Aktorius per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos dramos teatre sukūrė beveik dvidešimt vaidmenų, o televizijos žiūrovus pavergė vaidyba serialuose "Juodosios našlės" ir "Meilė gydo".

Seriale "Paveldėtoja" A.Eisimantas kuria pagrindinį vyro vaidmenį. Kaip sako pats aktorius, "regis, yra vilties, jog pavyko sukurti tikrą muilo operą". "Paveldėtoja" – tai istorija apie merginą, kuri iš pamotės paveldėjusi senovinį Krikštėnų dvarą įsisuka į meilės, intrigų ir paslapčių verpetą.

Kai Saulė Meilutė – geros širdies, drąsi, užsispyrusi mergina – atvyksta į Krikštėnus turėdama vienintelį tikslą – taikiai išspręsti paveldėjimo klausimus su jos žemėje neteisėtai gyvenančia ir verslu užsiimančia Balsių šeima, ji įsimyli. O įsimyli neteisėtai jos nuosavybėje gyvenančio vyro sūnų Roką.

Todėl džiaugiuosi, kad tai ir vyksta: repeticijos teatre keičia serialą ir atvirkščiai.

Konfliktas tarp paveldėtojos ir jos dvare įsitvirtinusios šeimos įgauna naujų atspalvių netrukus paaiškėjus, jog merginą su šia nauja ir nepažįstama vieta sieja daug daugiau, nei vien iš pamotės paveldėtas turtas. Kiekvieną jos žingsnį lydi naujos miestelio paslaptys iš praeities, kurios arba padės meilei triumfuoti, arba galutinai ją sugriaus.

Roko vaidmenį seriale sukūręs A.Eisimantas "TV dienai" atskleidžia, kad jam teko derėtis su kuriamu personažu, nes pats nėra labai į jį panašus.

– Visi vaidmenys, kuriuos atliekate lietuviškuose serialuose, yra išties skirtingi. O koks yra Rokas?

– Rokas – teigiamas. Toks teigiamas, kad reikėjo derėtis su savimi, jog pavyktų rasti bent kokių nors atspalvių. Balta yra balta. Ir ta teisinguolio logika, be abejo, nėra dėkinga paieškoms. Teisuoliai juk yra tokie kategoriški! Aš diplomatas.

– Kuo, jūsų nuomone, serialas "Paveldėtoja" skiriasi nuo kitų lietuviškų serialų?

– Žanru. Man regis, yra vilties, jog pavyko sukurti tikrą muilo operą. Lėtą, estetišką, raitytais dialogais, dramatišku siužetu, meilės viražais. Viskas, kas gryna, juk yra gražu.

– Turite nemažą patirties bagažą ir teatro scenoje. Kas jums arčiau širdies – teatras ar televizija?

– Amžinas tik vienas dalykas – nuolatinė kaita. Todėl džiaugiuosi, kad tai ir vyksta: repeticijos teatre keičia serialą ir atvirkščiai. Kaip dailininkui, kuris keičia teptukus ir tapymo techniką.

– Koks jūsų sukurtas vaidmuo yra mėgstamiausias?

– Jų buvo daug. Visada įdomu įsijausti į vaidmenį, kuris neatitinka tavo tipažo, ir aš manau, kad mažų vaidmenų nebūna. Vaidmuo Oskaro Koršunovo spektaklyje "Pašaliniams draudžiama" man yra įsimintinas, nors epizodas su vadybininku ir yra neilgas. Tačiau čia reikėjo įdėti daug darbo – trumpas sprintas reikalauja maksimalių fizinių jėgų ir susikaupimo. Savo personažus vertinu ne už pasakyto teksto ilgį, o už bendrą rezultatą.

– Kodėl pasirinkote aktorystę?

– Negaliu pasakyti, kad vaikystėje svajojau apie teatrą. Kai buvau vaikas, lankiau įvairius užsiėmimus, o šeštoje klasėje pradėjau lankyti meno mokyklą, teatro skyrių. Tai buvo vienintelis užsiėmimas, kurio aš nemečiau, nes jis labiausiai sudomino. Bet tikrąją meilę teatrui pajutau tik įstojęs į Klaipėdos universitetą. Tada supratau, kad esu savo vietoje. Dabar manau, kad atsitiktinumų gyvenime nėra, nors kažkada galvojau, kad teatre atsidūriau atsitiktinumų virtinės vedamas.

– O jei ne aktorystė – kas tada?

– Nenoriu net galvoti, nes… O kam? Aš labai myliu tai, ką darau. Tai – laimė.

"Paveldėtoja" rodoma pirmadieniais - trečiadieniais 20 val. per LNK.