Įvertinti kintančias aplinkybes

Architektės ir dizainerės Jurgitos Ambraškaitės teigimu, akivaizdu, kad keičiantis mūsų klimatui, kinta ne tik augalai, jų priežiūra, mados ir jų komponavimo tendencijos, bet ir priežiūra – ji komplikuojasi.

Pastaruoju metu Lietuvoje būna didelės pavasarinės sausros – pusantro, du mėnesiai be lietaus. Žiemomis per mažai prisninga ir prilyja – trūksta kritulių. Ir nors labai mėgstama, ir architektė rekomenduoja aplinkoje sodinti kuo daugiau spygliuočių augalų, kurie ne tik valo orą, bet ir estetiškai atrodo visus metus, net ir jiems trūksta drėgmės. Šiais metais masiškai išdegė šliaužiantys kadagiai. Ne tik žiemą, ne tik pavasarį, kai augalas turi sukaupti jėgas žydėjimui, brandai, bet ir vasarą drėgmės jiems buvo per mažai.

"Rudenį galime koreguoti savo sodų suplanavimą ir pasirūpinti tinkama laistymo sistema, kad ankstyvą pavasarį galėtume palieti savo perdžiūvusius augalus. Kartais net reikia lieti, pavyzdžiui, rododendrų krūmus ir žiemą, nes būna tokios sausos žiemos, kad jie tiesiog vos vos išgyvena", – sako J.Ambraškaitė.

Jurgita Ambraškaitė.

Dar viena problema, anot jos, Lietuvą vis dažniau užklumpa momentinės galingos liūtys, škvalai. Liūtys praūžia labai greitai, iškrenta labai daug kritulių, vanduo nespėja susigerti į gruntą, galinga upe nuplauna tik dulkes. Vadinasi, turime pasirūpinti namo nuogrinda ties pamatu, kad pamatas nedrėktų, pralaidesniais vandens latakais ir pralaidesne kanalizacija, nes ji nebesurenka tokio kiekio momentinių kritulių, todėl lietaus vanduo išplauna sodus, augalus.

"Per vasarą pamatę, su kuo susiduriame, rudenį privalome aplinką patobulinti, – sako J.Ambraškaitė. – Dauguma tuojau pulsime sodinti svogūnines gėles – snieguoles, hiacintus, narcizus, tulpes ir labai lauksime pavasario. Prieš jas sodinant, prieš formuojant ar tobulinant gėlynus, reikia pasirūpinti protingesne laistymo sistema. Ką reiškia protinga? Ta, kuri matuoja drėgmę, kurioje yra davikliai, sureaguojantys į per mažą ar per didelį oro drėgnumą. Tą laistymo sistemą pakoreguoti reikia rudenį, prieš užmigdant sodą žiemai."

Nė viena katė kampu neina

Jeigu dabar dar tik statote savo namus, verta pagalvoti, kad daug ką reikia daryti kitaip, nei buvo daroma iki šiol. Architektė rekomenduoja lauko apšvietimui ir laistymo sistemai formuoti atskiras komutacines dėžutes garaže ar prie namo, kad būtų atskiras valdymo mazgas.

Šiltinant namo pamatą, darant nuogrindas, reikėtų iškart tą takelį derinti su nuogrinda, stogą daryti šiek tiek platesnį. Dabar labai mėgstami stilingi stogai, kurie daromi su fasadu viena linija, neiškišant stogo kraigo. Iš vienos pusės, pasak specialistės, tai labai stilinga ir madinga. Tačiau mūsų tradicinėje lietuviškoje architektūroje visada buvo stogo kraigas, kuris apsaugodavo nuo lietaus namo sienas, jos mažiau šlapdavo ir drėkdavo. Ir ne be reikalo mūsų senoliai taip statydavo.

Kodėl, pavyzdžiui, Pietų šalyse balti fasadai ir stogai be kraigų? Nes lietaus nėra, o balta spalva atspindi saulę. Pas mus daugiau žemės spalvos, platūs stogų kraigai, prieangiai su suoliukais, kur gali vakare prisėsti ir žvelgti į saulėlydį – nebuvo televizoriaus, bet būdavo saulėlydžiai.

