Tyrimo, kurio metu apklausta 300 tėvų, duomenimis, net 36 proc. tėvų teigia dėl ekranų naudojimo su vaiku susiginčijantys bent kartą per dieną (iš jų daugiau nei pusė – po kelis kartus per dieną). Dar 27 proc. su šiais konfliktais susiduria kartą ar kelis per savaitę. Ir tik 9 proc. tėvų teigia, kad tokių nesutarimų jų šeimoje niekada nekyla.
Problema tik gilėja
Tėvų vertinimu, situacija dėl vaikų naudojimosi ekranais yra linkusi prastėti: beveik pusė tėvų mano, kad per pastaruosius metus prie ekranų praleidžiamo laiko problema jų namuose tik sustiprėjo, ir vos 14 proc. teigia, kad su tuo tvarkytis tapo lengviau.
Konfliktų šeimoje dažnis šiek tiek priklauso ir nuo vaikų amžiaus. Auginantys 6–8 metų vaikus į kasdienius konfliktus dėl ekranų laiko su atžalomis įsivelia gerokai rečiau nei turintys 9–12 metų vaikus. Tuo tarpu konfliktų skaičius nuo lyties nepriklauso – ir berniukų, ir mergaičių tėvai praneša apie beveik identišką nesutarimų lygį.
„Prieš atlikdami apklausą tikėjomės, kad laiko, praleidžiamo prie ekranų, valdymo problema Lietuvoje bus didelė, tačiau bendras mastas nustebino ir mus pačius – ši problema aktuali praktiškai kiekvienai šeimai, o skaičiai rodo, kad su amžiumi situacija tik prastėja. Tėvai turi siekį protingai valdyti vaikams skiriamą ekranų laiką, tačiau rasti veiksmingų sprendimo būdų pavyko dar toli gražu ne visiems“, – teigia Ignas Brazdauskas, vienas iš ekranų laiko valdymo programėlės „Screentreat“ įkūrėjų.
Meduolis ar botagas?
Kaip rodo tyrimas, beveik 9 iš 10 tėvų (89 proc.) bando nustatyti ribas, kiek laiko vaikai gali praleisti prie ekranų, tačiau tai daro taikydami labai skirtingus metodus.
Aiškios taisyklės labai svarbu, tačiau geriausią rezultatą pasiekti galime susitarimais, įtraukdami ir patį vaiką.
Didelė dalis (35 proc.) laiko prie ekranų ribojimus taikančių tėvų vis dar imasi senamadiškų priemonių – patys seka laiką, o 28 proc. tiesiog fiziškai atima įrenginius. Maždaug pusė respondentų nurodė naudojantys telefonų gamintojų programėles laikui kontroliuoti.
„Tyrimo duomenys rodo, kad tėvai dažniausiai taiko primityvią draudimų ir visa apimančios kontrolės strategiją, ribodami prie ekranų praleidžiamą laiką savo vaikams. Vadovaudamiesi geriausia praktika matome didelę galimybę pereiti nuo griežto draudimo ir visa apimančios kontrolės prie kasdienių įpročių ugdymo ir vaiko motyvacijos. Aiškios taisyklės yra labai svarbu, tačiau pasiekti geriausią rezultatą galime susitarimais, įtraukdami į procesą ir patį vaiką“, – teigia vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Pavyzdžiui, „Screentreat“ skatina šeimas susitarti aiškiai ir pamatuotai. Tėvai ir vaikai gali kartu nustatyti, kiek ir kada vaikas gali naudotis įrenginiu, o programėlė padeda kontroliuoti, kad dienos limitas aktyvuotųsi tik atlikus namų ar buities darbus, pabuvus lauke, paskaičius knygą ir panašiai. Taip pastangos turi tiesioginę įtaką ir išlaiko motyvaciją, užuot tiesiog kasdien suteikiant laiko limitą nepriklausomai nuo vaiko elgsenos.
Kaip rodo tyrimas, šiandien didžioji dalis (67 proc.) tėvų netaiko jokios atlygio ar skatinimo sistemos už atliktas namų ruošos užduotis. 22 proc. respondentų nurodė žymintys atliktas užduotis popieriuje arba bendrai matomoje lentoje, ir tik 11 proc. naudoja skaitmeninius įrankius progresui sekti. Įdomu, kad apie 70 proc. skatinimo sistemas naudojančių tėvų yra jomis patenkinti.
Tikėjomės, kad laiko, praleidžiamo prie ekranų, valdymo problema Lietuvoje bus didelė, tačiau bendras mastas nustebino ir mus pačius.
Turi padėti, o ne trukdyti
Paklausti, ką norėtų pakeisti esamoje situacijoje, 48 proc. tėvų nurodė tiesiog norintys, kad jų atžalos prie ekranų praleistų mažiau laiko. Be to, 41 proc. tėvų norėtų didesnio vaikų fizinio aktyvumo, 28 proc. – kad laikas prie ekranų būtų edukacinis, o 27 proc. norėtų paversti tai motyvuojančiu atlygiu už atliktas mokymosi ar buities užduotis. Tik 8 proc. tėvų teigė, kad nereikia nieko keisti.
Tokius lūkesčius lemia didelis kasdienis vaikų užimtumas: 96 proc. 6–12 metų vaikų turi namų darbų, 80 proc. lanko būrelius, o 72 proc. atlieka kokius nors buities darbus. Sunkiausias iššūkis tėvams – vaiko motyvacijos stoka (49 proc.), gebėjimo planuoti laiką trūkumas (39 proc.), dėmesio nukreipimas į ekranus (38 proc.) ir nebaigtos užduotys (34 proc.).
„Raginame visus pradinukų tėvus įdarbinti šiuolaikines technologijas savo naudai. Laikas prie ekranų gali būti ne tik žalingas, bet veikti ir kaip savotiška motyvacijos priemonė ugdant gerus įpročius, gerinant mokymosi rezultatus ar skatinant fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, kasdienį laiką prie ekranų vaikams galima suteikti tik atlikus namų darbus ir nuėjus bent dešimt tūkstančių žingsnių. Nebūkim blogaisiais policininkais – kurkim santykį su vaikais susitarimais, o tiems susitarimams prižiūrėti ir kontroliuoti įdarbinkim šiuolaikines technologijas“, – teigia I. Brazdauskas.
Naujausi komentarai