Kūryba yra gyvenimas

„Sakyti, kad kūryba yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, būtų didžiausia klaida, nes kūryba ir yra mano gyvenimas“, – sako A. Belousova.

Jai nuo vaikystės patiko piešti, kažką kurti, tad dar mokydamasi mokykloje dalyvavo įvairiuose piešimo konkursuose, lankė pieš̌imo studiją, vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) architektū̄rą, po studijų iki pat dukters Emilijos gimimo dirbo pagal specialybę.

Tačiau žinių vis buvo negana, tad moteris nuotoliniu būdu Pensilvanijos universitete baigė daiktų dizaino kursą, Singapūro Nanjanio universitete – simetrijos nagrinėjimo kursą. Jau daugiau nei dešimt metų ji padeda ruošti medž̌iagą̨ pradinukų̨ dailė̇s pamokoms, spalvikliais (angl. marker) piešia paveikslus.

Ana juokauja, kad jos pėdomis eina ir dukra Emilija – nors jai dar tik ketveri, ji jau dalyvauja piešimo konkursuose, parodose.

A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

„Gimus Emilijai, man atsivėrė naujas kūrybos pasaulis. Supratau, kad svarbu ne tik tai, kiek moku ir kokių piešimo gebėjimų turiu, bet ir kokia gali būti iš to nauda, kiek ir ko galiu duoti savo vaikui. Taip prasidėjo mūsų kelionė į pasaulio pažinimą“, – pasakoja pašnekovė.

Tos kelionės kaltininkas, anot pašnekovės, buvo vienas žaidimas, apie kurį ji sužinojo klausydama neuropsichologės paskaitos apie vaikų lavinimą.  Jos minėto žaidimo ieškojo internete ir išsiaiškino, kad Lietuvoje jis neparduodamas, – jį galima nebent parsisiųsti, bet tada jo kaina tampa beveik 60 eurų.

„Supratau, kad būtų kur kas pigiau jį pasigaminti pačiai iš antrinių žaliavų, – sako Ana. – Ėmiau rinkti dangtelius nuo vaisių tyrelių, kitas medžiagas, pagaminau pirmą žaidimą ir supratau, kad nebūtina visko pirkti – daug ką galima pasidaryti pačiai.“

Kūrybai nebūtinos profesionalūs įrankiai, brangios priemonės. Galima kurti iš antrinių žaliavų. Užtenka to, ką turime, nes visa kita už mus padaro fantazija.

Darbuojasi ir dukra

Nuo to laiko moteris pradėjo po trupučiuką kurti dukrai tai žaislus, tai žaidimus. Kai Emilija pradėjo eiti į darželį, ji kūrė kostiumus, įvairius papuošalus iš antrinių žaliavų. Visame kūrybos procese, savaime suprantama, dalyvauja dukra.

„Mums labai tinka toks gyvenimo būdas, – sako pašnekovė. – Žinoma, priemones, kai kuriuos žaislus perkame. Tačiau dažniausiai tie plastikiniai žaisliukai man nepatinka – jų spalvos, dizainas, pagaminimas. Pagamina vaikams žaisliukų, kurie dizaino požiūriu yra netinkami, nes visos spalvos yra vienodai ryškios, akcentų yra labai daug, ir vaikas, paėmęs tokį žaisliuką, sutrinka, nesupranta, į ką kreipti dėmesį, kaip juo žaisti. Todėl būna, kad nuperkame žaislą, praeina kažkiek laiko ir tas daiktas tampa nebereikalingas, nebeįdomus, vaikas nenori su juo žaisti. Tad mieliau pasiimu kartono, popieriaus, kitų priemonių, sugalvoju, ką galėčiau padaryti pati taip, kaip norisi, – savo dizaino, savo spalvų paletės, su savo akcentais.“

Emilija iš pradžių buvo tik stebėtoja, bet paaugusi labai greitai įsitraukė į veiklą. Ji nori viską išbandyti, daryti pati. Žinoma, neramu vaikui duoti karštus klijus, tad visada pasišnekama apie saugumą, visada mama būna šalia. Mergaitei patinka pats procesas.

„Manau, tai padeda vaiko vystymuisi, lavina jo fantaziją, o sukurtas žaislas ar žaidimas būna naudojamas pagal paskirtį tikrai ilgai“, – sako Ana.

Alternatyva pirkiniams

Kokias medžiagas galima panaudoti kuriant žaislus? Anot Anos, ji su Emilija dažniausiai naudoja popierinius maišelius, kartonines dėžes, kartoninius tualetinio popieriaus ar popierinių rankšluosčių ritinėlius, kiaušinių dėklus, taip pat tai, ką siūlo gamta, – kankorėžius, pagaliukus ir pan.

Emilijai patinka puošti namus, tad iš tų pačių medžiagų jos gamina ir dekoracijas namams puošti per įvairias šventes, ir šventinius kostiumus. Jei dukrai reikia eiti į draugės gimtadienį, dovana taip pat pakuojama tvariai, Emilija pakuotę dekoruoja.

Pastaruoju metu abi dažniausiai įgyvendina dukters idėjas. „Pavyzdžiui, kai lankėmės Klaipėdos jūrų muziejuje, maniau, kad mums išeinant dukra, kaip dauguma vaikų, prašys nupirkti kokį pliušinį žaisliuką. Tačiau Emilija nieko neprašė, o grįžusi namo pasakė, kad nori iš kartono padaryti delfinus – ji bus trenerė, o jie šokinės virš vandens“, – pasakoja kūrybinga mama.

Vis dažniau dukra ne prašo ką nors nupirkti, o fantazuoja, kaip tai galima būtų pasidaryti pačioms. Ji žino, kad kartu su mama gali kažką panašaus pasidaryti, ir sugalvoja, kaip tai turėtų atrodyti, kokią funkciją žaislas turi atlikti. Mama iškerpa, jei sunku suklijuoti, suklijuoja, o Emilija spalvina, puošia, gražina.

A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Rūpi gamta ir tvarumas

Ana su Emilija dažniausiai naudoja popierinius maišelius, kartonines dėžes, kartoninius tualetinio popieriaus ar popierinių rankšluosčių ritinėlius, kiaušinių dėklus, taip pat tai, ką siūlo gamta, – kankorėžius, pagaliukus ir pan.

A. Belousovos teigimu, popierius – universali medžiaga. Ant popieriaus galima piešti, jį lankstyti, kurti plokščius ar tūrinius vaizdus. Tai beribis laukas kūrėjo, o ypač vaiko, fantazijai. Kadangi visi dažnai apsipirkinėja, popierinių pirkinių maišelių yra kiekvienuose namuose. Būtent iš jų sukurta ir didelė dalis darbelių Anos ir Emilijos namuose. Tai patogu ir leidžia negalvoti apie medžiagas – kur jų rasti, kiek kainuos, nereikia bijoti, kad popieriaus neužteks, jei proceso metu dalį jo sugadinsime.

Draugiškumas aplinkai, gamtai ir tvarumas, anot pašnekovės, – dar viena svarbi priežastis dažniau atsigręžti į jau turimas priemones ir jas prikelti antram gyvenimui, taip pat panaudoti namų dekorui.

„Kūrybai nebūtinos brangios priemonės, profesionalūs įrankiai. Galima kurti iš antrinių žaliavų. Užtenka to, ką turime, nes visa kita už mus padaro fantazija. Iš popierinių maišelių ar kartono pagaminti žaislai nepadaro jokios žalos aplinkai ir yra lengvai rūšiuojami, kai tampa nereikalingi“, – teigia kūrėja.

Anot jos, kartais tikrai sunku suvokti, kokį poveikį planetai darome, bet užtenka nuvykti į mišką ir pamatyti ten „žydintį“ plastiką, kad suprastum problemos mastą.

„Tikiu, kad viskas gali keistis, jei žinutę apie tvarumą perduosime savo vaikams. Todėl ir man labai svarbu daiktus prikelti antram gyvenimui ir tai, kas nereikalinga, paversti kai kuo mėgstamu ir vertingu“, – savo požiūrį dėsto Ana.

