Į Kauną pirmą kartą atvykęs svečias objektyviai įvertina, kaip atrodo miestas. Jis neturi išankstinio nusistatymo, kuo privalu grožėtis, nebijo išrėžti, kas bado akis.

Naujų perliukų nepastatyta

Koks vaizdas iškils mūsų mieste viešėjusio užsieniečio vaizduotėje išgirdus žodį "Kaunas"? Būriams užsieniečių Kauną aprodanti gidė Regina Navickienė į šį klausimą atsako ilgai negalvodama – kaimiškas didmiestis.

"Svečiai dažnai sako: "Kaunas – lyg ir didmiestis, tačiau alsuoja nuoširdumu." Jiems susidaro įspūdis, kad mes dar labai mažiukai, kad mums čia labai gera gyventi, vienas kitą turėtume pažinoti. Jiems patinka ramybė, kad nėra mašinų ir žmonių spūsčių. Užsieniečių nuomone, turime didžiuotis, kad turime tiek daug žaliųjų plotų", – vardijo gidė, turizmo agentūros "Mūsų odisėja" direktorė.

Kita vertus, pasak jos, užsieniečius stebina, kad Kaune netausojama žemė, nes vyrauja mažaaukštė statyba. "Kitur ir senamiesčiai dažnai aukštesni. Apskritai šoką jiems kelia mūsų neūkiškumas", – pastebėjo pašnekovė. Svečiai nesuvokia, kodėl neišnaudojame Senamiesčio erdvių – kavinės vakare užsidaro, gyvenimas apmiršta.

Bemaž visi turistai traukia fotokamerą prie tradiciškai lankomų objektų – Rotušės, Perkūno namo, Kauno pilies, Kunigų seminarijos kiemelyje, IX forte, padaro panoraminę nuotrauką nuo Aleksoto kalno apžvalgos aikštelės.

"Iš naujos, šiuolaikinės architektūros neturime ką parodyti. Nebent pačiame "Akropolyje" turistai fotografuojasi. Skamba siaubingai, bet iš tikrųjų jis padaro įspūdį užsieniečiams, nes jie neturi tokių prabangių parduotuvių. Pas juos tokie didcentriai – daug žemesnio lygio, tarsi sandėliai. O pas mus – gėlės, suoliukai, kavinaitės, įdomus apšvietimas", – komentavo R.Navickienė.

Tarpukariu žavisi ne visi

"Turistai prisimins Kauną kaip labai kompaktišką miestą, kur skirtingų laikotarpių miestas – Senamiestis ir Naujamiestis – vienoje vietoje. Gal dar matys kalbų apjuostą centro panoramą nuo Aleksoto kalno. Abejoju, ar įsimins koks vienas pastatas, nebent Lietuvos banko rūmai", – svarstė gidė Dalia Leonavičienė.

Kuo žavisi turistas, priklauso ir nuo to, iš kokios jis šalies. Antai Rusijos gyventojams rūpi tai, kas siejasi su jų šalies istorija – caro laikais, sovietmečiu. Jiems dažnai būna staigmena, kad, carui valdant, čia buvo statomi gynybiniai fortai.

Dėl žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos į Kauną dažnai užsukantys japonai apskritai vertina ne išorinius, o vidinius dalykus.

"Japonai susidaro bendrą miesto vaizdą, linkčioja galva, ir viskas. Jiems pasakoji viena, jie žiūri – į kita. Jie fotografuoja pastatus, bet mentalitetas jų visai kitas. Japonai dažnai teiraujasi ne apie architektūrą, o apie mūsų pramonę. Jie šluoja dirbinius iš lino – eidami Senamiesčiu vis užsuka į parduotuves", – pasakojo D.Leonavičienė.

Turistų vertinimai labai priklauso ir nuo jų išsilavinimo. Vieni tarpukario architektūrą liaupsina, o kiti nė nesupranta, kuo ji vertinga. Tačiau, nepriklausomai nuo tautybės ir išsilavinimo, svečiai lyg susitarę klausia: "Kodėl miestas toks apleistas?"

Senamiestis – toks, kaip kitur?

Ar turistai pastebi dar kokių nors pastatų, kurie neįtraukti į turistų maršrutus? Štai, kol nukanka nuo Filharmonijos iki Karo muziejaus sodelio, turistai dažnai pastebi Lietuvos banko rūmus Maironio gatvėje ir neiškenčia nepaklausę: "Kas tai per pastatas?"

