Kompensacijas būsto šildymui užsimojusi apkarpyti valdžia viliasi išjudinti įstrigusį renovacijos vežimą. Šį žingsnį sveikinantys specialistai pasisako dar kategoriškiau – Lietuvoje ilgainiui turėtų išnykti bet kokios dotacijos bei PVM lengvata šildymui.
Pinigai drausmina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia įtvirtinti paramos už būsto šildymą teikimo sąlygas, kai savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo.
Tokiu atveju atsisakiusiesiems artimiausią šildymo sezoną kompensacija už šildymą ir karštą vandenį būtų sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono – visiškai nebeteikiama trejus metus.
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos bei Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovai įsitikinę, jog norint, kad gyventojai aktyviau įtrauktų į daugiabučių modernizavimo procesą, sankcijos neišvengiamos. Ir Socialinės apsaugos ir darbo pasiūlytos priemonės – tik pirmasis žingsnis.
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos pirmininko Vytauto Turonio teigimu, griežtos sankcijos prieštaraujantiesiems renovacijai nėra naujiena Europoje.
Kaimyninėje Lenkijoje, taip pat Slovakijoje masinis renovacijos procesas iš esmės susijęs su tuo, jog šiose šalyse buvo panaikintos bet kokios kompensacijos už šildymą.
Atotrūkis – 15 metų
Apie tai, kad šiandien Lenkijoje iš dalies ar visiškai atnaujinta apie 80 proc. daugiabučių namų, byloja ne tik statistika. Šioje šalyje besilankantys tautiečiai tuo gali įsitikinti akivaizdžiai – tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose akį traukia renovuotų namų kvartalai.
Ne išimtis – ir netoli Lietuvos-Lenkijos pasienio esantis Augustavo miestelis, kuriame gyvena per 30 tūkst. gyventojų. Čia ištisomis gatvėmis renovuoti senosios statybos daugiabučiai, švytintys ryškiomis spalvomis, atrodo tarsi pastatyti pastaraisiais metais.
Per 15 metų nuo masinės renovacijos starto šiame mieste buvo atnaujinta beveik pusė senosios statybos namų.
Augustavo burmistras Kazimierzas Kożuchowskis pripažino, jog kalbant apie daugiabučių modernizavimą Lenkija jau prieš daugelį metų išgyveno panašią situaciją, kokią dabar jis regi Lietuvoje.
Naujo etapo pradžia tapo 1998-ieji, kai šalies vyriausybė nusprendė panaikinti gyventojams finansinę paramą už būstų šildymą. Tik tada, burmistro žodžiais, atsirado „pagarba šilumos energijai“.
Augustavo vadovas neneigė, jog, viena vertus, tai buvo nemažas sukrėtimas, kita vertus, paskatino žmones imtis konkrečių pokyčių.
Nesiskolino nė zloto
Daugiabučius modernizuojantys lenkai gali naudotis ne tik valstybės parama, bankų teikiamais kreditais, bet ir kaupia lėšas patys.
Būtent pastarąjį kelią pasirinko 120 namų vienijančio Augustavo daugiabučių kooperatyvo nariai. Iš pradžių į remonto fondą gyventojams tekdavę mokėti po 30–35 grašius už 1 kv. m gyvenamojo ploto, šiandien šis įnašas išaugo iki 80–85 grašių.
Kas mėnesį tenka mokėti įmokas ir į šilumos modernizavimo fondą – 0,60 zloto už 1 kv. m naudojamo ploto bei kaupti eksploatacines lėšas (1,6 zloto už 1 kv. m).
Visi surenkami pinigai sukrenta į bendrą kooperatyvo kasą ir gali būti panaudojami bet kurio namo reikmėms.
„Iš banko nepaėmėme nė vieno zloto. Tai ir gerai, ir blogai. Nes jei tai būtume padarę, procesas būtų buvęs labai staigus, šiandien visi namai jau būtų atnaujinti“, – teigė kooperatyvo pirmininkas Zdzisławas Szorcas, pripažinęs, jog įsipareigojimai bankams žmonių nežavi.
Pasak pirmininko, paramos iš valstybės procedūra labai komplikuota: „Reikia atlikti terminį namo auditą, o viena valstybės paramos gavimo sąlygų – po modernizavimo šilumos suvartojimas turi sumažėti 40 proc.“
Gali nekeisti langų
Kooperatyvo nariai pasirinko palaipsnį ir nuoseklų namų atnaujinimo modelį. Iš pradžių buvo šiltinamos galinės pastatų sienos, montuojami davikliai ant radiatorių, modernizuojami šilumos mazgai. Pasak Z.Szorco, jau vien šios priemonės gyventojams leido pajusti ženklią ekonominę naudą.
Renovuojant daugiabučius sutvirtinamos ir sienų konstrukcijos, keičiami rūsių bei laiptinių langai, metalinė apdaila, o laiptinių durys – į plastikines, „šiltas“, taip pat remontuojami balkonai – iš naujo perklojamos grindys, pakeičiamas grindinys aplink pastatą.
