Kas yra prestižas? Tik sąvoka, triukas ar reiškinys? Kokia jo prasmė ir vertė? Ar jis egzistuoja mene? Ar jis išvis egzistuoja? O gal tai yra iliuzija, svajonė, fantasmagorija?.. Daugiau klausimų nei atsakymų ir pačias įvairiausias menininkų refleksijas šia tema pateikia Klaipėdoje atidaryta tarptautinė šiuolaikinio meno paroda.

Subūrė žinomus vardus

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose pristatomas lietuvių ir prancūzų šiuolaikinio meno projektas "Prestižas: šių dienų fantasmagorija". Anot kuratorių Julijos Čistiakovos (FR), Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus (LT), brandintas beveik dvejus metus. Po ilgų diskusijų jie pasirinko abiejose šalyse gerai žinomus šiuolaikinio meno vardus.

Parodoje kartu su lietuvių autorių Kristinos Inčiūraitės, Žilvino Kempino, Juozo Laivio, Jono Meko, Deimanto Narkevičiaus, Šarūno Saukos, Svajonės ir Pauliaus Stanikų darbais eksponuojami Prancūzijos menininkų Wilfrido Almendros, Pierro Bismutho, Danielio Bureno ir Claire Fontaine kūriniai. Kompanija išties neprasta, galima sakyti, prestižinė. Ir tai savotiška garantija šiuolaikiniu menu besidomintiems parodos lankytojams, kad verta ją pamatyti. Verta? Vertė – irgi prestižo klausimas, beje.

Parodos vieta – taip pat su pretenzijomis į prestižinę. Bent jau Klaipėdos, o gal ir Lietuvos mastu. Nelabai daug ką geresnio čia ir turime.

Tiria skirtingus požiūrius

Kodėl lietuvių menininkų kūriniai eksponuojami kartu su prancūzų ir tarsi gretinami su jais? O kodėl gi ne?! Juk tai dvi skirtingos patirtys. Ir kuris gi mūsų menininkas nesvajoja surengti parodos dar ne taip seniai Europos meno lopšiu buvusioje šalyje, tarkime, kurioje nors prestižinėje Paryžiaus galerijoje ar Liono bienalėje?!. Čia tai būtų prestižas! Tik kažin ar prancūzai turi analogiškų svajonių apie Lietuvą, nors ir jų šalis nebe tokia, kokia buvo... Bet gal jie kitokios nuomonės apie prestižą? Išties šiuo klausimu gerokai ironiškesni nei lietuviai, kaip matyti iš parodos...

Joje pristatomi darbai tiria skirtingus požiūrius į prestižo augimą ar praradimą – nuo ironizavimo ir sarkazmo iki grožio nykimo ir svajonių apie šlovę. Paroda bandoma atsakyti į klausimą, ar prestižo sąvoka išvis egzistuoja, ar tai yra tik įvaizdis, kurį skatina visuomeniniai ir ekonominiai procesai. Organizatorių teigimu, parodos tikslas – ištirti santykį tarp visų žodžio "prestižas" prasmių ir išsiaiškinti jo vaidmenį šių dienų visuomenėje.

Kuratorių garbei reikia pasakyti, kad parodą eksponuojant pagalvota ir apie kontekstą – vienų menininkų darbai tarsi pratęsia, papildo kitus. Kūriniai – tapyba, skulptūra, videomenas, kinas, objektai, fotografija, instaliacija – konceptualūs, plačiajai publikai juos suvokti turėtų padėti parodos kataloge esantys komentarai.

Subjektyvu ir juokinga

Dalyvauti parodos pristatyme į Klaipėdą buvo atvykęs pasaulinio garso prancūzų filosofas ir parodų kuratorius, Paryžiaus meno akademijos direktorius Nicolas Bourriaud, savo mintimis pasidalijęs ne tik projekto kataloge, bet ir organizatorių surengtame pokalbyje su auditorija. Anot jo, dekoduoti ir dekonstruoti prestižą yra šių dienų meno paskirtis. Į vernisažą suskubo ir Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, taip pat parašęs esė parodos katalogui. Parodos atidaryme dalyvavo ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Tokių svečių dėmesys šiam projektui – ar ne prestižas?

Ir publikos į vernisažą susirinko tiek daug, kad Parodų rūmai ūžė kaip avilys. Organizatoriai viliasi, kad susidomėjimas "prestižine" paroda neatslūgs iki pat jos pabaigos lapkričio 25-ąją. Juolab kad ekspozicijoje rengiamos J.Meko filmų peržiūros ir dalijamasi įžvalgomis apie "Prestižą: šių dienų fantasmagoriją".

Be kita ko, kuratoriai pabrėžia, kad šio projekto išeities taškas yra ne tik "prestižo", bet ir "meinstrimo" bei "off" sąvokos. Anot V.Poškaus, "off" kategorijai šiuo atveju atstovauja tie menininkai, kurie projekte nedalyvauja. "Kita vertus, net ir dalyvaujantys gali būti tiek integralia "prestižo", tiek "meinstrimo" dalimi. Tai ir rodo visos situacijos fantasmagoriškumą. Viskas yra subjektyvu ir juokinga, todėl kiekvienu savo judesiu mes (kuratoriai, menininkai, žiūrovai) padarome tai, ką iš tiesų ir nusako "prestižas", – galutinį fokuso veiksmą, žaidybinį apgaulės (tai ir yra menas) demaskavimą", – mano kuratorius.