Žinoti, ko nori. Būti atkakliam. Pasitikėti savimi ir kitais. Taip ieškantiems darbo patartų Aušra Roščinaitė. Šiandien 24 metų šviesiaplaukė iš Rokiškio – Anglijos "Barclays PLC" banko finansų analitikė.

Plati sėkmės šypsena

Kol bendraamžės Lietuvoje bando kabintis į gyvenimą, A.Roščinaitė tvarko trečio didžiausio Jungtinės Karalystės banko "Barclays PLC" finansinius dokumentus ir rengia ataskaitas Didžiosios Britanijos nacionaliniam bankui.

Ji sutinka – 24-erių lietuvei tai reta sėkmė. Bet, mano Aušra, viskas šiame gyvenime dėsninga, ir tikrų atsitiktinumų būna labai nedaug.

"Jau vienuoliktoje klasėje žinojau, ko noriu, – pasakoja A.Roščinaitė. – Užaugau verslininkų šeimoje, todėl pamaniau, kad verslas bus man įdomiausia sritis."

Mokyklą, vėliau – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą ji baigė puikiais pažymiais, o už bakalaurinį darbą "Įmonės vertės nustatytas“ gavo aukščiausią įvertinimą.

Studijuodama vieną vasarą išvyko į Didžiąją Britaniją mokytis anglų kalbos. "Tuomet ir pamaniau, kad galbūt vertėtų čia išmėginti karjeros galimybes, – prisiminė A.Roščinaitė. – Tiesą sakant, Lietuvoje darbą susirasti turbūt sunkiau. Anglijoje konkurencija didelė, bet visiems – lygios teisės. O Lietuvoje, manau, reikia turėti daug giminių ar pažįstamų."

Užsispyrimas ir pasitikėjimas

"Barclays PLC" skyriuje, kuriame dirba A.Roščinaitė, – 291 žmogus, ir beveik visi anglai. Yra tik keletas lenkų, vokiečių. Neseniai atsirado ir lietuvė.

"Būti finansų analitike tokiame banke, pakilti iki šių pareigų iš esmės vos per du mėnesius yra didelis pasiekimas", – sutinka A.Roščinaitė.

"Mane iki šių pareigų atvedė užsispyrimas, pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis. Manau, tai labai svarbu, – kalba Aušra. – Be to, viena labiausiai man padedančių savybių yra optimizmas. Niekada nenuleisdavau rankų. Net jei įdarbinimo agentūra iš pradžių nepažerdavo pasiūlymų, aš vis tiek į ją sugrįždavau."

Jai tiesiog patinka žmonės

A.Roščinaitė įsitikinusi, kad ieškant darbo labai padėjo jos gyvenimo aprašymas: "Jį rašiau pati, nors daug kas tuo netikėjo („Be darbo patirties ir sugebėjai tokį CV parašyti? Negali būti...“). Rašydama CV blaiviai save vertinau, bet nenuvertinau. Tai buvo sėkminga strategija. CV yra kaip paveikslas, todėl svarbu, kad jis būtų spalvingas, ryškus ir išbaigtas. Kaip, tiesą sakant, ir vizija, kokį gyvenimą nori gyventi."

– Ar buvo akimirkų, kai norėjosi nuleisti rankas ir grįžti į Lietuvą?

– Jei atvirai, nelabai. Ten, kur nueidavau, aš visad jausdavausi gerai dėl vienos paprastos priežasties – niekada nesusistatau iš anksto prieš žmones, jie man iš karto patinka, galbūt todėl ir aš patikdavau jiems. Jei visus žmones pirmiausia priimi kaip malonius ir draugiškus, jie tokiais ir tampa. Susidraugavau su visų įdarbinimo agentūrų, į kurias kreipiausi, darbuotojais – skirdavau laiko pabendravimui, kuris nebūdavo vien apie darbą, pasiteiraudavau, kaip sekasi, kas naujo. Galiu visiškai pritarti teiginiui, kad elementarus žmogiškas bendravimas padeda ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir karjeroje.

Niekada nevalgo McDonalds

A.Roščinaitė mano, kad bent artimiausius šešerius metus jos karjera bus susieta su Didžiąja Britanija. Tačiau ji neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą. "Jau vien dėl to, kad labai pasiilgstu savo šeimos", – prisipažįsta mergina.

– Ką galite sau leisti už atlyginimą, kurį gaunate banke?

– Dar nebuvo taip, kad negalėčiau sau ko nors leisti. Galbūt mano norai yra pakankamai kuklūs, bet negaliu skųstis nepritekliumi. Lauktuvių galiu mamai parvežti brangios kosmetikos ar pripirkti dovanų broliui. Renkuosi vardinius drabužius, galiu sau leisti nusipirkti batus už 600 svarų, nors ir ne kiekvieną mėnesį. Man patinka geros kokybės daiktai ir už kokybę aš esu pasiryžusi mokėti tiek, kiek reikia. Dirbdama Lietuvoje tikrai negalėčiau įsigyti tokių prekių.

– O laisvalaikis? Ar jam lieka laiko?

