Šančiuose prieš porą metų atnaujinti namai nepanašūs į svajonių namus, kokius žadėjo verslininkai

Šis namas puikus, erdvus ir šiltas, o svarbiausia, jame atsispindi Kauno istorija. Kai kuriuose butuose kaip interjero detalės sienose paliktos net raudono molio plytos.

Maždaug taip prieš porą metų buvo šlovinamas restauruotas caro laikų kareivinių pastatas Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte. Tuomet džiūgauta, kad savivaldybė privatiems investuotojams pardavė buvusių kareivinių pastatą ir kad rekonstruotas namas bus modernus, bet kartu išlaikys ir paminklosaugininkų reikalaujamą autentiškumą. Tačiau praėjus porai metų po rekonstrukcijos pradeda aiškėti, kad iš išorės gražiai atrodantis pastatas viduje liko supelėjęs.

Po nepriklausomybės atgavimo išsikėlę sovietų kariai kareivines Šančiuose paliko, švelniai tariant, ne itin idealios būklės. Jose buvo viskas, ko reikia namams: stogas, šildymo sistema, kanalizacija, sveikos sienos. Tačiau nepriklausomybės laikotarpiu kareivinių kvartalas nukentėjo labiau nei per pasaulinius karus, išskyrus tuos pastatus, kuriuos į savo rankas perėmė Krašto apsaugos ministerija. Patekę į Valstybės turto fondo ir Kauno savivaldybės rankas pastatai buvo apleisti iš išplėšti tiek, kad kai kuriuose jų liko tik mūro sienos ir pertvaros. Tokie namai bėgant metams po atviru dangumi supelėjo. A.Juozapavičiaus pr. 21-ą namą verslininkai nusipirko jau su apgriuvusiu stogu.

Butą užpuolė pelėsiai

Nupirktą pastatą verslininkai restauravo, įrengė jame butus, kuriuos siūlė pirkėjams, apibūdindami kaip idealų būstą. Tačiau į namą gyventi įsikraustę gyventojai susidūrė su problemomis, apie kokias net negalėjo pagalvoti. Kaunietis Julius Čiegis butą su dailine apdaila nusipirko prieš porą metų. Už kvadratinį metrą jis mokėjo po 2,4 tūkst. litų – tuo metu nedidelę sumą už namus, kurių, kaip atrodė, galėjo pavydėti daugelis. 70 kvadratinių metrų butas užima du aukštus. Vyras į nusipirktą būstą neskubėjo įsikelti, nes pirma norėjo namus įsirengti pagal savo poreikius.

Tačiau prieš pusmetį atsikraustęs, jis buvo priverstas jau du kartus remontuoti butą. Iš nutinkuotų sienų pradėjo lysti pelėsiai, jie iškėlė net ąžuolines grindis. Pelėsius J.Čiegis bandė naikinti pasitelkęs specialias priemones, tačiau ir tai nepadėjo – pelėsiai namuose ir toliau sėkmingai „puošia“ sienas ir grindis. Vyras teigė papildomai buto remontui per pusmetį išleidęs apie 5 tūkst. litų.

„Du kartus teko remontuoti sienas ir grindis, bet niekas nepadeda, pelėsiai lenda lauk, kartu į sienų paviršių išlenda ir rūdys. Namą rekonstravę žmonės turėjo įspėti, kad taip gali būti. Girdėjau, kad toje vietoje, kur dabar yra mano butas, nebuvo stogo. Tuomet nėra ko stebėtis, kad viskas pelėja, jei čia 20 metų lijo kiaurai. Jei būčiau žinojęs, kas manęs laukia, nebūčiau šio buto pirkęs“, – piktinosi J.Čiegis.

Aplinkybių nepaaiškino

Pasak gyventojų, name apgyvendinta tik trečdalis butų, likusią dalį yra supirkę būsto perpardavinėtojai. Viena iš gyventojų prisistatė esanti ir namo administratorė. Ji teigė nupirkusi butą dukrai, tačiau vėliau prisipažino, kad jame kol kas niekas negyvena. Paklausus apie pelėsį, moteris atkakliai pradėjo neigti, kad jis yra, o vėliau ėmė raginti nesikišti.

