Lietuvės ir olando krepšininkų šeimos istorija Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvės ir olando krepšininkų šeimos istorija

2025-05-07 23:00

Pastaruoju metu permainų Kamilės Nacickaitės-Van Der Horst gyvenime netrūksta. 35-erių viena geriausių Lietuvos krepšininkių ištekėjo, persikėlė į Nyderlandus ir tapo mama. „Gyvenu tikrai labai gerai, jaučiuosi puikiai“, – teigė sportininkė. Nors, prisipažįsta ji, krepšinio šiek tiek jau pasiilgo.

Pažintis: Kamilė ir Dimeo sūnelį nuo mažų dienų supažindino su krepšinio aikštele. Pažintis: Kamilė ir Dimeo sūnelį nuo mažų dienų supažindino su krepšinio aikštele. Pažintis: Kamilė ir Dimeo sūnelį nuo mažų dienų supažindino su krepšinio aikštele. Pažintis: Kamilė ir Dimeo sūnelį nuo mažų dienų supažindino su krepšinio aikštele. Pažintis: Kamilė ir Dimeo sūnelį nuo mažų dienų supažindino su krepšinio aikštele.

Lemtingi ženklai

Su būsimuoju vyru K. Nacickaitė-Van Der Horst susipažino 2021 m. birželio pabaigoje, kai atstovavo Lietuvos moterų trijulių (3x3) krepšinio rinktinei, kuri kovojo Europos čempionato atrankoje Konstantoje. Ten vyrų turnyre su Nyderlandų komanda dalyvavo ir Dimeo Van Der Horstas. Įdomu, kad jo Rumunijoje net neturėjo būti, – olandas tuo metu turėjo atostogauti, tačiau likimas buvo parengęs kitokį planą.

„Dimeo pažinojo mūsų ekipos trenerį Dainių Novicką. Taigi, kai jų ir mūsų rinktinės pateko į Senojo žemyno čempionatą, kartu šventėme. Tačiau tai buvo simbolinis šventimas, nes dar siautėjo koronavirusas ir galėjome bendrauti tik viešbutyje, iš jo išeiti ir kur nors vaikštinėti nebuvo leidžiama. Taip ir prasidėjo mūsų istorija“, – pasakojo krepšininkė.

Įprastai užsienio klubuose žaidžianti ir ten laiką leidžianti lietuvaitė tų metų vasarą atostogavo Klaipėdoje. Liepą šiame mieste vyko „Hoptrans 3x3“ krepšinio turnyras. Jame jėgas išbandė ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių ekipos. Žinoma, tarp jų buvo ir Nyderlandų krepšininkai.

„Kai Dimeo pasakė, kad atvyks į rungtynes mūsų uostamiestyje, negalėjau patikėti. Tai buvo labai netikėta, bet, aišku, maloni staigmena. Beje, ir šį kartą jis neturėjo dalyvauti šiame turnyre. Tačiau dėl manęs pasistengė, išprašė trenerio ir atvyko. Tiesiog labai norėjome vienas kitą pamatyti, o tai buvo puiki proga. Galima sakyti, nuo tada pradėjome dažniau susitikti, tai buvo mūsų įsimylėjimo pradžia“, – prisiminimais dalijosi sportininkė.

Planas: krepšininkė viliasi, kad Lietuvos rinktinės marškinėlius pavyks apsivilkti ir Europos čempionate, ne tik treniruotėse. Asmeninio archyvo nuotr.

Amsterdamas sužavėjo

Draugystė per atstumą – toks buvo poros santykių startas. Kadangi K. Nacickaitė-Van Der Horst dažniausiai žaidžia įprastą (5x5) krepšinį, o D. Van Der Horstas – trijulių, jų tvarkaraščiai ir sezonai buvo skirtingi. Vadinasi, kai vienas baigdavo kovas aikštelėje, galėdavo skristi pas antrąją pusę. Tuo metu lietuvaitė gynė Turkijos komandos garbę, o olandas žaidė gimtinėje: „Mums atrodė, kad viskas įmanoma, galima draugauti, nors ir gyveni skirtingose šalyse. Atrodo, kad tikrai pavyko (šypsosi).“

Kitų metų vasarą krepšininkė jau buvo Nyderlanduose, nors dar ne su visais daiktais, bet persikraustymo pradžia buvo padaryta. „Norėjome kuo daugiau laiko praleisti kartu. Kadangi neturiu kokios nors nuolatinės gyvenamosios vietos, tą vasarą buvau Amsterdame. Praleisti 2023 m. šiltąjį sezoną nusprendėme Lietuvoje, – teigė K. Nacickaitė-Van Der Horst. – Iš tikrųjų net nežinau, kada oficialiai persikrausčiau į Nyderlandus. Turbūt praėjusią vasarą jau buvo galima tą vietą vadinti namais. Jau buvo jausmas, kad tai mano vieta.“

