– Tradicijos ragina du kartus per metus, prieš didžiąsias šventes – Velykas ir Kalėdas, namuose atlikti generalinę tvarką. Gyvename labai intensyviai, tad kaip spėti sutvarkyti namus?

– Šiais laikais generalinę namų tvarką reikėtų daryti žymiai dažniau – daugelis tapome uoliais vartotojais, apsikrovėme daiktais, kurių didesnė dalis mums nėra reikalingi. Generalinė tvarka – nuoširdus namų tvarkymas nuo lubų iki grindų. Tai ne tik dulkių valymas – šį procesą vadinu namų švarinimu, tvarkymas – tai dar ir drabužių spintų, virtuvės spintelių, kiekvienos kertelės peržiūrėjimas, užgyvento turto rūšiavimas, atsikratymas viskuo, kas nereikalinga. Jei viską peržiūrėję, vėl sudėsite atgal, nieko neatsisakysite, galima sakyti, savo laiką iššvaistėte veltui – misijos neatlikote.

Šių darbų per savaitgalį prieš šventes nepadarysite – rūpi kiti dalykai: dovanėlės, šventinis valgiaraštis, mūsų pačių išvaizda. Norint puoselėti tradiciją ir po ruošos prie šventinio stalo nesėsti kaip Pelenei, namuose generalinę tvarką reiktų pradėti daryti prieš mėnesį. Vienišam žmogui paprasčiau – jei namus nuoširdžiai prižiūri, darbo bus nedaug, tačiau jei šeima gausi, juolab yra mažų vaikų, viena moteris be artimųjų pagalbos neišsivers.

– Patarkite, kaip greitai sutvarkyti namus, kad juose jaustųsi šventės laukimas?

– Nelįskite į spintas, spinteles, sandėliukus – kritiškai apžvelkite namus ir pašalinkite tai, kas labiausia erzina, krenta į akis ar jau kuris laikas gadina nuotaiką, bet vis atidėliojate sutvarkyti, pataisyti. Pradėkite nuo popierių – jų namuose prisikaupia labai greitai: žurnalų, laikraščių, reklamos skrajučių, kvitų, pranešimų ir pan. Paskui sutvarkykite visus matomus paviršius kambariuose ir virtuvėje, daugiau dėmesio skirkite koridoriui, svetainei. Nuvalykite dulkes ir voratinklius. Jei vasaros pabaigoje voriukų neišgaudėte, jie bus priraizgę voratinklių ne tik lubų kampuose, bet ir už užuolaidų, tarp atvirų lentynų, ant šviestuvų.

Pasistenkite, kad namuose atsirastų kuo daugiau erdvės – ji kuria tiek fizinį, tiek emocinį komfortą: aplinka neslegia, lengviau kvėpuoti, atsiveria visas kalėdinių puošmenų grožis, galiausia, erdvės reikia eglutei pastatyti, būriui svečių priimti.

Gerų, bet nereikalingų daiktų neišmeskite ir nekraukite sandėliuke ar garaže su mintimi, kad gal kada nors reikės, – kalėdinio laikotarpio dvasia skatina dovanoti, aukoti, dalintis. Kuo daugiau atiduodame, tuo geresni, šviesesni tampame, lengviau jaučiamės, be to, atsakingiau perkame naujus daiktus. Atsisveikinti su savo daiktais bus lengva, kai suprasite, kad iškeliaudami į kitus namus, jie gauna galimybę gyventi antrą gyvenimą.

– Tvarką padaryti kur kas lengviau nei ją palaikyti, ypač gausios šeimos namuose...

Natūralu – čia verda aktyvus gyvenimas, be to, kiekvienas jos narys turi savitą tvarkos poreikį. Geriausia išeitis – aiškios, suprantamos, visiems priimtinos namų taisyklės. Visai šeimai, taip pat ir mažiausiems jos nariams, reikia susėsti ir geranoriškai pasidalinti darbais, atsakomybe, nustatyti ne tik, ką reikia atlikti kasdien, ir ką kartą savaitėje tvarkai palaikyti, bet ir sudaryti visiems privalomas taisykles, pavyzdžiui, ryte kiekvienas pasikloja savo lovą, batai negali mėtytis koridoriuje, iš kur paėmei daiktą, ten ir padėk, išpylei, sutepei – išvalyk, prieš miegą apsitvarkyk.

Tapau griežta tvarkos saugotoja, tačiau, jei nesilaikyčiau taisyklių, namai labai greitai vėl apaugtų daiktais.

– Įgijote teisininkės išsilavinimą, tačiau pastaruoju metu esate efektyvaus namų tvarkymo konsultantė, savo įgūdžius sudėjote į knygą "Tvarkos maniakės išpažintis". Kas paskatino keisti veiklą?

