„Nesibaigiantis pasiansas“ – tai dailininkės Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės paroda ne iš kortų, o iš lengvų, perregimų, rankų darbo popieriaus kvadratėlių. Įspūdinga parodos dalis – unikalios vėduoklės, spinduliuojančios istorijomis apie meilę, aistrą, lemtį.

Pulsuojantys kontrastai

Pasiansą žaidžia vienas žmogus: susikaupęs dėlioja kortas, savotiškai laukdamas atsakymo į nerimą keliantį klausimą ar šiaip trokšdamas nusiraminti.

Šį kortų žaidimą jau seniai buvo labai pamėgusios moterys, ypač pasiturinčios damos: prieš akis iškyla ponia ažūrinėmis pirštinaitėmis, dėliojanti nuo dažno žaidimo kiek aptrintas kortas, šalia – raudono vyno taurė ir iškrentančias kortų kombinacijas atidžiai stebintis tos ponios veidas, kuriame jau įsispaudusi aistros, skausmo, išgyventos lemtingos meilės žymė.

Dabar pasiansą daugelis žaidžia kompiuteryje ir paprastai kamuojami nuobodžio, norėdami prastumti laiką, ir tai visai kitas pasiansas – diena ir naktis tarp to ir kuris atsiveria E.K.Kriaučiūnaitės kūriniuose, pulsuojančiuose ilgesiu, energija, ribiniais išgyvenimais: nuo susinaikinimo galimybės, sudegimo ir visa apimančios meilės troškulio iki išmintingo susitaikymo, skaidrumos, budistinės ramybės.

Per parodos atidarymą galerijoje „Aukso pjūvis“ tai ypač ryškiai išreiškė aktorė Brigita Bublytė, padovanojusi flamenko popietę – keturias miniatiūras vėduoklėms: baltoji įkūnijo kvapą, raudonoji pasakojo istoriją apie batelius, juodoji atsiskleidė per sapną, o B.Bublytės šokio ir vokalo interpretacija pagal smėlinės spalvos E.K.Kriaučiūnaitės vėduoklę įtraukė į autentišką (flamenko paslapčių ir patirčių B.Bublytė sėmėsi Sevilijoje) ispanišką šventę.

Popieriaus paslaptis

Visi galerijoje eksponuojami darbai pagaminti iš rankų darbo popieriaus. Pasak menotyrininkės Reginos Urbonienės, autorinio popieriaus pasiansas E.K.Kriaučiūnaitei itin patrauklus.

Nors tik finale išryškėja galutinis rezultatas, ji mėgaujasi pačiu kūrybos procesu, kuris kartais, kaip realiame kortų pasianse, priklauso nuo atsitiktinio komponentų išsidėstymo. Tuo pat metu dailininkė moka meistriškai prognozuoti ir valdyti situaciją.

Rankų darbo popieriaus kūrimo įgūdžius E.K.Kriaučiūnaitė tobulina jau daugiau kaip dešimt metų. 1994 m., po apsilankymo Argentinoje, jos kūryboje įvyko lūžis – iš žymaus dailininko Ricardo Crivalli ji perėmė meninio popieriaus gamybos kūrybinius metodus, kuriuos taiko ir tobulina iki šiol.

„Popieriaus lapas – tai kažkas daugiau negu plokštuma, ant kurios piešiame, rašome ar spausdiname, – apibūdina autorinio popieriaus kūrimo procesą menininkė. – Jame glūdinti paslaptis visada vilioja. Aš pajutau jo atsiradimo žavesį, kai pati pradėjau jį gaminti iš pulpos, savo rankomis pasigamintos masės iš skudurų, augalų, pluošto, meldų, cikorijos, plunksnų, pūkų, kiaušinio lukštų, šuns plaukų... iš visko. Kiekvieną kartą, prisiliesdama prie popieriaus paslapties, jaučiuosi tarsi atlikdama savotišką ritualą. Galbūt todėl savo popierius vadinu burtalapiais.“

Iš prisiminimų stalčių

Argentinoje gimusios ir jaunystę ten praleidusios grafikės E.K.Kriaučiūnaitės daugelis „Nesibaigiančio pasianso“ kūrinių alsuoja aistra, deginančiais meilės išgyvenimais.

Tiesa, Kauno galerijoje eksponuojama tik dalis parodos, pasianso „burtalapių“ ne tiek daug, jais išpuošta (iš jų sukurta) unikali širma, kurią galima pamatyti galerijoje, tačiau vien įspūdingos vėduoklės, pavadintos „Flamenku“, „Mažuoju flamenku“, „Meilės lietumi“ akimirksniu įtikina, kad jose sudėti ne tik menininkės ieškojimai ir atradimai, įvairūs žolynai bei gėlės, bet ir aistringi Buenos Airių ritmai.

„Vėduokles kurti pradėjau prieš penkerius metus, atsimenu, buvo labai karšta vasara ir jomis pradėjau vėsintis, – dalijasi prisiminimais E.K.Kriaučiūnaitė. – Patraukė vėduoklės forma ir joje slypinti mintis: tai labai moteriškas aksesuaras, už vėduoklės galima ir pasislėpti arba, kai nori – atsiverti, ji sujudina orą, sukelia dvelksmą...“

Kita parodos dalis – paveikslai, taip pat sukurti iš rankų darbo popieriaus. Juose per spalvinius, faktūrinius (glamžytas popierius, aukso siūleliai, gijos, žiedlapiai, žolynai) motyvus menininkė kalba apie savo būsenas, nuojautas, atsivėrimus, menininkė akcentuoja grožį ir trapumo amžinumą.

Kas: paroda „Nesibaigiantis pasiansas“

Kur: galerijoje „Aukso pjūvis“

Kada: iki rugpjūčio 15 d.