Didžiuodamiesi unikalia tarpukario architektūra kauniečiai nutyli, kad didžioji dalis Naujamiesčio atrodo gėdingai. Net ir naujai išblizginus Laisvės alėją, vaizdas vidiniuose kiemuose nublokštų į niūrią realybę.

Kiemus valdo automobiliai

Panardyti be jokio tikslo klaidžiame kokio nors didmiesčio senamiestyje – įdomi pramoga. Nežinai, kur pakliūsi pasukęs siaura gatvele, ką sutiksi neatsispyręs pagundai žengti pro neužrakintus vartus. Vidiniai namų kiemai atveria tikrąjį miesto gyvenimą. Jo nepamatysi paradinėse namų pusėse nublizgintomis vitrinomis.

Kaunas turi nedidelį ir gana taisyklingai suformuotą senamiestį, jame bemaž neįmanoma pasiklysti. Išsiilgusiesiems pojūčių tartum džiunglėse verta atidžiau pasidairyti po Naujamiestį. Tereikia iš Laisvės alėjos įsprūsti į vidinį kvartalą. Jau po keliolikos minučių truksiančios ekskursijos išnyks nuovoka, kur esate.

Bemaž kiekviename kieme pasitinka automobilių blokados. Vejos, gėlynų, suoliukų ar vaikų žaidimo aikštelių nė su žiburiu nepamatysi. Čia stovinčių netvarkomų daugiabučių gyventojams nestinga išmonės įstiklinant balkonus ar apkarstant juos plastikinėmis pastogėmis. Daugelio į alėją atgręžtų daugelio namų fasadai kieme apirę, vos vienas kitas statinys gali džiaugtis rūpestingo šeimininko ranka.

Užvertus galvą pastatų viršūnėse galima išvysti rimtesnių architektūros patobulinimų. Daugelio senų daugiaaukščių namų stogai šlaitiniai, po jais palėpėse niekas negyvendavo. Pradėjus vertinti kiekvieną kvadratinį metrą miesto centre, nemažai kas susigundė palėpėse įrengti prašmatnius būstus. Didžiausia problema, kad palėpės – be langų. Tradicinė išeitis iš padėties – pakelti vieną stogo šlaitą ir tarsi sieną įstatyti stiklinius ekranus.

Vidiniuose kiemuose taip pat galima išvysti ne vieną antstatą, praplėtusį šeimininkų turėtas erdves. Neišnaudotų terpių būstui rado ne vienas sumanus miestietis. Jų nebaido net tai, kad kaimynystėje stovi ir neaišku, kiek dar laiko stovės sukiužę sandėliukai, kad nuolat tenka kovoti dėl lopinėlio žemės automobiliui pastatyti.

Siunčia pas paveldo sargus

Teoriškai joks statybinis pertvarkymas negali vykti be savivaldybės atitinkamų institucijų žinios. Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius paaiškino, kad Naujamiestis yra kultūros vertybių apsaugos teritorija, tad norintieji čia ką nors statyti ar pertvarkyti pirmiausia siunčiami į Kultūros paveldo departamentą.

Pasak N.Valatkevčiaus, būtent kultūros paveldo specialistai priima sprendimus dėl leistino maksimalaus aukštingumo, estetinės išraiškos ir kitų parametrų. „Yra įvairiausių niuansų, reikia išnagrinėti daug aspektų“, – nedetalizavo N.Valatkevičius.

Kartais gyventojų pageidavimams patobulinti jų turimas patalpas ir nelemta išsipildyti. Pavyzdžiui, jei statinys yra pripažintas paveldo vertybe ir jame beveik nieko negalima pakeisti. Jei kaimyniniam namui leidžiama kelti stogą, dar nereiškia, tai bus leista daryti ir gretimam statiniui.

Pastatų apsaugos lygiai – įvairūs. Neretai paradinėje pusėje namas lyg ir toks, kaip kadaise, o kieme pamatai akivaizdžių šiuolaikinių potėpių – pakeltas stogas, vitrininiai langai. Tokia išeitis, pasak N.Valatkevičiaus, nėra taisyklė.

