Po žaliuosius plotus – stilingais takeliais

Žaliu žolės kilimu tarp gėlynų ar medžių vedantis takelis – svarbi aplinkos detalė. "Jis jungia atskiras aplinkos zonas, objektus, kuria ir pabrėžia stilių, sukuria nuotaiką", – pastebi kraštotvarkos architektė Sigita Sapieškienė.

Patogumas ir estetika

Į namą, pavėsinę, baseiną, vaikų žaidimų aikštelę, daržą, prie lauko židinio – tako reikia visur. Tiesa, takas takui nelygu: vieni – pagrindiniai, veda nuo vartelių, įvažiavimo į namus link laukujų durų, garažo, labai dažnai susijungia su prie namo įrengta terasa ar aikštele, jais patogu pasiekti vidinį kiemą ar pagalbines patalpas, kiti – šalutiniai, jungiantys namą su skirtingomis sklypo zonomis, dar yra dekoratyvių – dažniausia tai alpinariumo akcentai.

"Kiemo takus ir aikšteles reikėtų planuoti kartu su nuosavo namo projektu, atsižvelgti į būsto pagrindinį ir šalutinį įėjimus, vidinio kiemo ar mažosios architektūros objekto vietą, – sako S.Sapieškienė. – Takeliai, keliukai turi būti ne tik gražūs, derėti prie namo eksterjero, bet ir funkcionalūs, svarbu – jų dydis bei forma."

Pasak pašnekovės, prie klasikinės architektūros statinio tiks švelnių, lanksčių formų, užapvalintų kampų takai, prie modernaus ir šiuolaikiško kubo ar stačiakampio silueto pastato geriau rinktis griežtų formų, taisyklingus, tiesius takus.

Kiemo ar sodo tako dizainas, jo išdėstymas kraštovaizdyje įtakoja bendrą visos aplinkos erdvės charakterį.

"Tiesūs takeliai sukuria aštrius kampus ir linijas – erdvė atrodo švari, estetiškai santūri, preciziškai sutvarkyta, o veja – ilgesnė nei yra iš tiesų. Švelnių lenktų linijų, vingiuoti keliukai atrodo žymiai vaizdingiau ir jaukiau, intymiau – kraštovaizdis įvairesnis, labiau natūralią gamtą. Besiraizganti, kreiva jo linija traukia akis į įvairias žalios erdvės sritis, todėl atrodo, kad veja nėra didelė", – aiškina kraštotvarkos architektė.

Svarbus dizaino elementas – takelio plotis. Standartinis pagrindinio kiemo ar sodo takelio plotis – 0,9 m, jame turi tilpti du greta einantys žmonės, tačiau jei šeima gausi, jį galima didinti iki 1,5 m. Šalutiniai ar tik dekoratyvinę funkciją atliekantys takeliai gali būti kur kas siauresni.

Galimybė rinktis

"Pastaruoju metu kiemo, sodo takelių paskirtis neapsiriboja tik viena funkcija – sujungti atskirus aplinkos objektus, kad būtų patogu juos pasiekti, – pastebi specialistė. – Jie – ypatingas landšafto dizaino elementas. Reikšminga viskas: spalva, forma, klojimo būdas. Visa tai dažnai lemia takeliams kloti naudojama medžiaga."

Paprasčiausias sprendimas – minkšta danga. Ja gali būti įvairios natūralios medžiagos: skalda, akmenukai, žvirgždas, taip pat smėlis, medienos drožlės, medžių žievė, riešutų kevalai. Kuo smulkesnė medžiaga, tuo patogiau ja eiti. Tokia danga ne klojama, o tiesiog supilama, išlyginama. Būtina suformuoti, įrėminti ar kitaip sutvirtinti tako kraštus.

Anksčiau dėl medžiagos pigumo, prieinamumo ir paprastumo įrengti medienos takeliai buvo vieni populiariausių. Nors jie itin dekoratyvūs, harmoningai įsilieja į bet kokio stiliaus aplinką, nėra labai praktiški: mediena jautri tiek drėgmei, tiek sausrai, įvairiems kenkėjams, mechaniniam poveikiui, todėl nėra ilgaamžė. Be to, šlapiu paviršiumi eiti slidu. Išeitis yra: rinkitės specialiai paruoštą ir viena tvirčiausių laikomą maumedžio medieną arba ąžuolą, drebulę.

Įsitraukus į meniškas fantazijas svarbu neperlenkti lazdos – kaip ir namo interjeras, taip ir jo aplinka turi atitikti gyvenančių žmonių stilių, skonį, būdą, pomėgius.

