Paulius pasakoja, kad nors su sužadėtine įprastai vengia didelių apsipirkimų, kartą patraukli nuolaida privertė sulaužyti savo taisykles.
„Nors retai kada žiūrime į akcijas, bet iki šiol skaudžiai prisimenu savo paslydimą. Buvo didelė nuolaida jautienos paplotėliams, susigundėme ir nusipirkome gal keturis pakelius. Tačiau nutiko taip, kad vieną dieną draugai pakvietė į miestą, kitą dieną gal renginį vedžiau, o tie paplotėliai taip ir liko gulėti. Taip išėjo, kad jie sugedo; turbūt tose pakuotėse jau naujos gyvybės formos užsimezgė, atskiras biopasaulis. Tikrai labai susinervinau, klausiau savęs, kam reikėjo pirkti dėl akcijos, jei tau net nereikia. Dabar labai vengiu tokių situacijų, stengiuosi nešvaistyti maisto. Manau, kiekvienas turi sąmoningai stengtis jei ne mažinti šią problemą, tai bent neprisidėti prie jos didinimo“, – pasakoja Paulius.
Po šios patirties Paulius dar labiau įsitikino, kad jam priimtiniausia pirkti tik tiek maisto, kiek iš tiesų reikia. Todėl jo ir sužadėtinės Augustės namuose pilnas šaldytuvas – veikiau išimtis nei taisyklė.
„Pas mus namuose šaldytuvas visada pustuštis. Aš geriau nuvažiuosiu keturis kartus į parduotuvę tą pačią savaitę, nei vienąkart daug prisipirksiu ir žiūrėsiu, kaip, sakykim, pomidorai pūva. Pas mus taip nebūna – kai mažai produktų šaldytuve, nėra kaip jų pamiršti. Nors kartais ir tie maži apsipirkimai atrodo juokingai – jeigu pietums reikia vieno agurko, kartais ir dėl to agurko nuvažiuoji“, – pasakoja jis.
Toks apsipirkimo būdas gali pasirodyti neįprastas, tačiau Pauliui svarbiausia, kad namuose neliktų pamirštų ir galiausiai išmetamų produktų.
„Kaskart, kai tenka išmesti riekę supelijusios duonos ar kito maisto, mane tikrai labai suerzina. Neskaičiuoju pinigais, kiek eurų nukeliavo į šiukšliadėžę, bet labai pykstu ant savęs. Čia labiau profesinis perfekcionizmas – jaučiu, kaip neefektyvu taip gyventi. Juk kam tada reikia pirkti tiek daug, jeigu negali suvalgyti?“ – sako Paulius.
Kam tada reikia pirkti tiek daug, jeigu negali suvalgyti?
Pauliaus istorija atspindi problemą, su kuria susiduria daugybė Lietuvos gyventojų. Kasmet mūsų šalyje iššvaistoma beveik 400 tūkst. t maisto, o didelė jo dalis išmetama būtent namuose – dažnai dėl to, kad produktai pamirštami šaldytuve ir sugenda.
Čia svarbų vaidmenį atlieka „Maisto bankas“, kasmet nuo iššvaistymo išsaugantis daugiau nei 6 700 t gero maisto ir perduodantis jį sunkiau gyvenantiems Lietuvos žmonėms. Kai Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas gyventojas, o kasmet iššvaistoma šimtai tūkstančių tonų maisto, dalijimasis yra ne tik gražus gestas, bet ir būtinybė.
Naujausi komentarai