„Man ne visuomet patinka, kai pastogėje neleidžiama pakelti karnizo. Manau, kad kartais galima leisti pakelti pastatą vienu aukštu. Dažniausiai bandoma iš stogo išspausti kokią nors naudą. Kai kur tai gražiai išsprendžiama, o kai kur – ne visai. Neva išsaugomas stogas, o po to jis apkabinamas makaronais“, – ironizavo savivaldybės atstovas.

Pakenkė transporto apribojimas

N.Valatkevičius pataria atskirti dvi sąvokas: paminklosaugą ir paminklotvarką. Pati didžiausia bėda, pasak jo, kai paveldo specialistai galvoja apie vertybių saugojimą, bet ne apie tvarkymą. Naudojami pastatai kartu yra ir išsaugomi, o vien saugojimas lemia priešingą baigtį: neišnaudojamas objektas pasmerktas sugriūti. „Tiesiog saugojimas reikalauja labai daug lėšų, finansiškai labai stipri turėtų būti valstybė“, – pridūrė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas.

Tai, kad žmonės nori gyventi anksčiau negyventose palėpėse, pasak N.Valatkevičiaus, yra natūralu, nes tai – miesto centras, prestižinė gyvenimo vieta. Kita vertus, miesto centre ir taip sunkiai sprendžiamas automobilių stovėjimo vietų klausimas, o papildomi būstai palėpėse padėtį dar labiau apsunkina.

N.Valatkevičius priminė, kad lazda turi du galus. Tai, kad prieš kelis dešimtmečius Laisvės alėja paversta pėsčiųjų zona, padarė neigiamą įtaką gretimų kvartalų būklei, nes neliko įvažų į kiemus iš Laisvės alėjos. Tad susiformavo stichiški, dirbtiniai privažiavimai prie šių namų, dėl jų susiardė kitų kiemų, kurie tapo pravažiuojami, struktūra.

Naujas kvartaliukas kvartale

Dabartinis Naujamiesčio kiemų vaizdas Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovo netenkina, tačiau jis ir nežada greitų permainų.

Pasak savivaldybės atstovo, buvo architektų siūlymų, kaip sutvarkyti vidinius kvartalus. Vis dėlto problemos neišsspręsi iškart. Kiemai pilni įvairiausių nežinia kam priklausančių sandėliukų, garažų, kitokių pastatų. N.Valatkevičius spėja, kad turėtų praeiti dar bent 25 metai, kad šios teritorijos įgytų deramą paskirtį ir vaizdą.

Yra ir bandymų liūdną padėtį pakeisti. Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės kvartale šiuo metu yra statomas nedidelis gyvenamasis kvartalas.

„Savininkai supirko visus garažus ir kitus objektus, pasirūpino tokiu plotu, kad netrūktų vietos gyventojų automobiliams. Daug objektų turi atsidurti vienose rankose, kad iš jų būtų galima kažką minkyti“, – komentavo N.Valatkevičius. Pasak jo, dar nebaigta žemės reforma, ne visiems atkurtos nuosavybės teisės.

Medžios savivaliautojus

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus pasiryžęs, atšilus orams, su užrašų knygute ir fotoaparatu apeiti Naujamiestį, užfiksuoti jį darkančius pavyzdžius ir imtis priemonių nelegaliems veiksmams sustabdyti.

Šiuo metu yra rengiamas Naujamiesčio apsaugos reglamentas, S.Stoškus viliasi, kad jau šiais metais jis bus patvirtintas. Šis dokumentas turėtų aiškiau apibrėžti, kas yra leistina, o kas draudžiama daryti Naujamiesčio teritorijoje.

„Yra visos galimybės tvarkytis, reikia tik noro. Argi reikia paveldosaugos reikalavimų, kad būtų galima nusiplauti langus, apsikuopti kiemą?“ – į kai kurių kauniečių apsileidimą apeliavo S.Stoškus. Vis dėlto jis pastebi, kad jei vienas namas susitvarko, kaimynai nenori atsilikti. „Guli labai daug projektų – atšils orai, pamatysime ir veiksmus“, – žadėjo jis.

Gyvenamasis namas, jo įsitikinimu, visų pirma turi tarnauti gyventojams, teikti gyvenimo kokybę. Dalis perdarytų pastatų pavyzdžių, pasak jo, yra geri, dalis – ne.