Žingsniuodami nuo Kauno pilies iki Rotušės aikštės ekskursijos dalyviai patiria lengvą sukrėtimą pamatę vadinamąją žydų ligoninę. "Pastaruosius 19 metų, kiek dirbu gide, beveik visi be išimties klausia, kodėl toks baisus pastatas stovi Senamiestyje?" – prasitarė D.Leonavičienė.

Aplankiusieji ne vieną Europos miestą keliauninkai Kauno senamiestyje stebuklų nepamato, nes, pasak gidės, tai Hanzos miestų statiniai kopijos, panašūs į kitų Europos senamiesčių namus.

Laisvės alėjoje turistai klausia apie Centrinį paštą, atnaujintus bankų pastatus, atkreipia dėmesį į liepų alėją. Tačiau labiausiai jiems užkliūva tuščios patalpos su skelbimais ant langų "Išnuomojama". Komentarų visada sulaukia ir Įgulos bažnyčia.

"Jie nesupranta, kodėl tokia didelė stačiatikių šventovė stovi katalikiško miesto centre. Tenka pasakoti visą istoriją", – teigė D.Leonavičienė.

Stikliniai aukštaūgiai nuvylė

Dairydamiesi po istorinį Karo muziejaus sodelį, turistai nesuvokia, kaip tokioje vietoje galėjo atsirasti stiklinis pastatas – BLC verslo centras, nes savo estetika Vienybės aikštėje jis netinkamas. "Aiškini savaip. Sakai, kad čia Leninas stovėjo..." – prisiminė pašnekovė.

Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia vieniems palieka labai didelį įspūdį, kitiems, D.Leonavičienės teigimu, tai visiška nesąmonė, bedvasis statinys.

Dairydamiesi nuo Prisikėlimo bažnyčios terasos, svečiai atkreipia dėmesį į netoliese pastatytą "Karigės" gyvenamąjį kvartalą. Dėmesį patraukia ryškios fasadų spalvos, tačiau pasigirsta vertinimų, kad žmonės čia gyvena labai susigrūdę.

Pamatę caro laikų kareivines Šančiuose atvykėliai tikina, kad labai gera mintis įrengti čia butus. Tačiau kodėl šalia kelių atnaujintų namų kiti – griūvantys, jiems nesuvokiama.

Kartą paprašyta parodyti, kokių Kaunas turi "dangoraižių", D.Leonavičienė nuvežė prie administracinių pastatų Savanorių prospekte, Kalniečių parko pašonėje. Susižavėjimo šūksnių nepasigirdo. Iš viešbučių savo architektūra ir interjeru, jaukumu labiausiai svečiams imponuoja "Daugirdas" – ir seno, ir naujo derinys.

Daugeliui praeivių norisi sužinoti, kam skirtas nedidelis pastatas M.Valančiaus gatvėje, vadinamoji Žibalinė. "Tai ne turistinis objektas, ant jos – jokios lentelės. Todėl liepiame gidams pasirengti papasakoti ir apie ją", – prisiminė R.Navickienė.

Miesto svečius taip pat maloniai nustebina Kauno geležinkelio stotis, ypač, kai ji buvo pasipuošusi šviečiančiomis girliandomis kalėdiniu laikotarpiu.

Būna ir specifinių pageidavimų. "Turėjome grupę medikų iš Prancūzijos – jie paprašė parodyti Klinikas, nes žinojo, kad centrinius rūmus projektavo prancūzų architektas Urbenas Kasanas. Jiems labai patiko, su pasididžiavimu sakė, kad tik prancūzai galėjo suprojektuoti tokias gražias Klinikas su fontanu priekyje", – juokėsi R.Navickienė.

Kita vertus, gidės nuomone, pirmą kartą į miestą atvykusiam žmogui negali aprodyti visų pastatų, juo labiau – naujų, nes turistai pirma nori pamatyti svarbiausias vertybes. Išskirtinius pageidavimus architektūros laikotarpiui ar pobūdžiui išsako nebent šios srities specialistai.