Tiesa, ši šalis taip pat tarsi įrašyta lietuvaitės likime. Prieš aštuonerius metus ji su tėčiu nuvyko aplankyti ten besimokančios sesers. Tai buvo pirmoji K. Nacickaitės-Van Der Horst pažintis su Nyderlandais. „Pamenu, tuomet pažadėjau sau, kad vieną dieną sugrįšiu į Amsterdamą. Man ten iškart labai patiko, buvau tiesiog netekusi žado. Žmonės, jų gyvenimo būdas, architektūra. Viskas man labai patiko ir patinka. Man tinka olandų gyvenimo stilius. Taigi, likimo ironija, netikėtai sutikau vyrą iš Amsterdamo ir grįžau čia gyventi“, – šypsodamasi sakė Lietuvos rinktinės narė.

Patirtys: sportininkės gyvenime atsirado nauja transporto priemonė – vežimėlis. Asmeninio archyvo nuotr.

Natūralus žingsnis

Praėjusių metų rugpjūčio 10 d. K. Nacickaitė-Van Der Horst ir 33-ejų D. Van Der Horstas aukso žiedus sumainė Palangoje. Krepšininkė pripažįsta, kad buvo iš merginų, pasvajojančių apie vestuves, nors princesiškos suknelės ir netroško: „Norėjau, kad kartu būtų visa šeima, draugai. Galbūt apie tai svajojau dėl to, kad didžiąją laiko dalį praleisdavau ne Lietuvoje. Norėjau, kad mano artimiausi žmonės švęstų mano ir mano vyro šventę. Kiek atsimenu, nuo mažens norėjau vestuvių.“

Juokaujame su draugais, kad jau dabar Dimi turi pateisinti didelius lūkesčius. Juk tėtis – olimpinis čempionas, mamos karjera – irgi nebloga.

Naujos – žmonos – pareigos sportininkei patinka. Nors, pasak jos, niekas poros santykiuose ir nepasikeitė, tiesiog savo mylimąjį pradėjo oficialiai vadinti husband (liet. sutuoktinis, vyras).

„Norėjome būti vyras ir žmona. Santuoka buvo natūralus, kitas santykių žingsnis. Tai buvo abiejų noras. Dimeo gal net anksčiau norėjo vestuvių, tačiau aš vis sakiau, kad dar padraugautume bent apie metus. Praėjo ilgesnis laiko tarpas, žiūriu – nesiperša (juokiasi). Iš tikrųjų, kai tau jau daugiau kaip 30 metų, žinai, ko nori iš gyvenimo, iš kito žmogaus. Turbūt jau žinai ir kai sutinki tą vienintelį. Nuo pažinties pradžios sakiau, kad jis bus mano vyras“, – atviravo K. Nacickaitė-Van Der Horst.

Džiugina motinystė

Su vyru jai labai lengva, pripažįsta krepšininkė. Vienas kitą jie besąlygiškai palaiko, supranta iš pusės žodžio ir sudaro puikią komandą. Šių metų vasario 28 d. šią komandą papildė ir trečiasis narys – sūnelis Dimi.

Draugai: neakivaizdžiai Dimi auklės vaidmenį atlieka ir šeimos augintinė Maya. Asmeninio archyvo nuotr.

„Mums kartu labai lengva auginti vaiką. Nors, žinoma, ir mažylis labai geras, ramus, leidžia mamai pamiegoti, tad naktį keliuosi tik kartą. Aišku, bus turbūt ir kitokių etapų, pavyzdžiui, kai dygs dantukai. Dabar tikrai negaliu skųstis. Tai vienas laimingiausių, įsimintiniausių mūsų gyvenimo etapų. Mažylio šypsenėlė tikrai suteikia daug džiaugsmo“, – tikino laiminga mama.

Paklausta, ar tikėjosi, kad pirmieji motinystės mėnesiai bus sunkesni, K. Nacickaitė-Van Der Horst teigia, kad nelabai įsivaizdavo, kaip bus. Tiesiog abu labai norėjo vaikelio, norėjo mini Dimeo, šypsodamasi priduria ji.

Dabar, kai pati įžengiau į mamų klubą, suprantu visas mamas. Jos visos fantastiškos.

