Žinoma vokalistė Alina Orlova į koncertinį turą po Rusiją leidosi su vienos žymiausių JAV grupių „Fuguees“ atlikėju ir itin spalvinga asmenybe Johnu Forte. Scenoje jie koncertavo drauge.

Tapo filmo herojais

Nuo muzikantų nė per žingsnį neatstojo švedų režisierius Petteris Ringbomas, kūręs dokumentinį muzikinį filmą „Rusiška žiema“ („The Russian Winter“).

Pernai balandį juostos herojai filmą pristatė garsiajame Niujorko filmų festivalyje „Tribeca“. Pavasarį jis bus pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Filme „Rusiška žiema“ žiūrovai išvys ir A.Orlovą bei J.Forte.

Gabeno lagaminą kokaino

Bendro turo istorija užsimezgė galbūt tada, kai J.Forte, paklausęs iš draugo gautų Alinos dainų įrašų, nusprendė atlikėją iš Lietuvos susirasti pats.

J.Forte gyvenimo istorija – neeilinė. Į žvaigždes jis iškilo per kančias. 2000 m. reperis buvo sulaikytas Niuarko oro uoste su pilnu kokaino lagaminu. Anot policijos, narkotikų vertė juodojoje rinkoje – 1,4 mln. JAV dolerių. Atlikėjas buvo nuteistas 14 metų kalėjimo.

„Jis atsėdėjo aštuonerius metus. Daugelis Amerikos garsenybių pasiryžo ištraukti Johną. Prezidentas George‘as W.Bushas 2008 m. jam suteikė malonę, – pasakojo A.Orlovos vadybininkas Lauras Lučiūnas. – Kalėjimas Johnui išėjo į naudą – ten jis, reperis, išmoko groti gitara ir mokė kitus kalinius. Per tuos metus jis tapo geru gitaristu. Savo istoriją Johnas atvirai pasakoja filme.“

J.Forte atlieka ir socialinę misiją – važinėja po Amerikos mokyklas, agituodamas moksleivius neprasidėti su narkotikais, nes yra daug kitokios veiklos.

Į Rusiją atviliojo draugas

J.Forte yra baigęs ekonomikos studijas. Vienas jo bendrakursis prancūzas Christopheris dirba Rusijoje stambios bendrovės viceprezidentu. Kartą jis pareiškė: „Johnai, tau reikia pamatyti Rusiją. Patirtum naujų impulsų.“

2011 m. J.Forte sutiko leistis į koncertinį turą po Rusiją. Taip jis užkibo ant kelių Rusijos muzikantų ir A.Orlovos.

„Man paskambino J.Forte agentūros vadovas – esą gal būtų galima su Alina pakoncertuoti. Mūsų koncertas buvo Maskvoje. Ir jų koncertas vyko Maskvoje. Vieni kitų koncertuose apsilankėme, susipažinome. Johnas pasišnekėjo su Alina ir sutarė: “Galim bandyti.„ Rusijoje buvo numatyti ir mūsų, ir jų koncertai. Savo turus sujungėme į vieną – bendri koncertai vyko Žemutiniame Naugarde, Kazanėje, Jekaterinburge ir Maskvoje. Drauge grojo ir keli Rusijos muzikantai.“

Per Rusiją jie važiavo traukiniais. Tuo metu P.Ringbomas su vienu amerikiečiu filmavo juostą apie Johną. Filmavo viską – kaip muzikantai koncertuoja, per Rusiją į koncertus važiuoja traukiniais, valgo, žaidžia boulingą.

„Filme “Rusiška žiema„ – dvi linijos: J.Forte gyvenimo istorija ir Rusijos turas“, – patikslino L.Lučiūnas.

Filme Alina buvo savimi

Prieš išvykdama gastrolių į Londoną, A.Orlova papasakojo apie koncertinį turą ir filmavimo akimirkas juostoje „Rusiška žiema“.

– Alina, ar pati jau matėte filmą?

– Taip, daug kartų. Jį pristatėme Niujorke, paskui Europoje. „Tribeca“ festivalyje Niujorke filmas buvo sutiktas puikiai. Atvyko daug žmonių, daug Johno giminaičių, draugų.

