Tyrimai atskleidžia, kad gyventojai taupyti šilumą linkę tik žodžiais

Lietuvoje nuolat brangstantis centralizuotas šildymas daugeliui kelia pasipiktinimą, tačiau atlikti šilumos vartojimo tyrimai leidžia teigti, kad turintieji galimybę reguliuoti šildymą namuose gyventojai nemoka ir nėra linkę šilumos taupyti.

Stebėjo įpročius

Nuolat brangstanti elektra, dujos bei šildymas šalies gyventojams jau seniai yra tapę įprastiniu galvos skausmu, dėl kurio dažniausiai kaltinama valdžia. Tačiau pagal Europos komisijos projektą “Pažangi energetika Europai” atlikti energijos taupymo tyrimai penkiose Europos Sąjungos valstybėse atskleidžia, kad lietuviai mažiausiai linkę taupyti. Be Lietuvos, projekte dalyvavo Didžioji Britanija, Čekija, Slovakija bei Bulgarija.

Lietuvos energetikos institutas per šildymo sezoną atliko matavimus Kaune, viename Šilainių mikrorajono daugiabučiame name, kurio butuose įrengti šilumos reguliatoriai. Dešimtyje butų sudėti šilumos davikliai padėjo sužinoti namo gyventojų šildymosi įpročius. Gauta informacija atskleidė, kad lietuviai savo būstuose, skirtingai nei gyventojai kitose keturiose valstybėse, labiau mėgsta šilumą, be to, nelabai žino, kada geriausia sumažinti ar padidinti temperatūrą kambariuose. Dėl to prarandama galimybė sutaupyti.

Temperatūros nemažina

Lietuvos energetikos instituto laboratorijos vadovas Vaclovas Kveselis sako, kad butuose, kuriuose gyventojai patys reguliuoja temperatūrą, taupymo galimybės priklauso nuo to, kaip intensyviai kambariai yra vėdinami, kokia temperatūra viduje palaikoma ir kiek suvartojama šilumos.

“Tokių butų gyventojai dalį šilumos mokesčio moka pagal suvartotą šilumos kiekį butuose. Pirmas įspūdis atlikus tyrimą - gyventojai šilumą išleidžia per langus, tokiu būdu atšąla butų sienos, o jiems sušildyti reikia daugiau šilumos. Buvo butų, kuriuose atviri langai vėdindavo patalpas visą dieną. Norint, kad tokiame bute būtų šilta, reikia suvartoti ir daugiau šilumos, o tai didina mokesčius už šildymą. Iš penkių valstybių, kuriose buvo atliekami tyrimai gyventojų butuose, Lietuvoje žmonės butuose mėgsta palaikyti didžiausią šilumą, kai kurių lietuvių butuose temperatūra siekė net 24 laipsnius šilumos, žemiau 21 laipsnio nenukrisdavo. Be to, ir naktimis gyventojai nebuvo linkę mažinti šilumos. Kitų valstybių butuose temperatūra buvo apie 20-21 laipsnis šilumos, o naktimis - 16-18 laipsnių šilumos. Žinoma, jei žmogus jaučiasi gerai šiltoje aplinkoje, tai jam ir spręsti, kokia temperatūra turi būti namuose, tačiau taip prarandama galimybė sutaupyti nuo 10 iki 20 procentų mokesčio už šildymą”, - sakė V. Kveselis.

Britai gauna daugiau kompensacijų

Kartu su tyrimais atlikta ir sociologinė apklausa, ar gyventojai yra patenkinti energijos vartojimu būstuose. Lietuvoje apklaustų 54 butų gyventojų nuomonė atskleidė, kad lietuviai labiau linkę kalbėti apie energijos taupymą, nei iš tikrųjų taupyti.

“Gyventojai pateikė savo vertinimus, kurie gal subjektyvūs, bet atspindi tam tikras nuotaikas. Išaiškėjo, kad už butą mokame tiek pat procentų nuo pajamų kiek ir anglai ar slovakai, bet šiek tiek daugiau nei čekai ar bulgarai, kurie dėl šiltesnio klimato moka mažiausiai.

Tačiau net 50 procentų britų gauna kompensacijas už šildymą, o Lietuvoje tik - 17 procentų. Visose šalyse žmonių netenkina namų izoliacija. Lietuviai yra patenkinti šilumos tiekimo kokybe, o nepasitenkinimą dažniausiai išreiškia dėl didelių šildymo kainų: sezono metu net pusė mokesčių už butą tenka šildymui.

Apie 20 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad stengiasi taupyti elektros energiją ir šilumą, tačiau šilumos vartojimo tyrimas parodo, kad dėl komforto lietuviai taupyti nelinkę”, - teigė V. Kveselis.