Alfo augintinis Haris – pudelis, praskaidrinęs kasdienybę

– Kaip, kada ir kodėl Haris atsirado jūsų gyvenime? Ar lengva buvo rasti, kur tokį šunį nusipirkti?

– Viskas prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus: ėmiau ieškoti šuns visuose socialiniuose tinkluose, klausinėjau pažįstamų, rašiau laiškus visiems Europos veislynams. Nemeluosiu, bet buvo tikrai sunku, kol galiausiai veislyną radau. Hario tėvai yra daugkartiniai pasaulio čempionai, bet man tai nebuvo svarbu, tik norėjau žinoti, kad jis buvo veisiamas tinkamai ir ne bet kur. Veislyne kaip tik buvo ruošiamasi vadai ir mane informavo, kad šuniukai turėtų būti metų pabaigoje. Tačiau realybė buvo tokia: liepą man pranešė, kad iš ankstesnės vados liko vienas šuniukas, kuriam yra trys mėnesiai. Būtent toks, kokio norėjau. Labai apsidžiaugiau, nes šuo atvyko šešiais mėnesiais anksčiau, nei planavau. Man atsiuntė jo nuotraukas, vaizdo įrašą, ir aš tiesiog ištirpau. Haris nuo pat pirmos dienos tiesiog nuskaidrino mano kasdienybę. Jis labai žvalus ir linksmas šuo. Seniai norėjau šuns, dabar galiu džiaugtis, kad ši svajonė išsipildė.

Tikslas: per Alfo surengtą gimtadienio šventę Haris gavo daug dėmesio ir dovanų, o dalyviai aukojo Ukrainos gyvūnams./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Kodėl pudelis, o ne kurios nors kitos veislės šuo? Ar tam turėjo įtakos faktas, kad pudeliai pirmauja protingiausių šunų veislių sąraše?

– Dar ir dėl to, kad vaikystėje turėjau pudelį, ir dėl to, kad jis tikrai labai protingas. Man taip pat patinka, kad jis nesišeria, jo plaukas yra kaip žmogaus, be to, nėra alergiškas.

– Kodėl būtent didysis pudelis? Gal galėjo būti ir kuris nors mažesnis?

– Norėjau didelio šuns, nes esu pakankamai aukštas, o tokie vyrai, mano nuomone, su mažais šuniukai atrodo gana juokingai. Be to, didelė tikimybė, kad mažo šuns galiu nepastebėti ir ant jo užlipti. Juokauju.

– Kaip praėjo Hario vaikystė? Ar daug namie išdaigų prikrėtė? Išmokė tvarkos, pavyzdžiui, nepalikti daiktų ne vietoje?

– Haris labai protingas, todėl buvo tik kelios balutės. Dar yra pagraužęs kompiuterio laidą, tačiau tai tik dėl mano kaltės. Na ir vieną kartą, gyvame eteryje, mano laidos „Alfo Didysis šou“ metu, ištraukė kameros laidą, nes norėjo žaisti, tad laidą teko trumpam sustabdyti.

Permainos: kartu su Hariu Alfo gyvenime atsirado daugiau planavimo, daugiau laiko praleidžiama gryname ore, lauke, o kur dar šiluma ir draugiškumas, kuriais šuo dalijasi./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Kaip jis susitaikė su būtinybe likti vienas namie?

– Tai yra didžiausias iššūkis. Man visada būdavo gaila palikti jį vieną. Tačiau po truputį jį pratinau, todėl dabar jis drąsiai gali pabūti vienas kelias valandas ir nieko tokio neatsitinka. Tačiau daugiau nei pusę dienos vienas tikrai nėra buvęs.

– Ar vaikščiojote į dresūros pamokas? Pudeliai greitai mokosi?

– Mokiau pats, konsultuodamasis su veterinarais ir dresuotojais. Jis mokosi tikrai gana greitai.