"Jeigu koreguojate terasas, jei tvarkote atitvaras, pasižiūrėkite į savo sklypą, į savo planą – gal tas kraštas gali būti plastiškas, šonas suvestas pagal reljefą, kad nebūtų tų stačių kampų, jei norite darnos su aplinka. Nes kampas yra tik konstruktyvas, tai nėra mūsų prigimtinė jausena. Aš pamenu, dar amžiną atilsį architektas Algimantas Nasvytis sakydavo: nė viena katė kampu neina. Nebūna kampuotų debesų, bangos kampu nekrenta, vaikai kampais nebėgioja. Kampas yra dirbtinai suformuota konstrukcija. Mes visi esame bioniški, plastiški, o mūsų pastatai organiškai įsilieja į aplinką tada, kai jie yra plastiški", – sako architektė.

Augalus reikia atnaujinti

Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį J.Ambraškaitė, – suformavome namo aplinką, bet prabėgo kažkiek laiko, augalai peraugo, nebetelpa numatytoje vietoje, sklype, alpinariume, gėlyne, pradeda ant kaimynų sklypo augti, lįsti, kristi, lūžti.

Tad rudenį vertėtų paformuoti didžiuosius medžius. Vaisius nuskinsime, lapus sugrėbsime, sutvarkysime teritoriją ir matysime išgrynintą aplinkos vaizdą – kur ko per daug, kur kas peraugę, ką reikia pašalinti, kas neatlaikė karštos vasaros, ką reikia atsodinti, kur ko trūksta.

Rudenį verta pasisodinti naujesnių, augesnių medžių, kurie per rudenį turėtų įsišaknyti ir per žiemą pailsėję, sukaupę jėgas, pavasarį jau džiugins mus savo žaluma.

Augalai pasodinti, tačiau kinta mados tendencijos, skonis ir norai. Tad ruduo ir tinkamas metas juos pakeisti. Gal verta pasisodinti įvairių viksvų, smilgų, hortenzijų, tik šiek tiek kitokių daugiamečių augalų, nei kad augino mūsų mamos ir močiutės. Jie yra natūralistiniai, pusiau laukiniai, dekoratyvūs ir žiemą, ir vasarą. Taip pakeistume pačią aplinką, kad ji būtų graži ir žiemos metu.

Naujai formuojant ar atnaujinant gėlynus reikėtų atsivežti kokybiškesnės dirvos, mulčio, suformuoti apsauginį sluoksnį kiemo augalams, kurie jautresni šalčiui – taip gėlynus ir apsaugai, ir dekoruoji. Kartu galima prisisodinti snieguolių, pakalnučių, kurios yra panašios spalvinės gamos ir žydi ankstyvą pavasarį, kol dar nėra sužaliavę ir pražydę pagrindiniai mūsų vasaros krūmai ir gėlynai. Mažas žemaūgis kilimas labai papuošia aplinką.

Tarp trinkelių – žalios salos

Kai keičiame aplinką ir augalus, verta koreguoti ir takelius. Naujai formuojant gėlynus galima panaudoti didesnius akmenis, kurie gali būti pakopa ar tarsi išbarstytas takelis.

"Nereikia trinkelizuoti visos Lietuvos, kas pas mus vyksta jau geri šešti metai, kai viskas išpjaunama, pašalinama, išklojamas visas kiemas trinkelėmis be jokio medelio, augaliuko, įsivaizduojant, kad tai bus be galo gražu, švaru ir paprasta prižiūrėti. Ir tik paskui žmonės pajunta, kad ir saulė spigina, ir šešėlio nėra, ir kvapas nemalonus, ir karštis tvoskia nuo tų įkaitusių trinkelių – toks kiemas nebedžiugina", – pataria J.Ambraškaitė.

Architektės įsitikinimu, ruduo – geras metas net ir toje trinkelizuotoje erdvėje sukurti bent kelias augalų saleles ar kažkokią mini alėją, susodinant, pavyzdžiui, gudobeles. Jos žydi labai dekoratyviai, žiemą numeta lapukus, tad saulės turime pakankamai, o pavasarį tas žydėjimas, kvapas, tas ryškus jų spalvynas tikrai džiugina akį. Gudobelės labai dekoratyvios ir iš jų galima formuoti kokių 3–4 m augalą, nebūtina leisti jam užaugti iki 6 m.

Nebūtina vaikytis madų

Kartu su kintančiomis oro sąlygomis, pasak specialistės, keičiasi ir sodinamų augalų mados. Tik gaila, kad prarandame savas įprastas rūšis – mūsų pušys ir eglės, kad ir kaip būtų keista, nebegauna tiek drėgmės, kiek joms reikia, mūsų kaštonai, ąžuolai serga. Tad bandome gana sėkmingai auginti kaktusus, magnolijas, jau sodiname net ir palmes.