– Polinkį tvarkai turėjau nuo mažens – visada mokėjau gražiai, tvarkingai sudėlioti savo daiktus, prižiūrėti kambarį. Svajojau, kad kai turėsiu savo namus, juose bus švaru ir tvarkinga. Gyventi sekėsi, galėjau leisti sau įsigyti tai, ką norėjau, – maniau, kuo daugiau turėsiu, tuo būsiu turtingesnė, saugesnė ir laimingesnė. Nejučia apsikroviau įvairiais daiktais. Jų padaugėjo gimus vaikams. Neturėjau įpročio daiktus rūšiuoti, neišmaniau, kaip ir kur juos laikyti – stigo sistemos organizavimo įgūdžių, buvau chaotiška, todėl mano buitis pradėjo griūti kosminiu greičiu. Nuo ryto iki vakaro tvarkydavausi, bet niekaip nepasiekdavau trokštamo rezultato. Situacija pradėjo slėgti: tapau pikta, sudirgusi, depresyvi, nebemylėjau savo namų tokių, kokiais jie virto, nenorėdavau į juos grįžti. Bet ten – mano vyras, vaikai. Širdis plyšo.

Teko pripažinti, kad esu ne tik tvarkos, bet ir daiktų maniakė, o šie dalykai tarpusavyje nesuderinami. Nutariau imtis kardinalių priemonių – įkalbinau vyrą iš 120 kvadratinių metrų būsto persikraustyti į dvigubai mažesnį. Pasirodė, kad atmetus vaikų žaislus, visi daiktai iš esmės mano. Natūraliai turėjau sumažinti savo turtą, bet net ir atsikračiusi 50 proc. visko, ką sukaupiau, palengvėjimo nepajutau, tad procesą tęsiau: imdavau daiktą ir klausdavau savęs, kaip, kodėl jis pas mane atsirado, ar reikalingas, kokius jausmus kelia – džiaugsmą, prisiminimus, sentimentus, kur tos emocijos slypi – daikte ar širdyje? Manau, kad atsisakius šių daiktų, niekada nepasikeis tai, kas su meile saugoma širdyje ar atmintyje.

Bene didžiausia mano silpnybė ir problema, su kuria iki šiol intensyviai dirbu, – drabužiai, jaučiu didelį poreikį puoštis. Pastaruoju metu darau taip: kai apdarai jau nebetelpa į jiems skirtą erdvę, atlieku reviziją – visi drabužiai, išskyrus žieminius, turi tilpti ant dviejų kabyklų ir į dvi lentynas. Drabužis gyvena, kol jį dėviu, jei ne – jis nereikalingas.

Vaikai jau priprato, kad juos pasitinku prie durų ir patikrinu viską, ką jie parsineša iš kiemo, darželio, kol jie tų daiktų nespėjo kur nors nuslėpti. Tapau griežta tvarkos saugotoja, tačiau, jei nesilaikyčiau taisyklių, namai labai greitai vėl apaugtų daiktais.

Mano prioritetas – erdvė, lengvumo pojūtis, o ne daiktų gausa. Laimė – laisvėje veikti, ilsėtis, daryti, ką nori – ne tarnauti daiktams, o juos paversti savo tarnais. Didžiausias komplimentas, kuriuo mane pradžiugina į mūsų namus užsukę žmonės: "Kiek daug čia vietos!"

– Pripažinusi savo negebėjimą sutvarkyti namus ir ieškodama problemos sprendimo būdų perskaitėte daug literatūros tvarkos palaikymo tema. Jus įkvėpė amerikietė Marla Cilley, pasaulyje žinoma kaip Fly Lady. Ilgainiui ir pati sukūrėte savo filosofiją...

– Fly Lady padėjo suprasti, kas yra vertingi daiktai, o kas šlamštas, suformuoti požiūrį į buvimą namuose kaip į prasmingą veiklą. Pati greitai supratau, kad namų tvarkymas prasideda nuo minčių, vidinio nusiteikimo. Nepasitenkinimas, nuolatiniai priekaištai, kritika artimiesiems jokio efekto neduoda, kenkia tarpusavio santykiams – pokyčių galima pasiekti tik rodant asmeninį pavyzdį.

Didžiulis skirtumas, ar tvarkydami namus nirštame, ar tai darome su šypsena ir dėkingumu. Išsiugdžiau įprotį tvarkydama laiminti savo namus ir juose esančius daiktus, dėkoti už tai, ką turiu. Kiekvienas gali pasirinkti pykti, kad po vakarienės laukia krūva nešvarių indų, ar pasidžiaugti, kad patiekalai buvo skanūs, o namuose yra indaplovė, skųstis, kad ir vėl teks skalbti išpurvintus vaikų drabužius, ar įvertinti, kaip gerai gyvena, nes vaikams nestinga gražių apdarų, bumbėti, kaip dažnai reikia siurbti namus, ar būti laimingu, kad juos turi, – nes pasaulyje daugybė žmonių neturi stogo virš galvos, stokoja drabužių, yra nepavalgę. Visa kita – namų branginimas, žiūrėjimas į juos ne kaip į daiktų sandėlį, o erdvę, kurioje artimiesiems gera būti.