„Pradžioje atrodė, kad net nežinai, kaip elgtis su kūdikiu, nors prieš tai ir ėjai į visus tėvelių kursus. Tačiau čia, Nyderlanduose, yra labai įdomi ir gera sistema. Kiekviena būsima mama gali užpildyti prašymą, kad, jai pagimdžius, į namus ateitų padėjėja. Tiesiog ta moteris pirmą savaitę po gimdymo padeda ir prižiūrėti vaikelį, ir atlikti namų ruošos darbus, ir pataria įvairiausiais motinystės klausimais. Per tą savaitę išmokau labai daug. Ji net maistą gamindavo, išskalbdavo drabužius. Mamai pirmos savaitės būna sunkiausios, nes nežinai, ką ir kaip daryti. Taigi ta moteris padėjo ir psichologiškai. Jaučiausi gerai, jaukiai kiekvieną dieną. Jei, pavyzdžiui, nepavyksta sutarti, nejaukiai jautiesi, gali paprašyti, kad ateitų kita moteris. Tas laikas ištrynė nežinomybę, nuteikė pozityviai. Žinoma, dar mokausi kiekvieną dieną, ir tai įdomu. Įdomus ir kitoks gyvenimas“, – pasakojo naujoji mamytė.

Rinkdami sūnui vardą, tėveliai pirmiausia tuo domėjosi internete – ieškojo trumpų vardų. Tačiau nė vienas netiko. Lietuvaitė norėjo, kad jis būtų susijęs su vyro vardu. Tuomet K. Nacickaitė-Van Der Horst prisiminė, jog Dimeo pasakojo, kad mama jį vaikystėje vadino Dimi. Taip galiausiai šis variantas ir buvo pasirinktas: „Vyro mamos vardas buvo Brenda, taigi nusprendėme, kad antras sūnaus vardas bus Brendanas.“

Užsibrėžtas tikslas

Ar pora norėtų, kad sūnus sektų tėvų pėdomis ir ateityje pasirinktų krepšininko kelią? Išgirdusi šį klausimą, K. Nacickaitė-Van Der Horst nusijuokia. „Juokaujame su draugais, kad jau dabar Dimi turi pateisinti didelius lūkesčius. Juk tėtis – olimpinis čempionas, mamos karjera – irgi nebloga“, – pridūrė viena geriausių Lietuvos krepšininkių.

Miestas: pasivaikščiojimai Amsterdamo gatvėmis skirti mamos ir sūnaus laikui. Asmeninio archyvo nuotr.

Beje, nors po gimdymo praėjo ne tiek daug laiko, K. Nacickaitė-Van Der Horst jau pradėjo sportuoti. Žinoma, kol kas dar labai minimaliai.

„Buvau užsibrėžusi tikslą grįžti į rinktinę, į Europos čempionatą“, – paaiškino sportininkė.

Grįžti į nacionalinę komandą būtų tikrai išskirtinė proga. Juk Lietuvos moterų krepšinio rinktinė po dešimties metų pertraukos vėl išbandys savo jėgas Europos čempionate. Kovos birželio 18–29 d. vyks Čekijoje (Brno), Vokietijoje (Hamburge), Italijoje (Bolonijoje) ir Graikijoje (Pirėjuje). Po grupės varžybų finalinis turnyras bus organizuojamas Pirėjuje.

Gegužės 2 d. mūsų ekipos treneris Vilius Stanišauskas paskelbė šešiolikos krepšininkių, kurios kviečiamos į pasirengimo stovyklą, sąrašą. Jame yra ir K. Nacickaitės-Van Der Horst pavardė. Pasirengimas Senojo žemyno čempionatui prasidės gegužės 12 d. Klaipėdoje. Vėliau krepšininkės sportuos Molėtuose ir Vilniuje, bus dvi išvykos – į Turkiją ir Graikiją. Iš viso pasirengimo cikle bus žaidžiamos šešerios kontrolinės rungtynės.

„Net internete ieškojau sportininkių, kurioms pavyko atsigauti ir grįžti į aikštelę per tris mėnesius, istorijų. Taigi, ir aš užsibrėžiau tokį tikslą, jis nėra neįmanomas. Visada gyvenime turiu tikslų. Kai susidėlioji tikslus, tuomet lengviau juos ir pasiekti, – sakė K. Nacickaitė-Van Der Horst. – Kol kas viskas labai gerai sekasi. Vyras padeda atsigauti. Tad 99 proc., kad prisijungsiu prie Lietuvos moterų krepšinio rinktinės.“

Nors oficialiai į krepšinį dar negrįžo, jau dabar sportininkė pripažįsta, kad lengva nėra ir nebus.

„Tai, ką moterims tenka patirti per nėštumą ir gimdymą, yra kažkas fantastiško. Joms tikrai reikia daug ištverti. Dabar, kai pati įžengiau į mamų klubą, suprantu visas mamas. Jos visos fantastiškos. Tikrai nepasakysiu, kad, patyrus tokių dalykų, lengva grįžti į krepšinį. Tačiau, manau, jeigu kuri nors sportininkė dvejoja dėl motinystės ir karjeros, nereikia laukti. Yra nemažai krepšininkių pavyzdžių, kurios į aikštelę grįžusios po motinystės atostogų žaidžia net geriau nei prieš tai. Žinoma, laiko atgauti ankstesnę formą reikia, tačiau nieko nėra neįmanomo“, – teigė krepšininkė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų