- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rita Rudžionienė
-
Paveikslai ir tapyba ant sienų – susitaikymo su likimu dovana
-
Paveikslai ir tapyba ant sienų – susitaikymo su likimu dovana
-
Paveikslai ir tapyba ant sienų – susitaikymo su likimu dovana
-
Paveikslai ir tapyba ant sienų – susitaikymo su likimu dovana
-
Paveikslai ir tapyba ant sienų – susitaikymo su likimu dovana
Savo namus mylintys žmonės siekia individualumo. Vienas iš būdų, beje, seniausių žmonijos istorijoje, – tapyba ant sienų. Jau dešimt metų šią kūrybos sritį puoselėjanti dailininkė Rita Rudžionienė atvira iššūkiams: jos didžiulėse "drobėse" – architektūros šedevrai, gamtos peizažai, svajingi angelai ir pasaulio žemynų kontūrai.
Kalbančios erdvės
Pro lengvą rūko šydą saulės spinduliais užlieta Šv.Morkaus aikštė, Atodūsių tiltas, ant bangų besisupančios gondolos – kas gali būti žaviau už pasivaikščiojimus nuostabiosios Venecijos gatvelėmis arba paskendusius kvapnių levandų mėlyje, kiparisais, alyvmedžiais ir tuopomis nusagstytus Provanso laukus ir kaimelius? Mėgstantys aktyvų megapolio gyvenimą veikiau pasirinks judrų Londoną – dviaukščiai autobusai, spūstys, milžiniška "Londono akis", legendinės raudonos telefonų budelės.
Kas gali būti maloniau, neišeinant iš namų, kiekvieną dieną mėgautis buvimu ten, kur tau gera, kur jautiesi savimi – nublanksta rūpesčiai, greičiau sugrįžta jėgos, vidinė ramybė. Profesionaliai ant sienos nutapytas vaizdas darniai susilieja su aplinka – pažvelgus iš skirtingo patalpos kampo, jame vaizduojami objektai nepraranda realumo, be to, tai ne tik išskirtis interjero akcentas, o išliekamąją vertę turintis meno kūrinys.
"Turint omenyje, kad esu penkių vaikų – turiu keturis sūnus ir dukrą – mama, tapyti ant sienų pradėjau būdama vyresnio amžiaus. Auginant stiprių charakterių paauglius gyvenimas davė sunkių išbandymų laikotarpį. kuris dar ir sutapo su 2008 m. ekonomine krize. Ilgą laiką meldžiau: "Dieve, duok man darbą, už kurį būčiau atsakinga tik aš pati." Ir gavau, – juokiasi Rita, kuriai drąsos dažnas galėtų pavydėti. – Jei man įdomu, daug nesvarstau, imuosi sumanymo ir, tik euforijai nurimus, galvoju: "Na, ir papuoliau!"
Ji iki šiol stebisi pati savimi. Pirmas dailininkės darbas – Venecijos vaizdas, kuris turėjo papuošti centrinę prabangių namų erdvę. R.Rudžionienė baigė dailės studijas, tapė paveikslus, bet juk didžiausia paveikslo drobė neprilygsta tokiam plotui. Juolab architektūros objektai – ne gėlių pieva, reikia išmanyti perspektyvą, proporcijas, koloritą. Laimė, Venecijoje Rita buvo buvusi, jautė šio seno miesto dvasią, spalvų sąskambius, o namų šeimininkai ja absoliučiai pasitikėjo ir palaikė.
"Nei tada, nei dabar tapydama nenaudoju eskizų – viską sudėlioju mintyse, ant sienos pasižymiu tik svarbiausius taškus, kontūrus. Nebijau, kad nepavyks, – galiu uždažyti ir tapyti iš naujo, bet dar nė karto taip nedariau", – tikina pašnekovė, per dieną ant pastolių praleidžianti iki 10 valandų.
Nebijau, kad nepavyks, – galiu uždažyti ir tapyti iš naujo, bet dar nė karto taip nedariau.
Pasak kūrėjos, viena populiariausių temų – Prancūzijos Provansas. Tai jos mylimas kraštas, kuriame kol kas moteris dar nėra buvusi ir labai svajoja jį aplankyti. Todėl tapydama Rita naudoja internete rastas nuotraukas, įsiklausau, ką pataria vaizduotė. Mėgstantys keliauti žmonės ant sienos prašo nutapyti pasaulio žemynus, neišskiriant šalių, miestų. Piešinyje jie įvairiais būdais: vieni priklijuodami vėliavėles ar kitą valstybės simbolį, kiti – parsivežtus suvenyrus pažymi aplankytas vietas.
Aš galiu viską
Tapydama R.Rudžionienė renkasi pastelinių, jaukių spalvų akrilo dažų paletę. Ji neįkyri, nepabosta, be to, visai nereikia, kad piešinys dominuotų interjere ir trikdytų erdvės vientisumą – idealu, jei jis lyg būtų ir nebūtų. Pasak kūrėjos, ryškios spalvos dera tik paveikslams, kuriuos bet kada galima nukabinti nuo sienos. Svarbus niuansas – erdvė: tikrasis didelės apimties, spalvingo siužeto piešinio ant sienos grožis atsiskleidžia tik erdvioje, neapkrautoje, šviesioje patalpoje.
Kad nutapytas darbas būtų meniškai įdomus, Rita naudoja įvairias autorines dekoravimo technikas: skirtingais būdais sendina, kuria originalius efektus, kad būtų ilgaamžis – nulakuoja. Nė vienas darbas nėra užbaigtas, jei jo autorė kažkuo nepatenkinta. Siekdama išgauti tobuliausią rezultatą ji pasitelkia ir kitus apdailos būdus: paveikslą sujungti su interjeru padeda specialiai užsakytas originalus šviestuvas, baldas, iš skirtingų medžiagų pagaminti įvairūs dekoro elementai.
"Kartą pasiūliau nutapytą vaizdą papildyti žalvarinėmis vynmedžio šakomis. "Kas padarys?" – suglumo šeimininkai. Nesusimąsčiusi atsakiau: aš, – juokiasi Rita. – Paveldėjau tėvelio genus. Jis buvo profesionalus konditeris su menininko gyslele – anuomet jo tortai stebino įspūdinga puošyba. Nors technikoje nieko neišmanė, nebijojo rizikuoti – išardydavo sugedusį radijo imtuvą, paskui vėl surinkdavo, ir šis vėl veikė. Taip ir aš: man sekasi visi darbai. Galiu ir namą pastatyti."
Anuomet Rita pati susirado, kur gauti plono žalvario lakštų, nupiešė net trijų skirtingų dydžių vynmedžio lapus, užsakė juos išpjauti lazeriu, o norėdama suteikti jiems reljefinę faktūrą, išdėliojo ant tako skaldos ir... važinėjo per juos automobiliu. Deja, pastangos nepasiteisino. Tada, kaip tikras kalvis, kiekvieną lapą kišo į židinio liepsną, dėjo ant rupaus akmens paviršiaus ir plakė mediniu plaktuku, vėliau iškalė lapų gysleles, pati lapus privirino prie išraitytų liaunų metalo šakų, paskui pritvirtino prie ištapytos sienos.
"Kas yra įkvėpimas, kas man jį teikia, negaliu atsakyti. Šiuo klausimu man labai imponuoja vieno menininko pastebėjimas: "Įkvėpimas, iškvėpimas?.. Dirbti reikia!" Tapyba man – ir saviraiška, ir darbas. Kaip ir visiems žmonėms, būna dienų, kai viskas man einasi lengvai, tačiau yra ir tokių, kai sunku, nesiseka. Jei nuotaika bloga, stengiuosi netapyti – tikiu, kad autoriaus energija persiduoda jo kūriniui. Vis dėlto pirma bandau susivokti savyje: juk kūryba – it vaistas, gydo, atpalaiduoja, kelia nuotaiką, išvalo mintis. Beveik visada tapau klausydama muzikos", – atvirauja R.Rudžionienė.