Tiems žmonėms, kuriems labai aktualus priežiūros klausimas, kurie neturi laiko, galimybių sugrėbti ir utilizuoti krentančių augalo lapų, spyglių, J.Ambraškaitė rekomenduoja sodinti tuos augalus, kuriems reikia kuo mažesnės priežiūros. Tai gali būti įvairiausi spygliuočiai – kalninės ar kitokios pušelės, puskiparisiai, kadagių yra įvairiausių rūšių, o jie valo orą ir yra labai dekoratyvūs: įvairiausių spalvų, šliaužiantys, kylantys, vertikalūs, horizontalūs. Tujos, kad ir kokios jos būtų nuostabios, kad ir kaip skaniai kvepėtų, daug kam gerokai pabodusios, ir jas tikrai yra kuo pakeisti.

Visokiausi krūmai – šunvyšnė, rododendrai, azalijos – ne tokie galingi ir ne taip greitai auga kaip medžiai, tad jei sklypas nedidelis, miesto teritorijoje ar jei tai miesto terasos sodelis, tereikia didelio betoninio ar apšiltinto plastiko vazono ir rododendrai ar kai kurie kiti augalai gali puikiai augti ne vienus metus.

Dekoratyvių vazonų kompozicijos, anot architektės, miesto būstui, terasoms labai tinka. Juose galima derinti visžalius, spygliuočius augalus, aukštingumą, spalvas, iš rudens susikurti labai gražias vidutinio aukščio augalų kompozicijas, kurias auginsime savo balkone arba terasoje neužgožiant kaimynams saulės šviesos ir nesukeliant jiems diskomforto.

"Grįžtant prie madų – nebūtina jų vaikytis. Pagrindinis kriterijus yra žiūrėti, kas tau prie širdies, kas tau pačiam patinka, – sako J.Ambraškaitė. – Kaip ir su namų interjeru, taip ir su sklypais, su jų priežiūra ar aplinka, aš visada sakau: pasvajokite ir susirašykite tuos augalus, tuos medžius, kuriuos atsimenate iš vaikystės, kurių esate pasiilgę, kuriuos norite matyti, jausti ir turėti šalia savęs, o tada pasižiūrėsime, kas pas jus sklype telpa. Dažnai pamirštame, kad medžiai, kaip ir vaikai, užauga. Ir kai jie užauga milžiniški – turime problemų. Juos galima formuoti, genėti ir prižiūrėti, bet prieš sodinant visada reikia pagalvoti apie tai, kiek jie augs į aukštį ir į plotį."

Augalai – kaip žmonės

Žinoma, dabar yra išvesta įvairių dekoratyvių medžių veislių. Tačiau pati architektė į tas dirbtinai sukurtas veisles žiūri skeptiškai. Antra vertus – plotai mažėja, gyvenamoji erdvė tiek vidaus, tiek aplinkos tampa itin brangi, tad jeigu gyveni mieste ir turi terasą, tai turi teisę ja džiaugtis, bet privalai gerai pagalvoti, kokius augalus gali sodinti ir auginti.

Specialistė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės grįžta prie tų pamatinių, prigimtinių augalų – viksvos, verbenos, snapučiai, šlamučiai, įvairiausių rūšių levandos. Tokie kuklūs, banalūs augalai, atkeliavę iš kaimo, milžinišku pagreičiu mūsų aplinkoje tampa vis populiaresni.

Tiesa, J.Abraškaitės teigimu, augalai – kaip ir žmonės, yra gyvi organizmai. Jie turi savo įpročius, savo struktūrą, savo genetiką. Yra daugybė augalų, kurie visiškai nepakenčia skersvėjų. Tuo metu miestuose kylant aukštiems pastatams, siaurėjant praėjimams, susidaro vėjų tuneliai.

Tad sodinant augalus reikia pagalvoti dar ir apie tai: ar formuoti pavėsinę, ar pergolą, ar vėją sulaikančią sienelę, kad augalai nežūtų per vieną vakarą pučiant stipriam Šiaurės Vakarų vėjui, nes pastebima tendencija, kad vėjai Lietuvoje stiprėja, vis dažniau kyla vėtros. Todėl reikia gerai išsianalizuoti, kas kur gali augti, o rudenį – pamąstyti apie vėjo sienelių, atraminių sienučių, pergolių įrengimą.