Įdomu tai, kad patys gyventojai gali apsispręsti, ar nori keisti savo būstų langus, o iš kooperatyvo fondo kompensuojama 40 proc. patirtų išlaidų. Į daugiabučių atnaujinimo programą neįeina ir balkonų stiklinimas. Pasak Z.Szorco, tai pareikalautų papildomų sąnaudų, tuo tarpu yra aktualu ne visiems gyventojams.
Atnaujinant daugiabučius pirmumo teisė suteikiama seniausiems namams. Kooperatyvo pirmininkas pripažino, jog neretai sulaukia gyventojų priekaištų, kad jų būstai vis nesulaukia savo eilės.
Per 15 metų iš 120 daugiabučių pilnai renovuotas 51 pastatas. Likusiuose apšiltintos galinės sienos bei atlikta 41 pastato stogų konstrukcijų šiltinimo darbai. Centrinio šildymo sistema atnaujinta visuose daugiabučiuose. Skaičiuojama, jog likusieji 69 kooperatyvo namai bus pilnai renovuoti maždaug per 15 metų.
Sutaupo apie 30 proc.
Augustavo burmistro K.Kożuchowskio teigimu, jei renovuojant daugiabučius nebūtų imtasi ryžtingų veiksmų, šiandien 1 kv. m šildymo kaina siektų apie 3 zlotus. Tuo tarpu 2012 m. ši kaina siekė 2,11 zloto ir yra apie 30 proc. žemesnė, nei būtų tekę mokėti, jei nebūtų atlikti ligšioliniai darbai.
Pavyzdžiui, iki renovacijos beveik 2,4 tūkst. kv. m ploto daugiabutyje suvartotos energijos kaina siekė kiek daugiau nei 70 tūkst. zlotų, o po modernizavimo – apie 53 tūkst. zlotų.
Praėjusiais metais modernizuoto namo gyventoja Maria Gedo teigė dar negalinti pasakyti, kokią dalį išlaidų jai pavyks sutaupyti. Kooperatyvo nariai už komunalines paslaugas kas mėnesį moka vienodą sumą, kartą per metus atgaudami arba permoką arba sumokėdami trūkstamą pinigų dalį.
Šiuo metu už 61 kv. m ploto būstą moteris per mėnesį moka po 335 zlotus (apie 285 litus) ir tikisi, kad po šio šildymo sezono jai sugrįš bent dviejų mėnesių išlaidos.
Augustavo gyventoja džiaugėsi, kad po renovacijos jaučiasi tarsi naujo būsto naujakurė – jame tapo gerokai šilčiau ir tyliau.
Komentaras
Vytautas Turonis
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos pirmininkas
Sėkmingą renovacijos procesą Lietuvoje užtikrintų trys paprasti dalykai – privalomasis lėšų kaupimas, skaidrus valstybės skatinimas ir sankcijos. Privalomojo lėšų kaupimo praktika įprasta faktiškai visose aplinkinėse šalyse, tarp jų ir Lenkijoje bei Slovakijoje, kur pastaraisiais metais stebimas ryškiausias renovacijos procesas. Laikomės nuostatos, kad sėkmingai modernizacijai lėšų kaupimas turėtų būti visuotinis ir visiems vienodas ar bent jau vienodo bazinio dydžio. Pradžiai siūlytume kaupti bent po 50 centų už 1 kv. m gyvenamojo ploto per mėnesį. Antras privalomas punktas renovacijai įsibėgėti – skaidri, aiški ir visiems vienoda valstybės parama. Tai yra ji turėtų būti fiksuota į kv. m plotą, o ne į procentą nuo sąmatos. Taip pat paramos dydis turėtų priklausyti nuo rezultato – tai yra kokia buvo pasiekta pastato energetinio efektyvumo klasė po renovacijos. Trečias neišvengiamas dalykas – sankcijos. Dabar galiojanti lengvatų ir kompensacijų už šildymą sistema yra ydinga, nes ji neskatina žmonių pritarti renovacijai. Manome, kad kompensacijos ir PVM lengvata šildymui galėtų būti panaikinta nuo 2017 m. Taip pat turėtų būti aiškiai pasakyta, kad savivaldybių būstų gyventojai bei kompensacijas gaunantys asmenys automatiškai skaičiuojami kaip remiantys renovacijos projektus. Tai, ką šiandien siūlo mūsų asociacija, nėra koks nors raketų mokslas. Aplinkinėse šalyse su panašiu pragyvenimo lygiu daugiabučių modernizacija sėkmingai vyksta. Tiek Lenkijoje, tiek Slovakijoje įspūdingi rezultatai pasiekti faktiškai tomis pačiomis priemonėmis. Todėl mums tereikia pasinaudoti kaimynų pavyzdžiu.
Skaičiai ir faktai
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena maždaug 70 proc. šalies gyventojų.
Apie 35 tūkst., arba beveik 88 proc., senosios statybos namų būtina renovuoti, nes jie yra energetiškai neefektyvūs.
Šilumos sąskaitos tame pačiame mieste, priklausomai nuo daugiabučio būklės, už tą patį plotą gali skirtis iki 10 kartų.
Naujausi komentarai