Kaip keliautojas pasakojo laidai „Labas rytas, Lietuva“, Afrikoje jis susipažino su ne viena vietos gentimi.

„Sunkiausia buvo surasti, kur ta gentis yra, nes informacijos būdavo mažai. Tik internete surasdavau, kad tokia gentis egzistuoja. Jei ji mane sudomindavo, stengdavausi ją surasti. Taip pat ieškodavau žmogaus, kuris galėtų šnekėti jų kalba ir man pavertėjautų, padėtų susitarti dėl apsistojimo gentyje“, – sako D. Pankevičius.

Pašnekovo teigimu, gentys jį priimdavo draugiškai: „Su manimi viskas būdavo gerai. Aš atkeliaudavau su dovanomis – gavę dovanų, jie tapdavo labai draugiški, leisdavosi fotografuojami ir filmuojami.

Jei keliaudavau automobiliu, galėdavau paimti daugiau dovanų, tai veždavau kukurūzų miltų, aliejaus, vaistų nuo skausmo, vaikams – saldainių. Jei keliaudavau dviračiu ar motociklu, tai dažniausiai būdavo rūkalai – dovanos genties vadui.“

Plačiau apie kelionę, vietinių genčių gyvenimą bei pavojus, su kuriais susidūrė keliautojas, žiūrėkite laidos „Labas rytas, Lietuva“ ištraukoje.