„Nėra pelėsio namuose. Iš plytų lenda druska, bet ne pelėsis. Geriau būtų, kad jūs neklibintumėte šio reikalo. Mes susitarėm su namo rangovais, kad galime jiems reikšti priekaištus, o jie taiso broką. Nenorėčiau, kad kaišiotumėte pagalius į ratus“, – piktinosi žurnalistų pasirodymu A.Juozapavičiaus pr. 21-ojo namo administratorė Bronislava Kasparavičienė.

Tačiau dariniai panašūs į pelėsius matomi ne tik J.Čiegio bute, bet ir pastato koridoriuje ant lubų ir kitoje laiptų pusėje.

Pradėjus aiškintis, kaip namas buvo pastatytas, išaiškėjo, kad vienas iš projekto įgyvendintojų buvo pastato bendrasavininkis architektas Žilvinas Radvilavičius. Su dar vienu verslininku jis nusipirko namą ir pasamdė statybininkus jam suremontuoti. Tačiau kaip namas buvo remontuojamas, architektas nepaaiškino. Atsiliepęs į žurnalisto telefono skambutį, Ž.Radvilavičius prisipažino buvęs vienas iš projekto autorių. Pradėjus klausinėti apie namo rekonstrukciją, jis pasakė negalįs kalbėti. Vėliau Ž.Radvilavičius irgi nepaaiškino rekonstrukcijos aplinkybių – paprasčiausiai skambinant nebeatsiliepė.

Įveikiamas šiluma ir chemikalais

Statybos ekspertai teigia, kad pelėsis iš patalpų gali būti panaikinamas. Tačiau tam reikia specialių chemikalų ir apsaugoti patalpas nuo drėgmės, kad sienos galėtų išdžiūti. Jeigu nebus sudarytos tokios sąlygos, pelėsio išnaikinti beveik neįmanoma.

Specialistai teigia, kad tinkamai atlikus darbus, pelėsių buvo galima išvengti. Tačiau pastaruoju metu dažnai dar pasitaiko atvejų, kai statybų bendrovės taupo pinigus ir laiką, nesilaiko techninių reikalavimų, dėl to smarkiai nukenčia kokybė.

„Pelėsį išnaikinti nėra sunku, tereikia specialių priemonių ir sąlygų. Jį galima naikinti chemikalais. Restauruojant senus namus naudojamos kiek kitokios pelėsių naikinimo priemonės, nei pardavinėjamos didžiuosiuose prekybos centruose. Jos brangesnės, bet patikimesnės. Jei sienos nebus tinkamai išdžiūvusios, galima tepti visomis nuo pelėsių skirtomis priemonėmis, bet pelėsis vėl atsiras. Čia skubėti negalima ir daugelis tai žino. Tačiau pavyzdžių, kai statoma aplaidžiai, nereikia ilgai ieškoti“, – pasakojo statybų bendrovės „Kausta“ kokybės vadovė Dalia Jankūnienė.

Šiuo metu buvusiose Šančių kareivinėse rekonstruojami dar du pastatai. Pastatų savininkai, matantys savo pirmtakų klaidas, tvirtina sieksiantys išvengti panašių nesklandumų. Kita vertus, jie nusipirko pastatus, kurių stogai nebuvo prakiurę, tad tikėtina, kad juose pelėsis neužsiveisęs.

„Nusipirkome namą su sveiku stogu ir su neišdaužytais langais, todėl pelėsių problema šiam namui negresia“, – įsitikinęs remontuojamo namo savininkas Alvydas Grušelionis.

Neaišku, koks likimas laukia kitų apleistų Šančių kareivinių. Jų būklė dabar apgailėtina, o pelėsių žymės jau labai ryškios. Higienistai teigia, kad kai kurios jų rūšys gali būti labai kenksmingos sveikatai ir sukelti ligas.