Lemtingas atsivertimas
"Tapyba ant sienų – tik dalis manęs. Be jos, dar yra paveikslai, gausi šeima, namai ir virtuvė, sodyba, vištos, mylimos gėlės, daržas, kuriame ne tik pomidorai ir agurkai – dar šiandien jame žaliuoja artišokai. Man reikia daug. Gyvenimas pripratino viską daryti iš karto – tik tuomet jaučiuosi gerai, esu savimi", – šypsosi Rita.
Po dviejų metų švęsianti santuokos 40-metį moteris pabrėžia, kad savo sąmoningame gyvenime ji visada pirmiausia buvo ir yra mama. Rita ištekėjo jauna – 18 metų, 27-erių jau turėjo gražią šeimą – tris vaikus, su vyru statėsi namą, vystė verslą ir netikėtai sužinojo – serga vėžiu. Nors operacija pasisekė, gydytojų prognozės buvo pesimistinės – liko gyventi ne daugiau kaip pusmetis.
"Chemoterapijos atsisakiau, sutikau tik būti švitinama. Apsisprendimas buvo pagrįstas labai moteriškai: kaip aš atrodysiu karste nuplikusi – mano plaukai visada buvo vešlūs ir ilgi", – pasakoja R.Rudžionienė.
Natūralu, kad moterį sekino įvairios mintys, nuolat graužė klausimai: už ką? Kodėl aš – juk vaikai dar labai maži, yra tiek gražių siekių, gyvenimas tik tik įsibėgėja?
"Ankstesniame mano gyvenime Dievo nebuvo – atsivertimas ir pirmas santykis su juo buvo kaip atsakymas į mane kankinančius klausimus. Esu labai praktiškas žmogus, ne koks filosofas, tad tiesiog pagalvojau, kad jei Dievas myli visus savo kūrinius, tai myli ir mane, ir mano atžvilgiu turi kitokių planų. Sunkiai, bet susitaikiau. Kai tai nutiko, atlėgo, lyg ranka nuėmė, – dalijasi išgyvenimais dailininkė. – Matyt, Aukščiausiajam reikėjo mano atsivertimo – kad įtikėčiau ir patikėčiau jo meile. Kaip dovaną gavau tapybą."
R.Rudžionienė pradėjo tapyti peizažus, gėles, vėliau improvizuoti sujungdama juos su architektūrinėmis detalėmis, pastaruoju metu išbandė laisvąją abstrakciją. Pasak pašnekovės, tapymas ant sienų – konkretus temos atskleidimas, o paveikslų drobėse laisvai gula jos mintys, impulso paskatinti drąsūs ieškojimai. Atradusi tikėjimą Kretingoje pas vienuolius pranciškonus, Rita baigė ikonų tapybos kursus, jos sukurti įspūdingi šv.Agotos ir šv.Roko paveikslai puošia Žvirgždaičių parapijos Švč.Jėzaus Širdies bažnyčią.
Nė vienas iš keturių R.Rudžionienės sūnų nepaveldėjo potraukio menui, bet labai palaiko mamą, skatina imtis drąsesnių sumanymų. Mamos pėdomis pasuko dukra Eglė – ji gyvena Danijoje ir studijuoja knygų iliustravimą universitete, domisi gatvės menu, jaunos dailininkės tapyti darbai ir skulptūros papuošia Dubajaus gatves. Didelis džiaugsmas Ritai buvo kartu su dukra dekoruoti vieno Kauno darželio kiemo sienas.