Ieškantiems originalumo, prabangą kuriančių išskirtinių sprendimų S.Sapieškienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į akmenų takus. Rieduliai, granitas, dolomitas, skalūnas, smiltainis, bazaltas – dideli, mažesni ir visai smulkūs pajūrio akmenukai, skaldyti ir apvalaini, labai įvairių formų ir skirtingų spalvų, atspalvių, išpuošti natūraliais gamtos raštų ornamentais.

"Akmuo visada atrodo ypatingai, aplinkai suteikia solidumo, priklausomai nuo pasirinkimo kuria skirtingą nuotaiką, – tikina pašnekovė. – Akmenis galite kloti vieną šalia kito, derinti jų dydžius, formas, spalvas ir rūšis. Labai gražiai atrodys akmenimis grįstas takelis su tarpais, kuriuos galima užpildyti žvyru, skalda, betonu, "apželdinti" veja ar dekoratyviniais kiliminiais augalais – šiam tikslui labai tinka kiliminis čiobrelis. Deja, lyjant, pašalus toks takelis nėra labai patikimas, ypač jei akmenų paviršius nelygus, išgaubtas – slidu. Geras sumanymas naudoti akmenines trinkeles."

Alternatyva plytoms

Neretai, ypač jei liko nuo namo statybos, takeliams kloti naudojamos plytos. Nors tai ekologiškai švari, prieinama ir patogi darbui medžiaga, ji nėra labai jau dekoratyvi ir tinkama šiam tikslui – intensyviai eksploatuojant nuskyla plytų kampai, tradicinės molio plytos linkusios aižėti.

Puiki alternatyva plytoms – įvairių formų betono trinkelės. Populiariausia spalva – pilka, tačiau klojant takelius, aikšteles privataus namo teritorijoje gražu derinti 2–3 skirtingas spalvas, formas, taip pat galimi skirtingų faktūrų deriniai. Žalioje erdvėje jaukų įspūdį kuria iš betono gaminamos natūralaus akmens, medžio kamieno skerspjūvio imitacijos trinkelės.

Lakoniško, lengvo stiliaus ir tvarkos derinys – ažūrinės betono plytelės: pro jose esančias skylutes žaismingai kyšo žolės kuokšteliai. Tokia danga jungia žalią veją ir plytelėmis išklotą plotą, tobula automobilio stovėjimo aikštelėje.

"Betono plytelės gana tvirtos, tačiau kokybe jos negali konkuruoti su klinkerio trinkelėmis: jos praktiškos, atsparios klimato permainoms – tiek šalčiams, tiek karščiui, nejautrios drėgmei bei cheminėms rūgštims, priešingai nei betono gaminiai nekeičia savo spalvos, sukuria aksominio minkštumo įspūdį. Tai labai patikima danga – ja saugu eiti lietui lyjant", – akcentuoja S.Sapieškienė.

Išskirtinė klinkerio trinkelių kokybė atsispindi kainoje, tačiau tai pats geriausias pasirinkimas norint kartą ir visiems laikams išspręsti patogių, tvarkingų, lengvai prižiūrimų ir gražių sodo takelių, vidinio kiemo, aikštelių klausimą. Didelė klinkerio trinkelių įvairovė atveria plačias galimybes netikėtiems dizainams: plati tiek vienspalvių, tiek pereinančių spalvų paletė, lygūs ir lengvai gruoblėti paviršiai, skirtingi dydžiai ir formos, galima ažūrinė tekstūra.

Nebrangūs sprendimai

Takeliams kloti tinkamų medžiagų sąrašas nebus išbaigtas, jei nepaminėsime plastiko gaminių ir guminės dangos. Plastikas – viena pigiausių žaliavų. Iš jo pagaminta danga pasižymi unikaliu imunitetu drėgmei, biologiniam ir mechaniniam poveikiui.

Labai svarbu, kad ji tinka ir reljefinį paviršių turinčiam sklypui, o montuoti tarpusavyje sujungiant detales labai paprasta, daug laiko netrunka. Visgi, plastikas yra plastikas: jis neturi tokio dekoratyvumo kaip natūralios medžiagos, jautri aktyviems saulės spinduliams, kurie išblukina spalvas, ryškiems temperatūros šuoliams, nuo didelio svorio gali suskilti.

