Nesvarbu, ar tai būtų standartinio dydžio žemės sklypas sodų bendrijoje, ar erdvūs žalieji plotai individualaus gyvenamojo namo, daugiabučio pašonėje, akis gaivinantis peizažas neįsivaizduojamas be kuplios medžių lajos ar jaukių krūmynų.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros asistentė

Darbų laikas skiriasi

Įpusėjęs pavasaris – pats metas sodinti dekoratyvinius medžius ir krūmus. Jei augalai iškasti iš grunto ir turi atviras šaknis, šie darbai turi būti baigti iki pumpurų sprogimo ar jiems tik pradėjus sprogti.

Vasaržaliai augalai sodinami visą balandį, o visžaliai (spygliuočiai ir lapuočiai – dyglialapės mahonijos, paprastieji buksmedžiai, kai kurie rododendrai, Fortūno ožekšniai ir kiti) – truputį vėliau, nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, vėlyvesnį pavasarį – iki gegužės pabaigos, nes jie sprogti pradeda vėliau bei jautriau reaguoja į dar gana šaltą dirvą.

Įvairiuose konteineriuose augintus augalus galima sodinti visą vegetacijos sezoną, išskyrus sparčiausią jų augimo laikotarpį, kai tarpsta nauji ūgliai.

Sumedėjusiems augalams bent vieną savaitę prieš jų sodinimą kasamos apvalios ar keturkampės duobės.

Viršutinis derlingas dirvos sluoksnis pilamas vienoje duobės pusėje, jis sodinant bus pirmasis beriamas ant augalo šaknų, nederlingas – kitoje.

Gali prireikti ir pjuvenų

Išrenkami stambesni akmenys ir daugiamečių piktžolių šaknys. Vidutinio medelio maitinimo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 kv. m, krūmo – 0,5 kv. m. Duobės gylis priklauso nuo šaknų dydžio.

Vidutinio dydžio medžio sodinukui kasama apie 70 cm, o krūmams – apie 40–60 cm gylio duobė.

Bet kokiu atveju paruoštos duobės dydis turi būti 15–20 cm (iš kiekvienos pusės po 7,5–10 cm) didesnis už šaknų gumulo aukštį ir plotį, t.y. įstačius augalą į duobę jo šaknys turi nesiremti į duobės kraštus, o apačioje turi būti pakankamai purios žemės.

Todėl prieš sodinant augalą duobės dugnas kastuvu supurenamas. Jei dirva – sunkesnis priemolis, molis ar lengvas priesmėlis, iškasta žemė pagerinama įmaišant komposto, o į sunkesnį dirvožemį dar ir smėlio ar pjuvenų.

Kad sodinukai gerai prigytų

Kaip gerai sodinukai prigis, priklauso nuo to, ar sveikos, gerai išsivysčiusios augalų šaknys. Tad jos prieš sodinant medžius turi būti gerai apžiūrėtos. Per ilgos stambiosios šaknys patrumpinamos, o smulkiųjų būtina palikti kuo daugiau, nes jomis augalas paima vandenį ir jame esančias maisto medžiagas.

Pažeistos, sutraiškytos šaknys aštriu peiliu nupjaunamos iki sveikos dalies, storesnės aptepamos sodo tepalu, o susipynusios ir suaugusios į tankų gniužulą išpinamos ar iškedenamos, stengiantis kuo mažiau nukratyti žemių.

Jei šaknys beveik be žemės, patartina jas pamirkyti specialiai paruoštoje molio ir mėšlo (mikroelementų) tyrėje. Tai atgaivina apdžiūvusias labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias šakneles, pagerina augalo prigijimą.

Prieš sodinant augesnį medelį, netoli nuo duobės centro įkalamas kuolas jam pririšti, o stambesniems sodinukams – du arba trys kuolai.