"Kiekviena turime savo braižą: man patinka klasika, o Eglė puoselėja labiau šiuolaikišką stilių. Dirbant darželio kieme kasdien aplink būriuodavosi vaikučiai – palaikė, stebėjosi, džiaugėsi nutapytais spalvingais gyvūnėliais, – pasakoja R.Rudžionienė. – Didžiausia mano silpnybė – augalai. Gėlių, daržovių sėklų prisiperku ir Danijoje, ir Londone. Labai svajoju vestuvių jubiliejų pažymėti kur nors vaizdingoje Norvegijoje – prie stalo atsisėsti su visa gausia aštuoniolikos narių šeima."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visa tiesa apie ketaus puodus: privalumai, priežiūra ir kam gali būti naudojami1
Ketaus puodai – virtuvės klasika. Juos naudojo mūsų seneliai, o šiandien šio tipo puodai modernioje versijoje grįžta į virtuvę. Ketaus puodo įsigijimas gali tapti didelės meilės pradžia, kuri lems, kad iš kitų medžiagų ...
-
Pavasarį į namus pasikvieskite gamtą: kaip ir kada naudoti eterinius aliejus1
Dėl užsitęsusios pandemijos jaučiamės vis labiau išsekę ir pervargę, o namai, kuriuose praleidžiame kaip niekada daug laiko, daugelį ima slėgti. Ar žinojote, kad jaukumą ir tinkamą atmosferą namuose galima kurti ne vien pasiryžus kardinal...
-
Augalai greta mūsų: kaip prisišaukti gerąją energiją?
Mažai rastume namų, kuriuose nebūtų bent vieno kambarinio augalo. Jie džiugina širdį, atgaivina interjerą ir suteikia būstui jaukumo. Vis dėlto ne visi žino, kad augalai taip pat atsakingi už mūsų nuotaiką ir gerą savijautą. Moksli&scaro...
-
Floristinės kompozicijos – stilingos velykinės puošmenos
Kaunietė floristė Asta Šlekienė įsitikinusi: ant Velykų stalo turi būti vaišių ne tik skrandžiui, bet ir sielai. O ją džiugina estetiški puošybos elementai. "Pasistenkime, kad tų gražių vaizdų būtų kuo daugiau, ...
-
Lempos augalų auginimui: kas tai ir kaip išsirinkti?
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos augalų augimui yra šviesa. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų natūrali, ar dirbtinė šviesa, ji reikalinga fotosintezės procesui. Todėl norint palepinti savo vazonines gėles žiemą, kai jo...
-
V. Skaisgirė įrenginėja du būstus iškart: kaip atrodys jos svajonių namai?2
Prodiuserė Vaida Skaisgirė išgyvena džiugų permainų metą. ...
-
Reljefinių kilimų kūrėja stebina norveges: pomėgis nuskaidrino kasdienybę emigracijoje1
Interneto platybėse pamačiusi Danguolės Dovidonės sukurtus reljefinius kilimus, neatstoju tol, kol lietuvė, šiuo metu su šeima gyvenanti Norvegijoje, nesutinka pasikalbėti. Juk kilimas – ypatingo jaukumo namams suteikianti interjero d...
-
Sportas namuose: sėkmės paslaptis – disciplina
Sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas – vis labiau pasaulyje populiarėjančios tendencijos. Sporto naudą supranta ir mūsų šalies gyventojai: jie vis dažniau renkasi aktyvų gyvenimo būdą, o užsidarius sporto klubams, sparčiai auga namuose...
-
Kada reikia susimąstyti apie naują čiužinį: septyni požymiai2
Jei reikėtų įvardinti vieną kiekvienuose namuose esantį daiktą, darantį didžiausią įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, tai greičiausiai būtų čiužinys. Nuo čiužinio tiesiogiai priklauso miego kokybė. O nuo miego komforto, kaip rodo daugybė moks...
-
Kabinetas namie: patogu ir elegantiška
Anksčiau darbo kambarys buvo erdvių namų dalis, šiandien ir mažų butų savininkai įsitikino jo reikalingumu. Įvedus karantino apribojimus likti namuose, tapo itin svarbi net ir nedidelė vieta, patogi nuotoliniam darbui. ...