– Ne per duagiausiai, bet stengiuosi kuo dažniau apsilankyti sporto klube. Keista – nors daugelis lietuvių skundžiasi, kad atvažiavusios į Didžiąją Britaniją priaugo svorio, aš numečiau 6 kilogramus. Manau, tai ne tik sporto klubo, bet ir sveikos mitybos įtaka – stengiuosi nevalgyti nesveiko maisto (vadinamojo "junk food") ir laikausi taisyklės, kad geriau jokių pietų, nei pietūs McDonalds.

Su britėmis nedraugauja

A.Roščinaitė gyvena apie milijoną gyventojų turinčiame finansiniame–kurortiniame mieste Bournemouth'e, kuriame susitelkę bankai, įvairios įmonės. Miestas įsikūręs prie pat jūros su smėlėtu paplūdimiu. Bankas, kuriame dirba A.Roščinaitė, yra netoli jos namų.

"Per mano biuro langą matosi jachtų prieplauka su kasdien į Prancūziją ir atgal kursuojančiais keltais, – pasakoja Aušra. – Pasvajoju, kaip norėčiau būti ten, o ne sėdėti biure. Tačiau kelionėms laiko lieka mažai. Paskutinė mano kelionė buvo į Islandiją. Nemėgstu šiltų kraštų ir renkuosi aktyvų poilsį – kopėme į kalnus, lankėme ledo upes ir vulkanus."

– Ar tarp britų jau radote artimų draugų?

– Su britais vaikinais sutariu, o merginų nelabai suprantu. Pavyzdžiui, nueini pasilinksminti ir nesupranti, kur iš tiesų papuolei – į klubą ar apatinių drabužių šou. Britams, girdėjau, atsibodo nuolatos rodomos krūtinės. Kaip jie patys juokauja, vakarais bričių net nereikia nurenginėti – jos išeina į miestą jau pasirengusios į lovą. Apie britų moteris sakoma, kad jos nesureikšmina ištikimybės – draugaudamos su vienu, jos dažnai turi ir kitą partnerį. Galbūt todėl su britėmis ir bendrauju mažiau, neturiu draugių tarp jų – skiriasi mūsų požiūriai. Apie anglus vyrus negaliu pasakyti nieko blogo.

Krizė – ne priežastis pesimizmui

Smogė iš peties

Restoranai dirba tik savaitgaliais. Daugumoje parduotuvių smarkiai kritusios kainos, o brangesnių prekių parduotuvės, kaip ir užeigos bei pub‘ai, užsidaro. Mažėja atlyginimai. Automobilių kompanijos arba užsidariusios, arba itin sumažinusios darbuotojų skaičių. Tai – krizės ženklai, kuriuos kasdien stebi banke dirbanti A.Roščinaitė.

"Be to, – pasakoja ji, – stipriai nukrito palūkanos, įmokos už būstą sumažėjo perpus, o skolinimasis tarp bankų kainuoja vos 0,5 proc., nors anksčiau iš Anglijos nacionalinio banko pigiau nei už 4 proc. palūkanų pasiskolinti tikrai nebūdavo įmanoma."

"Krizė čia jaučiama labai aiškiai, aiškiau, nei galima įsivaizduoti", – sako Aušra.

Turtingieji išloš

"Matyti, kad žmonės taupo pinigus, – pastebi ji. – Įvairių niekučių parduotuvės užsidaro sparčiausiai. Vienas iš tokių garsiausių smulkių daiktų prekybos centrų „Woolworth“ taip pat užsidarė. Duris užveria net parduotuvės, veikusios 12 metų."

"Tačiau tie žmonės, kurie visuomet turėjo nemažai pinigų, džiaugiasi – jiems viskas dabar atrodo labai pigu, – kalba finansų analitikė A.Roščinaitė. – Pavyzdžiui, pirkdami nekilnojamąjį turtą, dabar jie tik išlošia – po kelių metų pakilus NT kainoms, jie taps ar turtingesni."

"Dabar Anglijoje labai sunku gauti NT paskolas", – teigia britų banke dirbanti lietuvė.

Pasak jos, dabar, kai nedarbas Džiojoje Britanijoje pasiekė 6 proc., visus šiurpina žiniasklaidos pranešimai, kad šalyje iki 2009 m. pabaigos dar apie 2 mln žmonių neteks darbo.

Apie ateitį – be baimės

"Barclays PLC" banke, kuriame dirbu, kol kas viskas teka normalia vaga, – džiaugiasi A.Roščinaitė. – Atlyginimai buvo pakelti, priedai išmokėti, aš pati gavau puikų įvertinimą, kurio visai nesitikėjau. Dirbu tik pusantrų metų, o įvertinta buvau geriau nei kai kurie darbuotojai, dirbantys po 6 metus."

"Nors mūsų banke kol kas ramu, bet pasikeitimų ateityje gali būti, – mano Aušra. – Šiandien rinka yra tapusi sunkiai prognozuojama. Kita vertus, reikia žiūrėti optimistiškai – jei esi geras specialistas, tavęs reikės visada, nesvarbu, krizinė ar ne krizinė situacija būtų. Tad jei kažkas per krizę gavo gerą darbą, o tu savo darbą praradai, reikia tikėti, jog tik tam, kad gautum dar geresnį."