Pereiti į pagrindinį turinį

Naudoti baldai – uostamiestyje nepaklausi prekė

2013-07-17 13:10
Įsigijusieji seną baldą neretai bando jį atnaujinti
Įsigijusieji seną baldą neretai bando jį atnaujinti / "Shutterstock" nuotr.

Kam pirkti, jei galima gauti veltui? Tokia išganinga išeitimi gali pasinaudoti neišgalintieji įsigyti krėslo, spintos ar kito reikiamo baldo. Tarp pirkimo ir pardavimo skelbimų galima surasti tiek pasiūlymų, tiek prašymų dovanoti naudotus baldus, tad akivaizdu, jog įvykus sandoriui lieka patenkintos abi pusės.

Domėjosi, bet neskambino

Tačiau, priešingai nei kituose didmiesčiuose, uostamiestyje ši paslauga nėra itin populiari – įvairiuose interneto portaluose galima rasti vos vieną kitą skelbimą.

Norintieji padovanoti nebereikalingus baldus įprastai kelia vienintelę sąlygą – šiuos daiktus išsigabenti patiems.

Žinoma, naivu tikėtis, kad dovanai siūlomi gaminiai bus šiuolaikiški, mažai naudoti.

Neretai tarp atiduodamų baldų galima aptikti dar tarybinių laikų egzempliorių: kadaise daugelio namų interjerą puošusių tipinių sekcijų, lovų, spintų ar fotelių.

Bemaž prieš pusmetį apie dovanojamą fotelį skelbimą patalpinusi klaipėdietė Rasa prisipažino, jog naujojo šeimininko baldas taip ir nesulaukė, nors informacija internete buvo peržiūrėta daugiau nei 100 kartų.

Tik ardykitės ir neškitės

Iki tol už 30 litų pardavinėjamu daiktu, anot pašnekovės, buvo susidomėję gal du potencialūs pirkėjai, tačiau galiausiai nusprendus jį atiduoti veltui norinčiųjų išvis nebeatsirado.

"Nemažai daiktų pardavinėjome simbolinėmis, nedidelėmis kainomis, ir šio fotelio niekas nepanorėjo. Gal neišvaizdus, gal per didelis?" – svarstė kitą tokį pat minkštojo komplekto fotelį kaimynei padovanojusi moteris.

Klaipėdietė neneigė, jog išmesti daiktą, kuris dar gali puikiai tarnauti, tiesiog nekyla rankos.

"Nėra jis iš kokių gūdžių sovietinių laikų. Palikome pirmame aukšte po laiptais, vaikai ant jo susideda žaislus, ir tiek. Vis dėlto gaila išmesti", – prisipažino pašnekovė.

"Atiduodame spintą, tik ardykitės ir neškitės." Tokiu pasiūlymu gundė klaipėdietis Stasys, tačiau prisipažino susidomėjusiųjų taip pat nesulaukęs.

"Gal nelabai kaip atrodė?" – kodėl niekam neprireikė dovanojamo daikto, juokais svarstė pašnekovas.

"Carinė", bet neprasta

Anot klaipėdiečio, iš tėvų "paveldėtas" baldas, nors dar pirktas už rublius, buvo neblogos būklės, nesubraižytas, tačiau gremėzdiško gaminio nebebuvo kur laikyti.

"Paskambino vienintelis žmogus, bet spintos jau nebeturėjome. Darėme remontą, nebuvo kaip visos išnešti, reikėjo išardyti. Tai dvi savaites palaukėme, norinčiųjų neatsirado ir atsikratėme", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras prisipažino nė nemanęs gauti pelno iš daikto, kuris jam pačiam nereikalingas.

"Pavyzdžiui, sesuo neseniai pardavinėjo naudotą spintą, ir ją gana greitai, maždaug per savaitę, nupirko. Žinoma, ji buvo iš naujesnių, neatrodė "carinė". Bet tos gražios šių dienų spintos – "popierinės", nekokybiškos", – įsitikinęs pašnekovas.

Įvairiais sendaikčiais – pradedant treniruokliais ir baigiant indais – prekiaujančios parduotuvės Gargžduose savininkas Linas taip pat prisipažino, jog čia siūlomi naudoti baldai – bene mažiausiai paklausi prekė.

Siūlo, ko nereikia

"Prekiauju įvairiais buičiai skirtais daiktais, kuriuos parsivežu iš Vokietijos. Šiuo metu "einamiausios" – žoliapjovės, dviračiai. Tačiau baldai nelabai kam įdomūs. Jei nevežčiau kažko kito, būčiau turėjęs seniai užsidaryti, – tikino pašnekovas. – Neaišku, ko žmonėms reikia. Žinoma, kokią dvidurę spintą iš plokščių greitai nuperka už kokius pusantro šimto litų."

Gargždiškis neneigė, jog didžiąją asortimento dalį sudaro klasikinio stiliaus baldai – tokių gaminių iš Vokietijos, Olandijos šiandien apstu ir sendaikčių turguose, kitose panašia veikla užsiimančiose parduotuvėse.

Pašnekovas prisipažino, jog į parduotuvę užsukantys žmonės neretai prašo parduoti jų turimus baldus.

"Ko nereikia, tą ir siūlo, – juokėsi vyras. – Net nesidomiu, ką jie nori parduoti, nes aš pats pardavinėju baldus perpus mažesne kaina jau parvežęs juos iš Vokietijos."

Padėvėtais baldais norintys atsikratyti ar tokių įsigyti klaipėdiečiai prieš kurį laiką dar galėjo pasinaudoti komiso galimybėmis. Tačiau šiandien nebeliko ir vienintelės tokio pobūdžio prekyvietės, veikusios buvusio kino teatro "Vaidila" patalpose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų