Pereiti į pagrindinį turinį

Inventorizacija J. Brūzgos namuose: nenaudoja penktadalio namie esančių prietaisų

2019-07-24 14:13
DMN inf.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA) inicijavo projektą, kuriame pakvietė žinomus žmones pasidalyti patirtimi apie savo vartojimo ir elektronikos atliekų tvarkymo įpročius. Atlikėjas Jurgis Brūzga suskaičiavo, kiek ir kokių prietaisų yra jo namuose, papasakojo, kaip elektronikos ir elektros įrangos nesklandumai koncertą pavertė neplanuotu ugnies šou, kai prireikė net ugniagesių pagalbos.

Jurgis Brūzga
Jurgis Brūzga / Asmeninio arch. nuotr.

Penktadalis – nenaudojama

Šiemet 34 metų gimtadienį atšventęs atlikėjas J.Brūzga priskiriamas Y kartai – interneto, socialinių tinklų vaikams, gimusiems pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Kaip tai atsiliepia jo šeimos elektronikos ūkiui?

"Y karta – tai veiklūs, visada idėjų turintys žmonės, kuriems patinka įvairios technologinės naujovės, įskaitant ir elektronikos naujienas. Nenuostabu, kad dainininkas J.Brūzga savo namų ūkyje suskaičiavo 23 pagrindinius elektronikos prietaisus. Kompiuterių, maisto gamybos, skalbimo, šaldymo ir kitos kasdienės įrangos žymią dalį užima ausinės – jų dainininkas turi net šešias. Akivaizdu, kad šios šeimos elektronikos ūkyje atsispindi ir gyvenančių žmonių kūrybiniai bei profesiniai polinkiai", – aiškina EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.

Paaiškėjo, kad J.Brūzgos elektronikos ūkyje 5 prietaisai nėra naudojami, nors ir užima vietą namuose: nešiojamasis kompiuteris, 2 ausinės, 1 arbatinukas, 1 skalbimo mašina. Nenaudojami prietaisai sudaro 21,7 proc. visos J.Brūzgos keturių asmenų šeimoje turimos kasdienės elektronikos įrangos.

 

Laukia tvarkymosi dienų

"Dalis mūsų turimų nenaudojamų elektronikos prietaisų yra veikiantys, tačiau dėl kokių nors savybių neatitinka lūkesčių arba yra sugedę – laukia tvarkymosi laiko ir kada bus išvežami į elektronikos atliekų konteinerius arba vietas, kur tokios atliekos priimamos. Ne visada apsimoka vežti sugedusias ausines į kitą galą miesto išmesti, todėl tenka kaupti", – prisipažįsta dainininkas.

Vakarėlis baigėsi su gaisrinėmis, putomis ir žiburėliais. Žodžiu, su elektronikos įranga ir elektra – menki juokai.

Pasak jo, didžiausia problema, išvežti stambią buitinę techniką. "Labai patogu, jei atvežant naują prekę išvežama sena, kitu atveju tenka paprakaituoti išvežant kokį seną neveikiantį šaldytuvą, kuris ir į mašiną vos telpa. Ir surinkimo vietų nėra tiek daug, kad būtų labai patogu ir arti, bet vardan švarios ir gražios Lietuvėlės – ko nepadarysi!" – aiškina J.Brūzga.

Mažas daiktas – maža žala?

Jam kyla įspūdis, kad Lietuvoje visi tikrai aktyviai rūšiuoja plastiką, stiklą, popierių. Atlikėjui savo aplinkoje taip pat nėra tekę matyti bet kur paliekant stambią buitinę techniką, tačiau smulkią buitinę techniką jis gana dažnai mato bendrųjų atliekų konteineriuose.

"Matyt, nedidelis daiktas visiems atrodo nedidelė ir žala... Tai turbūt susiję su tuo, kad išmesti elektronikos prietaisus ne taip paprasta, kaip, tarkime, plastiką, kurio konteinerių jau tikrai netrūksta. Ko gero, dauguma teršia tiesiog tingėdami užsiimti ir rasti sprendimą, kaip atsikratyti ir kur išmesti neveikiantį prietaisą, bet jei bus labai patogu, galbūt tai pavyks ir tinginiams?" – spėlioja dainininkas.

Pasak J.Brūzgos, žmonių švietimas greičiausiai būtų pirmoji priemonė padėčiai gerinti, nes, jo manymu, tik aiškiai suvokdamas pasekmes žmogus pradeda keisti savo įpročius. Antroji priemonė būtų elektronikos atliekų infrastruktūros gerinimas.

Liūdnos pasekmės

Atlikėjui ne sykį teko pajusti, kaip smarkiai jo gyvenimas ir kūryba susijusi su elektros ir elektronikos įranga. Kartą jam teko koncertuoti vietoje, kurioje, matyt, buvo netvarkinga elektros instaliacija arba ji nepritaikyta tokioms apkrovoms – visa tai turėjo nelabai linksmas pasekmes.

"Kai atvažiavome į garso patikrą, viskas vyko sklandžiai, tačiau kai prasidėjo koncertas ir renginio vietoje buvusi virtuvė sujungė visą savo įrangą, dingo elektra. Garso inžinierius žaibo greičiu išsiaiškino, kas ir kaip, ir visiems liepęs nejungti jokių prietaisų, kol vyks koncertas, atgaivino elektrą ir mes tęsėme toliau. Deja, neilgai: antrąkart dingus elektrai išsiaiškinome, kad, pasirodo, virtuvėje buvo įjungtas virduliukas – toks nekaltas prietaisas, o juk jis suvalgo, matyt, kokius 2 kW... Dar kartą grąžinome elektrą į rikiuotę, tačiau trečias kartas nemelavo. Kai elektra dingo trečią kartą, pamatėme atvira liepsna lyg Joninių laužą liepsnojančią transformatorinę, kuri buvo už kelių šimtų metrų. Vakarėlis baigėsi su gaisrinėmis, putomis ir žiburėliais. Žodžiu, su elektronikos įranga ir elektra – menki juokai", – prisimena J.Brūzga.

Kenksmingi teršalai

I.Baltrūnaitė primena, kad netgi neįjungta į tinklą sena, nenaudojama elektronika gali būti pavojinga. Laikoma netinkamomis sąlygomis, ji gali tapti kenksmingais teršalais: nors pavojingos medžiagos sudaro nedidelę elektronikos įrangos dalį – nesiekia 3 proc., tačiau jos pasižymi dideliu toksiškumu.

Be to, elektronikos įrangai pagaminti naudojama daugiau nei 40 proc. pasaulinės gavybos vario, indžio, stibio, alavo bei retųjų žemės elementų – tinkamai tvarkant elektronikos atliekas jie galėtų būti panaudoti naujos įrangos gamybai.

"Suprantu žmones, kurie sako, kad išmesti elektronikos atliekas nėra taip patogu kaip plastiką, stiklą ar popierių. Tačiau elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos yra ypatingos ir gana pavojingos atliekos, kurios turi būti surenkamos saugiai. Joms yra skirti specialūs konteineriai prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur. EPA plečia ir stambiagabaritės elektronikos surinkimo tinklą, o stambiagabaritę elektroniką paima nemokamai tiesiai iš namų", – atkreipia dėmesį asociacijos atstovė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų