Soduose ir daržuose pasibaigus didiesiems darbams, jau laukia nauji rūpesčiai – pats laikas baigti ruošti žiemai sumedėjusius dekoratyvinius ir vaisinius augalus.

Klaipėdos valstybinės kolegijos

kraštotvarkos katedros asistentė

Lapai – puiki organinė trąša

Pirmiausia būtina sugrėbti paskutinius nukritusius lapus. Per žiemą jie gali sugadinti veją. Obelų, slyvų, lazdynų ir kitų augalų gana minkštus, greitai pūvančius lapus galima dėti į komposto krūvą ir palaistyti karbamido trąšų tirpalu – kitais metais bus gera organinė trąša bei mulčas sodo augalams.

Lapais taip pat galima apdengti jautresnius šalčiui krūmus ir daugiametes gėles. Jei jie gausiai užkrėsti ligų sukėlėjais bei kenkėjų kiaušinėliais, geriausia iš sodo pašalinti.

Kai atšąla ir dienomis žemės paviršius nebeatšyla, pats metas pridengti šalčiui jautrius, ypač jaunus, augalus, tokius kaip raganė, stambialapė hortenzija, puskiparisis, vakarinė tuja "Ericoides" (jaunatviškoji forma), Damerio kaulenis, japoninė kerija "Plena" (pilnavidurė forma), graikinis riešutmedis, japoninis rododendras, aktinidija ar stambiažiedė ląstūnė.

Pridengti reikėtų ir visus augalus, kurie buvo pasodinti vėlų rudenį. Medeliai ir krūmai aprišami retu audiniu ar dviguba agroplėvele, uždedama keletas eglišakių. Raganių stiebai prilenkiami prie žemės ir apdengiami sausais lapais bei eglišakėmis arba agroplėvele. Augalams pridengti galima naudoti ir kartono dėžes. Nepatartina naudoti polietileno plėvelę – per žiemos atlydžius augalai gali sušusti.

Kaip apsisaugoti nuo kiškių

Jaunus sodinukus reikėtų apsaugoti nuo didžiausių sodo priešų – kiškių, kurie gali stipriai pakenkti medeliams bei krūmams: obelims, abrikosams, persikams, šluotiniams sausakrūmiams, taip pat kaukazinėms slyvoms.

Augalų kamienai aprišami iki apatinių šakų, o žemaūgių – ir apatinės. Pastarieji gali būti aprišti ir iki pat viršūnių. Kad nuo papildomo svorio medeliai nenulinktų, juos reikėtų sutvirtinti iš abiejų kamieno pusių pritvirtinus prie įkaltų kuoliukų.

Apsaugai nuo kiškių galima įsigyti ir specialias vielos tinklo ar kitas medžiagas. Tačiau aprišimai augalus žiemą gelbsti ir nuo neigiamo saulės bei šalčio poveikio. Tam gali būti naudojamos eglišakės, kurios prie kamieno dedamos drūtgaliais į viršų, gofruotas arba kitas storesnis popierius, užuolaidinis audinys.

Žiemai taip pat aprišamos jaunų dekoratyvinių medelių skiepų vietos. Naudojamas retas audinys ar storesnis popierius. Aprišus augalus jų šaknys pamulčiuojamos. Mulčas nuo iššalimo šaknis apsaugos besniegę žiemą. Tam tinka perpuvęs kompostas, nurūgštintos durpės, gerai perpuvęs mėšlas bei jų mišiniai. Mulčiuojama apie 10–15 cm storio sluoksniu.

Balinant pravers lipalas

Tiek vaismedžius, vaiskrūmius, tiek dekoratyvinius augalus rudenį naudinga nupurkšti 2 proc. vario sulfato (vario oksichlorido) arba 5 proc. karbamido (0,5 kg/10 l vandens) tirpalu. Augalai bus apsaugoti nuo kai kurių ligų ir kenkėjų, žiemą įsikūrusių augalų žievės atplaišose ar įtrūkimuose. Šių jau paruoštų apsaugos priemonių galima įsigyti specializuotuose sodininkų parduotuvėse.

Daugelis įpratę, kad sodo augalų, paprastai vaismedžių, kamienai balinami ankstyvą pavasarį. Tačiau tai galima ir net naudinga atlikti rudenį – ypač jei augalai neaprišami.

Dėl saulėtomis dienomis įkaitusių ir naktimis staigiai atvėstančių kamienų žievėje atsiranda įtrūkimų, kurie dėl į juos patekusios drėgmės vis didėja. Taip susidaro sąlygos pavasarį ligų užkratui patekti į augalą.

Prieš balinimą nuo augalų seną, lengvai atsilupančią žievę reikėtų pašalinti. Po ja gali būti įsikūrusių kenkėjų. Balinama gesintų kalkių ir vandens skiediniu, kuris turėtų būti gana tirštas. Jį naudinga kiek praturtinti vario oksichloridu ar kitokiais fungicidais.

Kad mišinys ilgiau išsilaikytų ant kamienų, į jį pilama šiek tiek kanceliarinių klijų popieriui (lipalo). Priemonių augalų kamienams balinti taip pat galima įsigyti specializuotose parduotuvėse.

Galima prisirinkti sėklų

Visžalius dekoratyvinius augalus galima pridengti eglišakėmis bei pamulčiuoti durpėmis ir lapais. Tai juos apsaugos nuo saulės ir vėjo, kuris žiemą gana sparčiai iš lapų išgarina drėgmę. Šaknys iš užšalusios dirvos jos paimti negali ir augalas gali žūti. Pavasarį, kol dirva neatšilo, eglišakių ar kito dangalo nereikėtų skubėti nuimti.

Patartina žiemojimui parengti ir gyvatvores. Nukarpomos pavienės išsikišusios šakelės, jei reikia, stipriau genima tik anksti pavasarį. Šaknys mulčiuojamos kompostu ar durpėmis. Žiemą, jei gausiai iškrenta sniego, jį nuo gyvatvorės reikėtų pašalinti taip, kad neišlūžtų šakos.

Nors gana nemažai sumedėjusių augalų jau nubarstė vaisius, dar galima pasirinkti kai kurių medžių ir krūmų sėklų sėjinukams kitais metais išsiauginti. Paprastojo ligustro, blizgančiojo ir lenktašakio kaulenių, vienapiestės, švelniosios, grauželinės gudobelių, kukmedžių sėjinukai tinka karpomoms gyvatvorėms, erškėčių, raugerškių, lazdynų, šermukšnių, sedulų ir kai kurių kitų augalų – laisvoms gyvatvorėms ar dekoratyvinių augalų poskiepiams.

Surinktos sėklos atskiriamos nuo vaisių minkštimo, šiek tiek jas patrynus ir išskalavus vandeniu. Po to jos išdžiovinamos. Gruodžio sausio mėnesį jos sumaišomos su drėgnu smėliu ar durpėmis. Supiltos į polietileno maišelius ar dėžutes stratifikuojamos 60–90 dienų lauke po sniegu arba šaldytuve. Svarbu, kad substratas neišdžiūtų. Stratifikuotos sėklos sudygsta vienodžiau. Sėjamos balandį, atšilus dirvai.