Bankai šiuo metu finansuoja tik perspektyvius projektus. Kas yra perspektyvus projektas – nežinia, nes NT rinka merdi, kainos krinta, paklausa mažėja. Vis dėlto kranai išmontuojami ne visose statybvietėse. O tie, kurie dar stato naujus butus, pirkėjų aktyvumo nevadina visiškai beviltišku. Kokia jų sėkmės paslaptis?

Dar mato poreikį

Plušančius statybininkus šiuo metu Vilniuje galima pamatyti tik keliuose objektuose. "YIT Kausta" tęsia biurų komplekso "Capital" statybas. Bendrovė "Arkada" baigia statyti ir įrengti butus daugiabučiame name Justiniškėse. Šiaurės miestelyje "MG Valda" baigia kompleksą "North Star". Konstitucijos prospekte baigiamas statyti "Swedbank" administracinis pastatas. Netoli jo toliau stiebiasi ir aukščiausio gyvenamojo pastato titulo sostinėje siekiantis kompleksas "Arfa", kurį stato bendrovė "Vyrokas". Prie Neries kyla ir SBA koncerno biurų pastatas "Green Hall". Pastarasis statomas net dviem pamainomis.

Sostinės Laisvės prospekte įgyvendinamas "Dangaus miesto" projektas – vienas didžiausių šiuo metu gyvenamosios paskirties objektų. Statytojas "Sostinės būstai", į projektą investavęs apie 73 mln. litų, statybas planuoja baigti šių metų spalį.

"Mūsų sėkmės receptu galima vadinti inovatyvų požiūrį į statybų verslą. Šiandienėje rinkoje statyti gali tikrai ne kiekvienas, išlieka geriausi ir patraukliausi projektai", – į klausimą, kaip pavyksta tęsti statybas, atsakė "Sostinės būstų" įgaliotos atstovės pardavimui ir rinkodarai įmonės "Baltijos valda" atstovas Arnas Petrikas.

Jo teigimu, Vilniaus mieste būsto poreikis dar didelis, žmonės domisi, mąsto, svarsto. Tačiau nuo preliminaraus apsisprendimo iki būsto pirkimo sutarties pasirašymo dienos šiuo metu praeina nemažai laiko.

"Pirkėjai dabar renkasi tai, kas patrauklu. Jie laukia, kas pasiūlys geriausią kokybės ir kainos santykį. Kas tai pasiūlo – laimi. Ir ypač pabrėžtina kokybė. Veikiausiai taip ir turėtų būti. Pirkėjas turėtų rinktis jam patrauklų projektą, o ne priverstinai pirkti tai, ką įperša monopolininkai. Bendrai kalbant, pirkėjų dar yra, tik jiems reikia pasiūlyti gerą produktą", – teigė A.Petrikas.

Aukščiausią sostinėje gyvenamąjį pastatą "Arfa" statanti įmonė "Vyrokas" turi pasitvirtinusi palankias kreditavimo sąlygas, jas siūlo ir savo klientams. O "Dangaus miesto" statytojai projektą įgyvendina pasitelkę beveik 11 mln. litų įstatinį kapitalą, taip pat yra išplatinę obligacijų. Statytojai tvirtina randantys racionalią bendradarbiavimo formą ir su kompetentingais rangovais. Vis dėlto jie pripažįsta, kad be bankų pagalbos tikrai neišsiverstų – projektą kredituoja Medicinos bankas, SEB ir "Swedbank".

Suskaičiuoja ant pirštų

Visoje Lietuvoje dar nesustabdytas statybas galima suskaičiuoti ant pirštų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė, paminėjusi kelias įmones, kurios dar stato gyvenamuosius namus ar biurų centrus, mėgino prisiminti jų daugiau. Tačiau pasirodė, kad sąrašas – išties trumpas. Be jau minėtų projektų sostinėje, Kaune įmonė "Domus Mea" stato gyvenamųjų namų kvartalą "Girios alėja", objektus užbaigia ir "YIT Kausta". Uostamiestyje irgi siekiama užbaigti kelis pradėtus objektus.

"Projektai tikrai stabdomi. Ne tik gyvenamosios paskirties ar biurų centrai konservuojami. Nebegalvojama net apie prekybines patalpas. NT plėtotojų asociacijos nariai šiuo metu išties viską vertina labai atsargiai. Jeigu mato galimybių, jas atideda vėlesniam laikui, šiuo metu tikrai nebeinvestuoja. Įmonės – ne labdaros organizacijos", – kalbėjo D.Bardauskienė.

LNTPA priklausančios įmonės yra atleidusios du trečdalius darbuotojų. Visiems projektams, kurie šiuo metu baigiami, finansavimas užtikrintas anksčiau. Dabar bankai naujų projektų nebekredituoja. D.Bardauskienė pokalbiuose su bankų atstovais girdėjo patikinimą, kad geri projektai tikrai bus kredituojami.

"Tuo šventai tikiu, tačiau pagal dabartinius bankų kriterijus gerų projektų nebegali būti. Vis dėlto aišku, kad bankai NT finansuoti skirtą paskolų portfelį išnaudojo, jį uždarė ir nežinia kada atvers", – teigė LNTPA vadovė.

Geidžiamiausi – valdiški užsakymai

Nuotekų valymo įrenginiai, kiti gamtosauginiai objektai, kelių infrastruktūra – šie projektai pastaruoju metu vieni geidžiamiausių, nes jų finansavimą užtikrina ES fondai ir valstybė.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Adakras Šeštakauskas negalėjo pasakyti, ar per pastarąjį pusmetį buvo pradėtas nors vienas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties objektas.

"Reta įmonė turi prikaupusi nuosavų lėšų, kuriomis gali imtis statyti naujus objektus. Tos, kurios dar turi pinigų, juos naudoja labai saikingai, stengiasi užbaigti pradėtus darbus. Bet tokių darbų tempas labai nedidelis", – sakė A.Šeštakauskas.

Jis patvirtino, kad įmonės nekantraudamos laukia užsakymų iš "Lietuvos geležinkelių", jūrų uosto valdytojų ir kitų, kurie privalo įgyvendinti įvairius plėtros projektus.

Vizijas atideda ateičiai

LNPTA vadovė D.Bardauskienė teigė, kad pirkėjams susidariusi padėtis labai naudinga, nes jie gali rinktis iš tikrai vertingų pasiūlymų. "Spekuliantai jau pasitraukė iš rinkos. Vargsta ir tie, kurie pristatė namų užmiesčiuose. Jų kitaip nepavadinsi kaip getais", – palygino NT žinovė.

Kaip pavyzdį ji paminėjo gyvenamųjų namų kvartalus tarp Klaipėdos ir Palangos. Jie statyti chaotiškai, nesutvarkyta reikiama infrastruktūra. Tačiau žmonės pirko ir tokį būstą, nes geresnėse vietose jis buvo neįkandamas.

Paklausta, ar įmonės pajėgios pradėti kai kuriuos projektus savo lėšomis, D.Bardauskienė tvirtai pareiškė, kad ne.

"Vien sostinės dešiniajame Neries krante buvo suplanuota begalė projektų, investuotojai mušėsi dėl žemės lopinėlių. Dabar aišku, kad visi šie projektai atidedami ateičiai. Kuriam laikui – neaišku. Aišku viena, jog privačių investicijų į tuos projektus dabar neateis", – sakė D.Bardauskienė.