Kaip į namus privilioti pavasarį

Nors šiemet sinoptikai prognozuoja vėlyvą pavasarį, tačiau jį į namus galima prisišaukti ir anksčiau. Stebuklas paprastas – po sniego pusnimis žibuoklių ieškoti neteks.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Dekoratyvinių augalų augyno vedėja

Reikia kantrybės ir žinių

Žiemos metu galima pražydinti visų medžių ir krūmų, kurie žydi pavasarį, šakeles, nes jų ramybės periodas trumpesnis, greičiau skleidžiasi žiediniai pumpurai.

Į šį užsiėmimą galima įtraukti ir vaikus – tai nesudėtinga, tik reikia šiek tiek kantrybės ir žinių.

Pražydinimui tinka forzitijos, kaštonai, laukinės obelys, kriaušės, ievos, alyvos. Forzitijos pražysta per 12–13, ievos – per 14–15, obelys ir kriaušės – per 20–22, o kaštonai – per 30 dienų.

Kaip sėkmingai tai pavyks, priklauso nuo to, kokioje vietoje augalai auga. Trąšioje žemėje užsitęsia jų vegetacija, vėliau prasideda ramybės periodas.

Panašiai veikia lietingas vasaros pabaigos oras. Ir priešingai – šiltas ruduo paankstina ramybės periodą.

Merkti – į minkštą vandenį

Dažniausiai pražydinamos alyvų šakelės. Tam tikslui labiausiai tinka augalai baltais arba šviesiai violetiniais tuščiaviduriais žiedais. Tamsūs žiedai kambaryje trūkstant šviesos atrodys tarsi išblukę.

Lengviausia pražydinti nuo šakų viršūnių nuskintas šakeles. Parneštas iš lauko jas reikėtų pamerkti į minkštą vandenį. Tinka ištirpintas sniegas, ledas arba du kartus virintas vanduo.

Dvylika valandų vandens temperatūra turi būti pastovi, 35 laipsnių šilumos. Po to neištrauktų iš vandens šakelių galai patrumpinami, kad į pjūvius nepatektų oro.

Patrumpintos jos iškart merkiamos į tokį tirpalą: 10 l vandens, 8 g alūno, 4 g kalio chlorido, 3 g valgomosios druskos, 300 g cukraus. Laikyti reikėtų šviesioje vietoje +20 laipsnių temperatūroje, vėliau ji gali būti ir žemesnė.

Kad ilgiau laikytųsi

Vandenyje turi mirkti tik šakelių galai. Kad neapdžiūtų, pačios šakelės retkarčiais apipurškiamos kambario temperatūros vandeniu. Kai nusispalvina pumpurai, purkšti nebereikia.

Kad pražydintos šakelės ilgiau laikytųsi vazoje, jas galima pamerkti į tokius tirpalus: 10 l vandens, 10 g boro rūgšties, 300 g cukraus arba 10 l vandens, 30 g citrinos rūgšties.

Šakelių galai sudaužomi plaktuku arba suskaldomi peiliu. Jos laikomos pražydusios, kai kekėje išsiskleidžia du trečdaliai žiedų.

Alyvų šakelės pjaunamos taip, kad pjūvio vieta būtų lygiai nutolusi nuo viršuje ir apačioje pjūvio esančių lapų pumpurų.

Tokiu pat principu pražydinamos ir kitų augalų šakelės.