Ar Emilijai kyla klausimų, kodėl žaislus ji su mama daro pačios, o ne perka? „Dabar toks jos gyvenimo laikotarpis, kai ta tvarumo tema labai aktuali, nes ir darželyje daug apie tai kalbama. Bet kur eidama ji pastebi, kur koks plastikas guli, ir paprašo, kad aš paimčiau ir išmesčiau. Man nesunku tai padaryti, be to, rodau pavyzdį dukrai“, – sako mama.

Veiklos: žaidimams lauke popierius taip pat praverčia, jei tik pasitelki fantaziją. A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Ragina jungtis ir kitus

Ana džiaugiasi matydama, kaip Emilijai patinka jų užsiėmimai, kaip tai lavina mergaitės fantaziją, kaip lengvai kurdama ji išmoksta naujų dalykų. Didėjant šiam džiaugsmui, didėjo ir noras dalytis tuo kūrybos pasauliu su kitais – juk kiekvienas vaikas nusipelno turėti kupiną teigiamų emocijų ir įspūdžių vaikystę, smagiai ir kūrybingai leisti laiką.

Tačiau toli gražu ne visi tėvai turi galimybę ruošti užsiėmimus vaikams, ieškoti idėjų internete arba kurti patys. Pedagogams, norintiems iškart visai grupei vaikų paruošti įvairių darbelių popierinius pagrindus, taip pat užtrunka.

Taip gimė Anos ir Emilijos projektas „Linksmasis popierius“. Tinklaraštyje ir taip pat pavadintoje instagramo paskyroje kūrėjos dalijasi savo idėjomis ir patarimais, kaip tas idėjas įgyvendinti. Čia pat galima rasti ir atsisiųsti vieno ar kito žaidimo ir darbelio maketų, kad nereikėtų visko daryti patiems.

„Aš visada norėjau, kad tos priemonės būtų prieinamos visiems – ir tėvams, ir pedagogams, ir darželiuose, ir mokyklose. Idėjų tikrai turime labai daug. Tad kviečiame visus tėvelius su vaikais prisijungti ir kurti kartu“ – ragina Ana.

Popieriaus ir fantazijos stebuklai

Pilis: ją galima padaryti iš dėžių, tualetinio popieriaus ir popierinių rankšluosčių ritinėlių, kiaušinių dėklų ir sodinukų kartono. A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Besmegenis: jam pagaminti reikės tik jau perskaitytų laikraščių, popierinių maišų, dėžių. Jie suglamžomi (vaikams patinka šis procesas) ir suklijuojami kartu formuojant norimą siluetą. Antroji tokio darbelio dalis – vaiko sukuriamos ir spalvinamos detalės, formuojamas išorinis veikėjo vaizdas.A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Avilys: jis pagamintas iš popieriniais maišeliais apklijuotos dėžės. Bitutės – kankorėžiai, apvynioti veliūrine viela, priklijuoti popieriniai sparneliai ir akytės. Bitutes iš pradžių priklijuotos prie medinių iešmelių, o vėliau – prie avilio. A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Originaliai: drugelio sparnai padaryti iš armonikėle sulankstytų popierinių maišelių ovalų. Sutvirtinti reikia tik virve ir klijais. A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Spalvingai: drugelio sparnai padaryti iš pjaustyto juodai nuspalvinto kartono ir priklijuotos spalvotos permatomos plėvelės. Kad sparnelius būtų patogu užsidėti ant pečių ir jie gerai laikytųsi, priklijuotos gumytės. A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.

Šešėlių teatras: reikia išpjauti langelį kartono viduje, priklijuoti balto popieriaus lapą, sugalvoti siužetą arba pasirinkti jau žinomą pasaką, paruošti veikėjų siluetus. Įjungus apšvietimą tamsoje prasidės tikroji magija – atgyti gali bet kuri pasaka.A. Belousovos asmeninio archyvo nuotr.