Pirma – derlingas sluoksnis

Duobės viduryje suformuojamas derlingos žemės kauburėlis, ant jo pastatomas medelis. Jei šaknys ne žemės gumule, jos paskleidžiamos į šalis, jei yra užlinkusių viršūnių, jos patrumpinamos.

Ant šaknų pirmiausia pilamas viršutinis atskirtas derlingas dirvos sluoksnis, o apatinis, nederlingas – ant jo. Jei dirva labai prasta (žvyras, smėlis, sunkus molis), apatinis sluoksnis išvežamas arba plonu sluoksniu išbarstomas šalia augalo, o sodinukų šaknys užberiamos atsivežta derlinga žeme.

Augalas lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemė apspaudžiama kojomis, bet lengvai, kad nenutrūktų šaknys.

Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti apie 5–10 cm virš žemės (priklauso, kiek žemė vėliau suslūgs), smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi.

Svarbu, kad jau prigijusio augalo šaknies kaklelis būtų žemės paviršiuje ar šiek tiek virš jo. Per žemai ar per aukštai pasodintas augalas augs prastai arba gali ir sunykti.

Duobės kraštai šiek tiek paaukštinami, kad laistant vanduo nenutekėtų. Dirvos drėgmei palaikyti paviršių galima mulčiuoti durpėmis ar žievėmis.

Medelis rišamas minkštomis virvėmis viršuje apsukant kuolą ir augalo liemenį aštuonetuku arba įtempiant iš abiejų pusių, kad medis būtų stabilus, kol prigis. Jei kuolas vienas, jis įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės. Pasodinti krūmai paprastai netvirtinami.

Gyvatvorėms – tranšėjos

Augalų gyvatvorėje sodinimo laikas ir paruošiamieji darbai tokie patys, kaip ir sodinant medžius bei krūmus, tik šiuo atveju geriau kasti vieną ištisinį griovį (tranšėją). Tada visų medelių šaknys bus viename gylyje ir sodinukai augs vienodai.

Žemai (0,2–0,7 m) gyvatvorei kasamas 0,4 m gylio ir 0,35 m pločio griovys, vidutinio aukščio (0,7–1,5 m) – 0,4–0,5 m gylio ir aukštai (1,5–3,0 m) – 0,5 m gylio ir 0,4 m pločio. Nekarpomose žemose gyvatvorėse sodinami 2–3 augalai į 1 m, o karpomose – 4–5.

Vidutinio aukščio nekarpomose gyvatvorėse augalai sodinami kas 40–60 cm, karpomose – kas 20–30 cm, o aukštose nekarpomose gyvatvorėse – kas 60–100 cm, karpomose – kas 40–60 cm.

Kai kurie augalai sodinami rečiau, pavyzdžiui, plintantieji šaknų atžalomis (erškėčiai, medlievos, sedulos) savaime sutankėja, o eglės karpomose gyvatvorėse sodinamos kas 1 m, kad nesunyktų nuo šaknų puvinio.

Pasodinti lapuočių karpomų gyvatvorių sodinukai patrumpinami, kad liktų apie 15–25 cm kelmeliai. Taip jie geriau šakosis.

Kaip tręšti

Pavasarį pasodinti augalai gali būti tręšiami lėtai tirpstančiomis mineralinėmis trąšomis (50–80 g/ 1 kv. m) jų sodinimo metu arba šiek tiek vėliau, kai augalai prigis, pradės žaliuoti ir augti. Tik pasodintų spygliuočių patartina netręšti, nes tam jie gana jautrūs. Derlingoje dirvoje augantys dekoratyviniai augalai tręšiami kompleksinėmis trąšomis vieną kartą per sezoną – vegetacijos pradžioje, pavasarį. Mažiau derlingoje dirvoje augalai antrą kartą tręšiami ne vėliau kaip vasaros pirmoje pusėje, ypač jei tai daugiau azoto turinčios trąšos. Kaip trąšas galima naudoti ir kompostą.