Nesuderinamas duetas

Užbėgdami už akių klausimams ir slėpdami gėdos jausmą važiuojant pro statinį vaiduoklį – "Respublikos" viešbutį, gidai paaiškina, kad jis neužbaigtas. Greta jo stūksantis "Akropolis" – populiariausia turistų apsipirkimo vieta. Užėję vidun turistai pajunta didelį kontrastą: aplinkui apleistos gatvės, neužbaigti viešbučiai. Antai žurnalo "National Geographic" žurnalistai prasitarė, kad pirma reikėjo sutvarkyti bent Laisvės alėją, o jau po to ręsti tokius statinius. Jie buvo vieni iš nedaugelio svečių, kurie žavėjosi secesijos, modernizmo laikotarpio statiniais, statytais Kaune XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Atvykusieji į Kauną iš kitų Lietuvos miestų, trūks plyš nori užsukti į "Akropolį" – ne tik pastatą pamatyti, bet ir apsilankyti viduje. "Mes jį pristatome kaip patį gražiausią Lietuvos "Akropolių". Pasakome, kad viduje išsaugota seno pastato siena, kad architektūra skiriasi nuo kitų "akropolių", – pasakojo R.Navickienė.

Mediniai perlai nyksta

Žaliakalnio medinukus pastebi ir įvertina tik tie, kurie nusimano apie architektūrą. Eilinių turistų nuomone, tokius namus reikia greičiau griauti ir statyti naujus, nes jiems jie atrodo tarsi lūšnynai. "Tie, kurie mato jų vertę, pyksta, kodėl jie nerestauruojami, kodėl valstybė neteikia paramos jiems prižiūrėti, kodėl gyventojai vietoj medinių langų įstato plastikinius langus ir taip sugadina architektūrą", – išgirstas užsieniečių mintis perpasakojo D.Leonavičienė. Kadangi tik nedaugelis supranta apie medinę architektūrą, į turistinius maršrutus tokie objektai neįtraukti. "Be to, reikėtų paieškoti medinio namo, kuris būtų kiek patvarkytas, bet išlikęs autentiškas", – pridūrė D.Leonavičienė.

Iš kur pinigai autoriniams projektams?

D.Leonavičienė prisiminė keletą atvejų, kai užsieniečiai paprašė parodyti naujų individualių gyvenamųjų namų kvartalų. Gidė palydėjo svečius į Vičiūnus. Šie buvo priblokšti, nes nesuvokė, iš kur žmonės turi lėšų tokiems dideliems ir skirtingiems namams statyti. Juos stebino, kad miesto Centras, Senamiestis tokie apleisti, o čia stūkso tiek naujintėlaičių pilaičių. Stebino ir tai, kaip žmonės turi pinigų individualiems namų projektams rengti, nes jų šalyse įprasta rinktis pigesnius kartotinius projektus: namai panašūs, bet dera vieni su kitais.

Vis dar getas?

Važiuojant iš Senamiesčio į IX forto muziejų, pro turistų akis nepraslysta apleistos medinės Vilijampolės lūšnos.

Iš gidės išgirdę, kad šioje vietoje buvo žydų getas, kai kurie nustebę klausia, ar tai ir yra getas, ar čia gyvena asocialūs asmenys?

Įspūdingas, bet lieka nuošalyje

Masyvūs, šokoladinės spalvos Lietuvos banko rūmai – įspūdingi. Tačiau per ekskursijas prie jo beveik niekada nesustojama, nes aplink yra daug kitų objektų: Filharmonija, Karo muziejaus sodelis. "Pravažiuojant net nespėji parodyti. Einant Laisvės alėja, jis irgi nelabai matyti. Į įprastas pažintines ekskursijas jis nėra įtrauktas, nebent vyksta specializuota ekskursija apie lito istoriją ar panašiai", – apgailestavo turizmo agentūros "Mūsų odisėja" direktorė R.Navickienė.

Buvęs fabrikas primena kalėjimą

"Ar čia kalėjimas?" – toks klausimas dažnai išsprūsta tiek užsienio, tiek kitų Lietuvos miestų gyventojams, pamačius buvusį "Lituanicos" fabriko statinių kompleksą Senamiestyje. Pusiau stiklinis naujokas šalia "Lituanicos" irgi nepraslysta pro svečių akis. Jis daug mielesnis, išsiskiriantis aplinkoje. Bet sužinoję, kad tai – mėsos parduotuvė, turistai kraipo galvas. Jiems atrodo, kad toks pastatas turėtų būti visuomeninės ar administracinės paskirties.

Spalvingas nežinomasis

Važiuodami Karaliaus Mindaugo prospektu svečiai smalsauja, kas tas kitoje Nemuno pusėje spalvotai nudažytas objektas. Paaiškinę, kad tai grūdų fabrikas, gidai pasirengę atsakyti į daugiau klausimų apie šią įmonę, nes, pasak R.Navickienės, turistus beveik visada domina, kas čia gaminama, kokio pajėgumo įmonė.