Labai džiaugiuosi ir vertinu, kai tiek mes patys, tiek vaikai, tiek šunys sugeba nedaryti vieni kitiems gėdos.

Dar noriu, kad jis būtų trumų medžiotojas. Todėl šiuo metu dresūra jau perėjo į kitą lygmenį: kartu lankome kursus ir mokomės ieškoti trumų. Labai svarbu, kad būtume tikra komanda, nes kitaip trumų medžioklė negalima. Šuo išmoksta tai daryti, bet ir pačiam reikia būti pastabiam, imliam ir stebėti aplinką. Negana to, tai puikus užsiėmimas, kurio metu kuriamas ryšys ir pasitikėjimas vienas kitu.

– Ar niekada nekilo mintis, kad gal be reikalo šitą vargą ant pečių užsikrovėte?

– Niekada! Tikiuosi ir nekils. Tik vis dažniau aplanko mintis, kad norėčiau ir antro.

– Koks tas jūsų Haris? Turi kažką ypatingo?

– Mielas, protingas, gatvėje dažną priverčiantis nusišypsoti. Kadangi aš jo nekerpu kaip tipinio pudelio, todėl kas antras negali patikėti, kad jis yra pudelis.

– Ką jis jums duoda?

– Kartu su juo gyvenime atsirado daugiau planavimo: kiekvieną dieną reikia keltis tą pačią valandą, daugiau laiko leidžiame gryname ore, susitikimus planuoju vaikščiodamas ar bėgiodamas lauke. Su juo praleidžiu daugiau laiko lauke. Dar reikia paminėti jo meilumą, šilumą ir draugiškumą.

– Esate užimtas žmogus, turite daug veiklos. Ar lengvai randate laiko rūpintis Hariu, su juo bendrauti, jį mokyti?

– Kai pasiryžti tokiam žingsniui (šuns norėjau jau daug metų, laukiau, kai tik galėsiu sau leisti), viską suderinti tikrai įmanoma. Jei kartais ir nepavyksta, aplink turiu žmonių, kurie mylį Harį, o jis myli juos. Todėl jis niekada nebūna vienišas.

– Dažniausiai šunis jau brandžiame amžiuje įsigiję žmonės sako, kad arba nuo vaikystės augo su šunimi, arba nuo mažens norėjo šuns, bet tėvai neleido. Kuriems priklausote jūs?

– Vaikystėje turėjau pudelį. Turbūt geri atsiminimai, patirtis ir emociniai dalykai paskatino jį įsigyti ir dabar. Tiesiog reikėjo sudaryti tam tinkamas sąlygas, kad Haris galėtų būti mano šeimos narys.

Dar noriu paminėti, kad labai svarbu renkantis šunį iškart apgalvoti, kur jį kirpsite, kas prižiūrės jo sveikatą: reikia pradėti tuo rūpintis dar neturint šuns, o ne jam jau atkeliavus į namus.

– Kas atsirado anksčiau jūsų gyvenime –  Haris ar „Alfo šuo“? Kodėl kilo mintis gaminti šunims? Ar idėjų, ką gaminti, kyla būtent stebint savo augintinį?

– Pirma atsirado Haris ir aš kaip laidos „Alfo šuo“ vedėjas. Mano laidos tikslas –  kad žmonės ne kartotų kiekvieną dieną mano rodomų patiekalų gamybą, o tiesiog atsimintų, ką šuniui galima duoti nuo mūsų stalo, o ko jokiais būdais negalima. Be to, žiūrėdami laidą, tikrai sužinosite, kaip kartais galima išsisukti iš padėties arba nudžiuginti skanėstais savo geriausius draugus.

– Kuo šeriate Harį? Ar dažnai jį lepinate visokiais savo gamintais skanėstais? Ar jis pirmasis jūsų gaminių šunims vertintojas?

