Kauniečiai jau kreipėsi į teismą dėl neteisėto mokesčio už teritorijų prie daugiabučių tvarkymą

Yra sektinų pavyzdžių

Kauno valdžia spjauna į gyventojų teises ginančius teisės aktus. Miesto vadovai nusprendė – kam leisti savivaldybės biudžeto pinigus teritorijoms prie daugiabučių namų tvarkyti, jei pinigų už tai galima išsireikalauti iš gyventojų. Tad iki šiol iš kauniečių neteisėtai imamas mokestis, kurį turėtų mokėti miesto valdžia.

Dar prieš septynerius metus seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Romas Valentukevičius nustatė, kad nuo 1996 m. Kaune iš daugiabučių namų gyventojų imtas mokestis už teritorijų, šaligatvių ir gatvių priežiūrą bei valymą yra neteisėtas. Tačiau iki šiol niekas nepasikeitė – miesto valdininkai ir politikai ignoruoja šį faktą. Iki šiol neatkreiptas dėmesys ir į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje protestą bei teisininkų išvadas, kad mokestis negali būti iš gyventojų imamas, nes žemė prie daugiabučių gyventojams nepriklauso. Negana to, kad neteisėti mokesčiai neatšaukiami, prieš savaitę buvo įteisintos faktiškai naudojamų teritorijų taisyklės. Jos dar kartą nurodo gyventojams mokėti už jiems nepriklausančių teritorijų priežiūrą.

Savivaldybės valdininkai ir politikai ginasi, kad atšaukus mokestį, nebūtų iš ko tvarkyti gyvenamųjų namų teritorijų.

„Jei gyventojai nori, kad būtų tvarkoma, už tai turi mokėti. Dykai tokių darbų niekas nedaro. Kauno bėda yra ta, kad nėra patvirtintų detaliųjų planų. Jų parengimas – itin ilgas procesas. Detalaus plano parengimas kiekvienam namui užtruktų ne vienus metus. Norime tiksliai nustatyti teritorijas prie daugiabučių, kad būtų žinoma, už kurių tvarkymą privalo mokėti gyventojai. Pinigų teritorijų prie daugiabučių tvarkymui biudžete nenumatyta. Jei mums teismai uždraus rinkti pinigus, neliks nieko kito, kaip sugalvoti naują rinkliavą iš žmonių. Kitaip pinigų neatsiras“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas

Priešingai Kauno savivaldybei elgiasi kitų didžiųjų šalies miestų valdininkai. Antai Vilniaus savivaldybė dar 2004 m. panaikino mokestį gyventojams už teritorijų prie daugiabučių tvarkymą. Nuo tų metų, teisme pralaimėjus bylą dėl neteisėto mokesčio rinkimo, teritorijų priežiūrai iš sostinės biudžeto kasmet skiriama apie 30 mln. litų.

Nesitiki laimėti bylos

Savo pozicijas gina ir buvusieji Kauno vadovai, galėję atšaukti mokestį dar prieš septynerius metus. Teisinamasi, kad neverta sekti savo šalies didmiesčių pavyzdžiu. Geresnis pavyzdys – Europos miestai, kuriuose mokestis už teritorijų prie daugiabučių tvarkymą renkamas iš gyventojų.

„Mokestį galima pateisinti, nes miestas už biudžeto pinigus negali sutvarkyti visų teritorijų. Daugelyje Europos valstybių tokie mokesčiai renkami iš gyventojų. Ši diskusija galėtų persikelti į Savivaldybių asociaciją, kuri galėtų inicijuoti įstatymo pakeitimus”, – mano Erikas Tamašauskas, prieš šešerius metus buvęs Kauno meru.

Dabartinis miesto meras Andrius Kupčinskas teigia, kad jau šį rudenį miesto taryba turėtų grįžti prie teritorijų tvarkymo mokesčio klausimo. Kitaip Kauno savivaldybė labai greitai gali susidurti su teismų sprendimais, kurie įpareigos atšaukti neteisėtą mokestį. Neseniai keletas kauniečių dėl to jau kreipėsi į teismą.

„Kai kurios bendrijos teritorijų priežiūros mokesčio išvengia, nes pačios pasitvirtino detaliuosius planus ir samdosi valytojus. Bet didžiuosiuose miesto rajonuose – Kalniečiuose, Šilainiuose, Dainavoje – problema išlieka. Išeitimi galėtų tapti detalieji planai atskiriems rajonams. Juos parengus būtų nustatytos aiškios ribos tarp namų, kuriuose yra įsteigtos bendrijos ir kuriuos administruoja paskirta įmonė. Komunalinio ūkio pasiūlytos faktiškai naudojamų teritorijų taisyklės yra laikinas sprendimas. Jei tik gyventojai laimės bylą dėl mokesčių už teritorijų priežiūrą, taisyklės neteks galios. Suprantama, šis mokestis gyventojams kelia nepasitenkinimą. Todėl rudenį Miesto ūkio ir energetikos komitetas prie šio klausimo turėtų grįžti“, – tvirtino meras A. Kupčinskas.

Teisininkai kritikuoja

Teisininkai teigia, net ir nedideli mokesčiai, atsieinantys daugiabučių namų gyventojams nuo kelių iki keliolikos litų per mėnesį, įteisina ydingą tvarką – gyventojai moka ne už savo žemės tvarkymą. Paliekama teisė tą žemę bet kada parduoti verslininkams, kurie dažniausiai ten pradeda gyvenamųjų ar komercinių pastatų statybas. Taip gyventojai paliekami be teritorijų, už kurių priežiūrą jie prieš tai mokėjo. Tokių pavyzdžių gausiausia Vilniuje. Bet neseniai kovos dėl statybų leidimų daugiabučių teritorijose užvirė ir Kaune. Leidimus statyti naujus pastatus lydi gyventojų protestai. Teisininkai teigia, kad šioje situacijoje savivaldybė ir daugiabučių namų gyventojai turėtų rasti kompromisą.

„Apsukrūs verslininkai sugeba iš savivaldybės nusipirkti žemės tarp daugiabučių, pasitvirtinti detalųjį planą komerciniam ar gyvenamajam namui statyti. Tokių pavyzdžių gausu Vilniuje, kai gyventojams panosėje buvo statomi pastatai. Tai yra plėšikavimas, nes žmonių pinigais buvo gerinama savivaldybės žemė, o galiausiai ji atitenka kitiems. Norint nuo tokių atvejų apsisaugoti, tarp savivaldybės ir gyventojų turėtų būti susitarimas, kad už miestiečių pinigus tvarkoma teritorija prie gyvenamųjų namų niekam nebus perleidžiama. Jei nėra tokių susitarimų, tuomet kokia gali būti kalba apie prievoles.“ – teigė žmogaus teisių gynėjas, teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Pasak teisininkų, vienintelė galima išeitis gyventojams – savo teises ginti teismuose, kaip tai yra padarę kitų miestų gyventojai.