Guminė danga gaunama perdirbus panaudotas automobilių padangas. Ji neslidi, minkšta, todėl nukritę nesusižeisite, atspari drėgmei, temperatūrų pokyčiams, UV spinduliams, cheminėms medžiagoms, labai tyli – aukštakulnių kaukšėjimo ar kamuolio daužymo nesigirdi. Deja, guma – labai degi medžiaga, o termometro stulpeliui šoktelėjus arčiau +30°C ji gali skleisti specifinį kvapą. Įjungti guminę dangą į stilingą kraštovaizdį – sunki užduotis, laimė, jos yra įvairių spalvų: vaikų ar sporto aikštelėje linksmai atrodys raudona, žalia, prie baseino tiks geltona ar mėlyna, kitur galima rinktis asfalto ar juodą spalvas.

Meniški deriniai

"Bendrai harmonijai vienoje erdvėje sukurti visada siūlau pasirinkti vienos ar dviejų rūšių takus. Juos planuokite taip, kad būtų kuo patogiau patekti į norimą vietą. Kad į akis mažiau kristų funkcionalūs, bet skirtingos dangos takai, aikštelės, juos galima pridengti augalais, – pataria architektė ir pastebi, kad jei prie namo yra atvira terasa, jos danga turi derėti su namo sienų spalva."

Norėdami išlaikyti vientisą stilių, pagrindiniams ir šalutiniams takams naudokite tokias pat medžiagas. Kai sklype daug įvairių gėlynų, mažosios architektūros elementų, zonų, kur nuolat vaikščiosite, takams galima naudoti struktūriškai skirtingas medžiagas, įvairiai įterpti vienos rūšies dangą į kitą, jungti ar išdėlioti atsikartojančiomis atkarpomis.

"Ko gero, šalia modernaus namo nuguls betoninių trinkelių takas, tačiau į atokiau esančią kaimiško stiliaus poilsio zoną gali vesti medinių trinkelių keliukas, "perlipęs" per medinį tiltelį jis susilies su skaldos, spalvotų akmenėlių ir dolomito luitais dekoruota aikštele", – siūlo meniško sprendimo idėją S.Sapieškienė.

Planuojant kalvoto ar šlaitinio sklypo takus anksčiau buvo madingi terasiniai takai. Šiuo metu kraštovaizdžio architektai pataria tiesti vingiuotus, kraštovaizdžio reljefą atkartojančius takus. Kūrybiškai įrengus apšvietimą toks takelis bus labai išraiškingas − sklypas pagyvės, nebus monotoniškas.

Architektė atkreipia dėmesį, kad originaliai atrodo minkštos ir kietos dangos deriniai – galima išgauti įvairius raštus ir perėjimus, o klojant iš akmenukų nesunku sudėlioti vaizdingas mozaikas. Šiam tikslui labai tinka ir klinkerio trinkelės, ypač smulkios – jų dėlionės primena spalvingus kilimus.

Įsitraukus į meniškas fantazijas, svarbu neperlenkti lazdos – kaip ir namo interjeras, taip ir jo aplinka turi atitikti gyvenančių žmonių stilių, skonį, būdą, pomėgius. Daugeliu atveju geriau rinktis santūrius, saikingus sprendimus – jie nepabosta, visada atrodo estetiškai, o drąsūs, netradiciniai eksperimentai dera išskirtinai charizmatiškų, kūrybinio polėkio nestokojančių žmonių namuose.

Tinkamas pagrindas

Nesvarbu, kokią dangą pasirinksite sodo ar kiemo takeliui, aikštelei, jie patikimai ir ilgai tarnaus tik pakloti ant kokybiško pagrindo. Esminis reikalavimas – pagrindas turi būti tvirtas, kad, laikui bėgant, dirvožemis po juo neįdubtų ir danga nesuskiltų, neatsirastų joje duobės, be to, ir lygus – ypač tai svarbu klojant dideles plyteles, plokštes.

"Įprastai pagrindą sudaro keli skirtingų medžiagų sluoksniai, tačiau geriausia bus jį įrengti taip, kaip reikalauja konkrečios dangos rūšies gamintojai", – sako pašnekovė.

Ji pataria takus ir keliukus daryti su nuolydžiu į vieną ar nuo centro į abi puses – ant jų neužsilaikys vanduo, nutekės į veją. Klojant betono, klinkerio trinkeles visada svarbu tarp jų palikti nors minimalius tarpus, vėliau juos užpildyti smėliu, žvyru ar cementu – be tarpų suklotų trinkelių kampai linkę nuskilti, ištrupėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių