia sukurti erdvę būtent joje gyvenantiems asmenims, iš kitos – architektas, kaip kūrėjas, neabejotinai turi savo stilių ir estetikos supratimą bei nusistatymą. Tad labai svarbu, kad bendras požiūris į estetiką sutaptų.

Pagrindiniai šeimininkų pageidavimai buvo du – atnaujinti namus ir įrengti pastogę, kuri prieš tai iš viso nebuvo naudojama.

"Kai šeimininkė pasakė, kad jai patinka pilki tonai, supratau, kad viskas bus gerai", – prisimena projekto autorė. Pasak jos, matėsi ir jautėsi, kad žmonės žino, ko nori, pažįsta savo namus ir taip pat vienas kitą. Jie visiškai pasitikėjo specialistės siūlomais sprendimais. Netgi tada, kai pasiūlymai buvo netikėti užsakovams, pavyzdžiui, įrengti metalinę visos sienos ilgio spintelę po židiniu, jie drąsiai nėrė į avantiūrą, nereikėjo įtikinėti.

Išskirta centrinė dalis

180 kv. m ploto pastato pirmajame aukšte esančios patalpos buvo tik atnaujinamos, tačiau prireikė atlikti ir kai kuriuos griovimo bei statybos darbus, kad būtų galima visiškai pakeisti židinio sieną pagal architektės sumanymą. Svetainės zona buvo pertvarkyta ne tik estetiškai, bet ir funkciškai. Prieš rekonstrukciją ji turėjo du labai aiškius polius – židinys vienoje pusėje ir televizorius – kitoje. Deja, dėl to dalis erdvės priminė koridorių, gana erdvi patalpa buvo nepakankamai išnaudota.

"Norėjosi ją atverti, tad du polius panaikinome ir sukūrėme monumentalią sieną – baldą, kurioje yra ir židinys, ir televizorius. Baldo apatinė dalis – juodas metalas, viršutinė – HPL Compact plokštė. Nereikia nė sakyti, kad juodų spalvų ir metalo prieš tai šiuose namuose nebuvo. Šalia esančioje virtuvėje perdažėme sienas ir pakeitėme šviestuvą. Pakeitus vyraujančius koloritus, naujai atsiskleidė jau anksčiau čia buvusios medinės grindys", – apie darbų eigą pasakoja R.Barisaitė.

Kita akivaizdi transformacija – spalvų gama. Šis būstas anksčiau buvo gana spalvotas, kiekvienas kambarys turėjo savo atskirą spalvinę gamą, kurioje buvo nemažai ryškių tonų. Rekonstrukcijos metu namams architektė suteikė bendrą koloritą – erdvė tapo vientisa, o ne suskaidyta į atskiras patalpas. Žaista įvairiais pilkais tonais, dėl kurių su šeimininkais buvo susitarta jau pirmojo susitikimo metu. Monotonijos išvengti padeda skirtingos tekstilės tekstūros: vilnonis kilimas, minkštųjų baldų gobelenas, užuolaidos.

"Pastate yra centrinė dalis – jungiamoji ašis, paskirstanti judėjimo srautą: tai pagrindinis holas, į kurį patenkama įėjus į namą, laiptinė ir bendra erdvė antrame aukšte. Pastato šonuose kaip išsišakojimai išdėstyta bendroji gyvenamoji erdvė, miegamieji kambariai ir pagrindinė antrojo aukšto erdvė. Tą centrinę jungiamąją dalį išskyrėme drąsia tamsiai pilka spalva, o likusioms patalpoms naudojome švelnesnę, šviesesnę šešėlio spalvą", – apie pakeitimus kalba architektė.

Harmoninga ir vientisa

Nors pastogėje įkurdintos poilsio erdvė ir gyvenamoji bei darbo zonos funkciškai atskirtos lentyna – vizualiai patalpa nepraranda vientisumo, yra ypač jauki ir šilta. Šlaitinės lubos nudažytos baltai, o sienos šviesiai pilkai, pilkšvi minkštieji baldai papildo spalvinės paletės atspalvius. Prie šio monochrominio kolorito derinamos šviesaus medžio grindys ir tokios pačios spalvos korpusiniai baldai – lentynos, stalai, staliukai, spintelės.

Juoda spalva – interjero akcentas: tai metalinė lova ažūriniu galvūgaliu ir kojūgaliu, prie lubų tvirtinami ir pakabinami šviestuvai, kilimėlių raštai. Ypač dekoratyvi pastogės interjero detalė – sukomponuota iš skirtingo dydžio segmentų atvira lentyna, kuri atlieka ir pertvaros vaidmenį. Joje sudėtos knygos, suvenyrai, mielos smulkmenos, įrėmintos fotografijos, žaidimai, kiti daiktai byloja apie čia įsikūrusio šeimos nario pomėgius, charakterį. Balde nėra uždarų spintelių, tad jis netrukdo dienos šviesai laisvai sklisti į toliau nuo langų esančią poilsio zoną.

Kitoje patalpos pusėje įrengta darbo vieta – rašomasis stalas su kėde. Pastogėje išnaudotas kiekvienas kampelis: šalia laiptų esančioje žemesnėje erdvėje įrengta vyno spinta tarsi atkartoja lentynos-pertvaros grafinį piešinį, tik kitaip pasuktą. Ši detalė turi ir praktinę, ir estetinę paskirtį. Lentynas, visus kitus naujus korpusinius baldus, kurių prireikė rekonstruojant namą, projektavo R.Barisaitė.

Atnaujintas šeimininkų miegamasis ypač minimalistinis, lakoniškas. Vyrauja griežtos linijos, tamsiai pilkos spalvos – užuolaidos, patalynė, minkštasuolis. Tamsiai pilkai nudažyta ir siena. Jas atsveria šviesaus medžio grindys ir baldai – lovos galvūgalis, spintelės abipus jos, lentynos. Bendras įspūdis nėra niūrus, neslegia – namai alsuoja ramybe, nuteikia poilsiui.