Kauniečiai suka galvas, kaip apsaugoti nuo vagišių atokiose vietovėse įsigytas sodybas

Vienkiemiuose, atokiau nuo gyvenviečių sodybas nusipirkę kauniečiai išsvajota ramybe negali pernelyg džiaugtis. Labiau tenka sukti galvas, kaip apsaugoti net nė iš tolo prabanga nedvelkiančius namus nuo ilgapirščių.

Jei sodyba pernelyg nutolusi nuo artimiausios gyvenvietės ar saugos tarnybos būstinės, belieka samdyti nuolat namuose budėsiantį sargą. Saugos tarnybos nenori prisiimti rizikos ir atokesnių sodybų savininkams siūlo apdrausti turtą. Čia iškyla dar viena kliūtis – jei sodyba sena, nesuremontuota, draudimo bendrovės jos nedraužia.

Pribloškė netikėtas vaizdas

Kaunietis Marius Tamulionis, vieną savaitgalį atvykęs į savo sodybą Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, buvo tiesiog priblokštas.

„Neberadau ant durų kabojusios spynos. Didesnis šokas ištiko įėjus į vidų – išvydau išdraskytą elektros instaliaciją, o virtuvėje vietoje krosnies riogsojo plytų krūva. Metalinės krosnies detalės buvo išimtos. Tik vėliau iš vietinių gyventojų sužinojau, jog čia dažnai dingsta metaliniai daiktai, juos nugvelbia metalo vagys, greičiausiai to paties kaimo gyventojai“, – apie nepageidaujamų svečių vizitą pasakojo vyriškis.

Jo teigimu, šis nemalonus nutikimas jau ne pirmas. „Vagys mano sodyboje lankėsi ir anksčiau. Tuomet jie į namo vidų pateko pro langą ir pavogė dalgį. Šio įvykio nesureikšminau, pamaniau, kad palikau pravertą langą, nes jis nebuvo išdaužtas“, – sakė M.Tamulionis.

Kauniečiui ši sodyba priklauso jau dvejus metus ir iki šiol rūpesčių nekėlė. Beje, kai vyriškis ją įsigijo, svarstė kaip šį turtą apsaugoti. Vis dėlto tada jis nusprendė nesiimti jokių saugumo priemonių, nes pamanė, kad apleistas nedidelis vos 50 kvadratinių metrų ploto namas vagių nemasins, nes jiems paprasčiausiai nebus ką vogti.

„Baldų ir kitokių vertingų daiktų sodyboje nebuvo. Vertingiausią maniau esant šulinyje kabėjusį kibirą. Bet ir jį, kad būtų ramiau, nukabinau ir įnešiau į namą“, – pasakojo M.Tamulionis.

Pasiūlė alternatyvas

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros skyriaus direktorius Tomas Ramašauskas, išgirdęs apie norą atokią sodybą patikėti saugoti specialistams, teigė, kad tokį turtą ne visada verta saugoti. Ypač, jei sodyba apleista, toli nuo artimiausios gyvenvietės.

„Jei saugomas objektas nuo tarnybos centro nutolęs daugiau nei 50 kilometrų, laikas, per kurį saugos tarnybos darbuotojai reaguotų į pavojaus signalus, gali netenkinti užsakovo. Gal labiau vertėtų pagalvoti apie kitas saugumo priemones – pasamdyti sargą, įrengti garsinę signalizaciją, vaizdo stebėjimo kamerą. Lentelė su užrašu „Piktas šuo“ – irgi neblogas sprendimas“, – sakė T.Ramašauskas.

Jis įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai pirmiausia vertėtų pagalvoti apie turto draudimą.

Saugos tarnybos „Argus“ pardavimų direktorius Tomas Jonaitis mano, kad atokioje vietovėje stovinčios sodybos draudimas sumažina riziką ir tarsi garantuoja, kad įvykus plėšimui patirti nuostoliai bus kompensuoti. Žinoma, reikia pamėginti sudaryti sutartį ir su saugos tarnyba.

Draudikams – didelė rizika

Kiek kitaip į saugos specialistų siūlymus reagavo draudimo kompanijų atstovai. Jų nuomone, būtent dėl dažnų vagysčių drausti atokesnėse vietovėse esančias sodybas yra rizikinga ir nuostolinga. Nors draudimo bendrovės teigia nesikratančios sudaryti sutartis dėl sodybų draudimo, apdrausti nuošalioje vietoje esantį negyvenamą namą bus kelis kartus brangiau nei tokį patį, kuriame nuolat gyvenama.