– Būna visaip: kartais pirmasis, kartais ir paskutinis. Šiaip ar taip, Hario mityba yra subalansuota ir aiški. Skirtingai nei aš, jis nepiktnaudžiauja maistu. Labai ilgai atrinkinėjau, kuo jį šerti, atlikau daug bandymų ir džiaugiuosi, kad visavertis ir subalansuotas kanadietiškas ėdalas, kuris yra vienas geriausių pasaulyje (jame nėra jokių grūdų ir net 85 proc. sudaro mėsa), yra pats geriausias mano šuniui. Pasirinkau šešis skirtingus skonius, kuriais lepinu Harį, žinoma, papildomai džiuginu ir skanėstais, kuriuos jis išbando tiek prieš laidą, tiek po jos. Kad laidos maisto vertinimas būtų nešališkas, mano gamintus patiekalus laidoje išbando kolegės šuo Hadis – mano Haris savo tarnybine padėtimi nesinaudoja.

Poveikis: didysis pudelis Haris – mielas, protingas šuo, gatvėje dažną priverčiantis nusišypsoti./ A. Ivanausko archyvo nuotr. 

– Vasarą surengėte Hariui gimtadienio šventę. Ar įvertino?

– Jo reikėtų klausti. Iš tiesų gavo labai daug dėmesio, dovanų. Apskritai, auginu šunį taip, kad jis būtų socialus, nebijotų žmonių ar viešų vietų. Nesvarbu, kur su juo einu, ar į verslo susitikimą, ar ištaigingą restoraną, jis mokės ten elgtis. Labai džiaugiuosi ir vertinu, kai tiek mes patys, tiek vaikai, tiek šunys sugeba nedaryti vieni kitiems gėdos.

– Hario gimtadienio svečiai aukojo be globos ir namų likusiems Ukrainos šunims ir katėms. Jums tai svarbu?

– Man tai yra tikrai svarbu ir kiek galiu, tiek prie šios pagalbos prisidedu. Hario gimtadienio tikslas ir buvo, kad žmonės paaukotų. Norėjau priminti, kad yra tokių, kuriems ypač reikalinga mūsų pagalba.

Apie pudelius

Pudelis – šunų veislė, išvesta Prancūzijoje. Manoma, kad pirmiausia šie šunys buvo išveisti kaip medžiotojai. Vėliau tapo rūmų šunimis, kurie dėl savo elegantiškos išvaizdos tapo prabangos sinonimu.

Yra keturi pudelių dydžiai:

dideli (karališki) pudeliai –  ūgis ties ketera yra nuo 45 iki 60 cm,

vidutiniai pudeliai – ūgis ties ketera yra 35–45 cm,

miniatiūriniai pudeliai – ūgis ties ketera 28–35 cm,

žaisliniai pudeliai – ūgis ties ketera nuo 24 iki 28 cm.

Pudeliai gali būti balti, rudi, juodi, sidabriniai, raudoni ir abrikosiniai. Nepageidaujami jokie plėmai.

Pudeliai nesišeria –  jie nepakeičia kailio keičiantis sezonams. Tačiau jų plaukai auga visą gyvenimą, todėl kailį būtina prižiūrėti.

Pudeliai yra šeimos šunys, kuriems patinka kontaktas su žmonėmis. Kiekvieną dieną jiems reikia švelnumo ir globėjo dėmesio. Ši veislė dažnai kenčia nerimą dėl išsiskyrimo, todėl nuo mažens būtina po truputį pratinti juos vienus likti namuose.

Pudelių intelektas yra labai aukštas, tad juos nesunkiai galima išmokyti įvairių triukų.

Šie šunys puikiai sutaria su vaikais ir kitais augintiniais. Jie puikiai sugyvena ir su sportuojančiu žmogumi, su kuriuo gali bėgioti, ir su namisėda, su kuriuo gali vakarais žiūrėti filmus. Svarbiausia – kad gautų kuo daugiau dėmesio ir meilės.