– Per koncertinį turą žinojote, kad jus nuolat filmuoja. Ar jautėtės įsitempusi, susikausčiusi, ar atvirkščiai – buvote savimi?

– Žinoma, buvau savimi. Filmas – dokumentinis, nereikalaujantis jokios vaidybos.

– Ar neišmušė iš vėžių, kad operatoriai nuolat sekiojo paskui su kino kameromis?

– Ne. Tai vyko daug dienų. Kai reikėjo aparatūrą perkraustyti iš vienos salės į kitą, nelabai galvojome apie tas kameras. O kai operatoriai kasdien vaikšto aplinkui, tų kamerų nebematai. Reikėjo man groti, dainuoti, būti. Ir buvau. Negalėčiau atskirti paties filmavimo nuo nuotykių, kurių apturėjome. Buvo daug visokių dalykų, ir kartu viską filmavo.

– Kokių nuotykių patyrėte?

– Juk visada būna nuotykių per keliones, ypač Rusijoje. Buvo matyti amerikiečių reakcijos į aplinką. Tai buvo pirmas tų muzikantų apsilankymas, grojimas Rusijoje, todėl buvo įdomu stebėti ir publikos reakcijas. Ir man pačiai daug kas buvo įdomu.

– Ar jums imponuoja J.Forte asmenybė ir kūryba, jo klystkeliai ir gebėjimas atsitiesti, pradėti naują gyvenimą?

– Klystkeliai – taip. Jo gyvenimo istorija tikrai neeilinė. Tokių žmonių kol kas neteko sutikti. Įdomi asmenybė. Stipri. Gabus muzikantas. Aišku, visiškai kitokios pasaulėžiūros – labai skiriasi nuo mūsų žmonių, nuo mano. Visa tai buvo įdomu stebėti. O dirbti drauge buvo lengva. Jis yra ir prodiuseris, dėl bendro darbo rengė susitikimus su Rusijos, Ukrainos muzikantais.

– Ar J.Forte asmeniškai jums pasakojo apie narkotikų vartojimą, gabenimą, kalėjimą?

– Ne. Nors, aišku, būtų buvę įdomu pasiklausyti. Manau, tai buvo sunki jo patirtis, gal tamsiausi jo gyvenimo metai. Bet filme skamba Johno pasakojimas apie tai.

– Gal jums J.Forte padarė įtaką, gal šiek tiek pati pasikeitėte – ir dainavimo, ir požiūrio į gyvenimą prasme?

– Nežinau. Aš turiu savo – kaip kūrėjos – liniją. Ne visada viskam esu atvira. Aišku, daugelio dalykų žmogus esi veikiamas.

– Filme atliekate keturias dainas. Ar tai jūsų, ar bendri su J.Forte kūriniai?

– Dvi dainos – mano. Kitas dvi, kurias atlieku su Johnu, mudu sukūrėme. Prieš tą filmavimą nelabai jaudinausi, bet nebuvo lengva iš karto atsiverti. Mano požiūris į kūrybą – egzistencinis. Todėl imti ir ką nors kartu sukurti ne taip lengva. Kadangi tikrai nemažai laiko kartu praleidome, pavyzdžiui, į koncertą Jekaterinburge traukiniu važiavome 17 valandų, atsipalaiduodavome, kalbėdavome.

– Kokia publika lankydavosi jūsų koncertuose?

– Rusijos žmonių gyvenimo sąlygos – neypatingos, o jie atrodo tokie linksmi. Kiek turėjau koncertų ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir Sibire, ir Vidurio Rusijoje – labai puikūs žmonės. Rusijos publika – labai dėkinga. Manau, Johnas tai pajuto dar labiau, nes atvyko iš kito krašto, kur gyvenimo suvokimas – kitoks. Manau, jis buvo nustebęs dėl Rusijos žmonių nuoširdumo. Aišku, yra ten ta tradicija – po koncerto kartu nusifotografuoti, prašyti autografo, padėkoti už koncertą.