„Drausti negyvenamas sodybas yra nuostolingiausia. Sodybą galima apdrausti pastatų draudimu ir namų turto draudimu. Pirmuoju atveju apsaugomas pats pastatas, o namų turto draudimu apdraudžiami viduje esantys daiktai. Tačiau pastaruoju daiktai draudžiami tik detaliai juos aprašius. Jei klientas mūsų bendrovei yra lojalus ir draudžia ne tik savo negyvenamą sodybą, bet ir nuolatinį būstą, tai jam teikiamos didelės nuolaidos – keliais šimtais litų per metus mažiau nei įprastai. Draudimo suma priklauso ir nuo to, kaip įrengta sodyba. Jei joje yra daug vertingų daiktų, pavyzdžiui, brangi buitinė technika, draudimas kainuos brangiau“ – pasakojo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Kauno ir Marijampolės regionų valdytoja Olga Grigienė.

Sudarant draudimo sutartį atsižvelgiama ir į kitas detales. Antai už medinį namą teks mokėti daugiau nei už mūrinį. Taip pat atsižvelgiama ir į nusikaltimų dažnumą tame regione, kuriame stovi sodyba. Jei būna daug vagysčių, tai ir apdrausti namą bus brangiau. Pastaraisiais metais daugiausia vagysčių iš sodybų įvykdyta Panevėžio regione. Kauno regionas vagysčių skaičiumi pernelyg neišsiskyrė.

Kitos draudimo kompanijos teigia taip pat susiduriančios su didele rizika drausdamos sodybas. Tokia paslauga siūloma tik klientams, kurie yra apdraudę savo nuolatinį gyvenamą būstą. Anksčiau nežinotiems klientams tokia paslauga vargu ar būtų teikiama.

„Tai yra papildoma paslauga mūsų klientams, kurie yra apdraudę būstą ir jame esantį turtą. Kitiems tokios paslaugos turbūt neteiktume. Bemaž visos draudimo bendrovės laikosi tokios nuostatos. Drausti taip pat nenorima senų, nesuremontuotų sodybų“ – patvirtino draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys.

Įrengia stebėjimo sistemas

Saugos tarnybos „Argus“ atstovas T.Jonaitis atokių sodybų šeimininkams kaip išeitį siūlo sumontuoti specialią elektroninę apsaugos arba vaizdo stebėjimo sistemą. Ją įrengus, samdoma saugos tarnyba iš artimiausio savo centro, per jame esantį centrinį stebėjimo pultą gali stebėti objektą. Gavę pavojaus signalą, saugos darbuotojai apie jį praneša savininkui, policijai ar gaisrininkams ir skuba į įvykio vietą.

Kaip teigia saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ rinkodaros skyriaus vadovas T.Ramašauskas, sodybai saugoti tinkama sistema parenkama atsižvelgiant į du kriterijus. „Pagal vietovę ir kliento pageidavimus specialistai parenka tinkamiausią įrangą, efektyviausias galimas ryšio priemones – radijo ryšį, telefoną ar net palydovinį ryšį. Jei objekto nesiekia radijo signalas, jis perduodamas telefonu. Jei nėra galimybės juo naudotis, galima rinktis brangiau kainuojantį mobilųjį arba palydovinį ryšį“, – pasakojo T.Ramašauskas.

Pasak jo, saugos sistemos komplektas ir jos įrengimas gali atsieiti nuo 3 tūkst. litų.

T.Jonaičio teigimu, apsaugos sistemos sodyboje vertė priklauso nuo to, kokios įrangos, ją sudarančio technikos komplekto ir ryšio priemonių pageidauja klientas, keliuose kambariuose ją norima sumontuoti.

Tačiau neužtenka tik įrengti saugos sistemą. Norint, kad sodyba būtų stebima, saugos tarnyboms reikia mokėti tam tikrą abonentinį mokestį. Specialistai jį vadina reagavimo į pavojaus signalus mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo vietovės. „Ekskomisarų biure“ šis mokestis yra nuo 59 litų, bendrovėje „Argus“ – nuo 30 litų per mėnesį.

Per kiek laiko gavusieji pranešimą apie įsilaužimą ar kitą pavojų atvyks į įvykio vietą, priklauso nuo vietoves skiriančio atstumo. Jei sodyba nuo artimiausios gyvenvietės nutolusi keliolika ar keliasdešimt kilometrų, apsauga gali būti neefektyvi – kol pasirodys savininkas, policija, saugos darbuotojai, vagys spės išnešti vertingiausius daiktus.