„Žinau daug savavališkų statybų. Po truputį pradėsime prieiti ir prie jų“, – žadėjo KPD atstovas.

Patvirtinus Naujamiesčio reglamentą, pasak jo, bus aiškesnis teisinis reguliavimas, jo žodžiais, bus mažiau galimybių improvizacijai.

Norint tvarkyti senus namus Naujamiestyje, pasak S.Stoškaus, didžiausia problema yra ne pinigai, o bendraturčių nesutarimas. Be kaimynų sutikimo negalimi daugelis darbų, susijusių su namo bendrąja infrastruktūra. Ypač daug ginčų kyla mėginant išvalyti kiemus, kur susikerta daug interesų.

Ir apskritai, pastebi KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas, pavydo paskatinti kauniečiai labai mėgsta skųsti vieni kitus ir taip stabdyti galbūt ir teigiamus postūmius mieste.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis:

Turime daugybę nuostabių Naujamiesčio pastatų, kurie yra miesto vizitinė kortelė, tačiau tai, kas yra kvartalų viduje, – didelė tragedija. Ji atsirado dėl daugybės įvairių priežasčių. Dabar esmė – viso Naujamiesčio struktūros gyvybiškumas, požiūris į jį. Šiuo metu, kai Naujamiestis yra paskelbtas kultūros vertybe, jis yra tarsi po didinamuoju stiklu. Manau, nesusipratimas, kad Naujamiesčio vertybe įvardytos netgi kiemų erdvės. Įvairūs apribojimai virsta neapeinamomis biurokratinėmis kliūtimis, jos stabdo visą gyvenimą. Šiuo metu rengiamas Naujamiesčio vertingųjų savybių aprašas, laukiame, kada architektai galės susipažinti su projektu. Tikimės, kad po to parengtas Naujamiesčio apsaugos reglamentas numatys šios teritorijos ateities viziją. Sprendimų Kauno naujamiesčiui gali atsirasti visokių, įvairių pavyzdžių galima pamatyti Europos miestuose. Pirmiausia reikia nustatyti prioritetus. Miesto centre prioritetas yra pastatų tūriai, aukštis, jų išsidėstymas, o čia negalima nieko naujo statyti, tada ir reikia ieškoti kelio, kaip tokiame mieste žmonės galėtų gyventi. Natūraliai tada atsiras kitų centrų. Jei suteiksime galimybę žmonėms gyventi miesto centre, pastatai augs, aukštės. Turime rasti kompromisą tarp to, kas vertinga, ir to, ko reikia žmonėms. Atsitiktinis kiekvienos vietos baksnojimas – pats blogiausias kelias, kuris dabar ir pasirinktas.

Architektas profesorius Jurgis Bučas:

Turėtume apsispręsti, kas Kaunui yra Laisvės alėja ir kas yra Naujamiestis. Laisvės alėja – ne muziejus, joje gyvena žmonės, tai ir veikla joje turi būti organizuota tarsi kokiame komerciniame komplekse. Abejoju, kad kitos kartos gyvens tik 2–3 aukštų Laisvės alėjoje. „Muziejai“ vargu ar atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius, todėl reikia labai gerai apsispręsti, kaip elgtis. Apskritai Laisvės alėja negali būti išskirta kaip gatvė tarp pastatų, ji jungia platesnes teritorijas, turi būti kompleksinis požiūris. Norėdami, kad Laisvės alėja būtų patraukli, reikia galvoti ir apie jos gretimybes. Nuostata, kad reikia saugoti namus tokius, kokie jie anksčiau buvo, yra pasenusi. Miestas negali sustingti. Stogų pakėlimas, pastatų aukštinimas ir papildomų patalpų įrengimas nepažeidžiant vertingųjų savybių yra pozityvus dalykas. Jei bijosime įsileisti verslą, išsaugoti vertingąsias Naujamiesčio savybes beveik neįmanoma. Reikia pavažinėti po pasaulį ir pasižiūrėti, kaip kitos šalys elgiasi su savo senais pastatais. Nejaugi liksime atsilikusia tauta?