Paklauskite savęs, kuo norite būti: nusivylusi namų šeimininkė ar namų laimintoja, viską priimanti su dėkingumu. Rankos – širdies tęsinys, padedantis perteikti jausmus. Kai tvarkydama moteris džiaugiasi, ji skleidžia gerą vidinę energiją, jos artimieji laimingi, nes žino, kad tokiuose namuose viešpatauja darna. Efektyviai tvarkytis ir būti organizuotai galima išmokti – svarbu būti nuoširdžiai. Pasiseks ne iš karto, bet kuo dažniau praktikuosite, tuo bus lengviau.

– Vyrai, vaikai ir tvarka dažnai nesuderinami dalykai. Kaip įtraukti juos į namų ruošą?

– Namai – moters tvirtovė, joje ji – karalienė. Čia moteris jaučiasi saugi, stipri, pati savimi, jos rankose namų jaukumas, tvarka, ramybė, tarpusavio santykiai. Tai labai didelė atsakomybė. Beveik visos moterys dirba, net ir sėdinčios namuose – taip vyrai vadina vaikus auginančias žmonas. Kaip ir kitiems, taip ir joms stichiškai stinga laiko, jėgų, todėl būtina pagalba – nulenkti galvą ir viena eiti paskui visus namiškius moteris neturėtų. Tiesa, dėl tokios padėties dažnai kalta ji pati: nuolat girdėdamas priekaištus, kad kažką ir vėl padarė blogai, kad to nemoka ar neišmano, vyras atsitraukia ir nuleidžia rankas – "tu geriau žinai, tai tvarkykis pati". Kita vertus vyrai į tvarką žiūri kitaip: jie nori viską matyti ir patogiai pasiimti, o moterims rūpi tvarkingai sudėti.

Moteris turi stebėti save ir išsiaiškinti, kaip ji pateko į tokią situaciją, kaip norėtų, kad būtų. Antra užduotis – pasipasakoti vyrui. Jei santykiai harmoningi, jie tikrai ras sprendimus, kad visi jaustųsi laimingi. Buities reikalus geriausia aptarti ne namuose – išeikite pasivaikščioti, surenkite sau pasimatymą, kalbėkite ramiai, pagarbiai ir nuoširdžiai, jokių priekaištų. Kai abu imsite veikti išvien, nebus sunku į namų tvarkymą įjungti vaikus, kurti bendras taisykles.

– Ar yra darbų, kurių nemėgstate?

– Didžiausias iššūkis – kraustymasis: mes neturime nuosavo būsto, nuomojamės, šiais metais jį pakeitėme jau keturis kartus. Išsikraustyti ir įsikraustyti, prisitaikyti prie naujos erdvės – nėra paprasta, dažniausia didžiausia atsakomybė gula man. Mėgstu tvarkyti, o ne valyti, todėl man nelabai patinka šveisti vonios kambarį, orkaitę, taip pat nesidžiaugiu, kai tenka lyginti skalbinius. Laimė, šią pareigą iš manęs perėmė vyras. Jis buityje man labai padeda ir jo pastangas aš labai vertinu.

– Daugelio namai jau pamažu ruošiasi sutikti šventes. Kokios tradicijos jūsų šeimoje?

– Visada puošiame gyvą, mišku kvepiančią eglutę. Jos grožis orientuotas į vaikus – labiau kasdieniškas: saldainiai, mediniai žaisliukai, mirganti lempučių girlianda. Blizgesys, spalvoti bumbulai, kiekvienais metais naujos mados tendencijos – visa tai gražu, bet nuobodu ir laikina. Namai – ne penkių žvaigždučių viešbutis, čia įmanomos bet kokios interpretacijos. Svarbiausia, kad visi jaustųsi laisvai, patirtų malonumą. Tradiciškai keičiamės kalėdinėmis dovanėlėmis. Visi žino, kad aš džiaugiuosi tik dovanomis, kurias galima suvalgyti ar suvartoti.

G.Bagdonienės patarimai

• Baikite pradėtą darbą ir tik tada imkitės kito – priešingu atveju namuose bus betvarkė.

• Namai prasideda nuo koridoriaus – jis kuria nuomonę apie šeimininkus.

• Virtuvė visada turi būti švari ir tvarkinga: sutvarkykite stalviršius, suplaukite ir sudėkite indus, išblizginkite ir nusausinkite kriauklę.

• Raskite daiktams nuolatinius namus uždarose erdvėse – spintose, stalčiuose, dėžėse.

• Mažinkite turimų daiktų kiekį: pasilikite tik tai, ką naudojate, kas reikalinga ar labai patinka.

• 15 min. vakare skirkite greitam namų tvarkymui.

• Iš vakaro paruoškite sau ir vaikams drabužius – sutaupysite laiką ir nebus netvarkos ryte.

• Konkretiems darbams atlikti skirkite konkretų laiką – 5, 10 , 15 min. Nesiblaškykite, dirbkite greitai ir efektyviai. Jei tvarkysitės lėtai, griečiau pavargsite.