Choreografo Šarūno Kir­deikio sesuo ir paskutinioji viešai žinoma Šarūno Marčiulionio draugė (kai kas sako, kad - jau buvusi) Kotryna Kirdeikytė debiutavo kaip Lietuvos „Šokių Eurovizijos" vedėja. Eterio porojekte jos partneris - režisierius Vytenis Pauliukaitis.
Jauna moteris augina savo ir krepšininko Šarūno Marčiulionio trejų metų dukrą Urtę Mariją. Panašu, kad vien mamos pareigomis ji nutarė savęs neriboti.

- Kotryna, kuo gyvenai iki TV projekto „Šokių Eurovizija"?

- Mokiausi, auginau Urtę Mariją. Neseniai atradau renginių organizavimo sritį su visu tuo, kas vyksta scenoje. Kartu su broliu Šarūnu vadovaujame šokių grupei „Show Makers". Prisidedu prie idėjų generavimo, scenografijos, kostiumų kūrimo. Esu labai laiminga darydama tai, ką noriu.

- Pasiūlymas iš televizijos - išsipildžiusi svajonė?

- Apie televiziją nesvajojau. Jei būčiau apie tai galvojusi, gal anksčiau būčiau joje atsidūrusi.

- Ar nebaugu? Vis dėlto dirbsi tiesioginių transliacijų metu.

- Dar nebaugu. Iki šiol vyksta maži pasibandymai. Mano partneris V.Pauliukaitis - labai diplomatiškas, inteligentiškas žmogus. Jis sugeba sukurti tokią nuotaiką, kad visi aplink jį esantys jaustųsi gerai. Jaučiuosi ramiai iki tam tikros ribos (juokiasi). Vesti „Šokių Euroviziją" apsisprendžiau greitai. Tai - mūsų šaliai svarus renginys.

- Turėjai galimybę pasirinkti: šokti arba tapti laidos vedėja. Kas nulėmė tavo apsisprendimą?

- Šokių projektui, norint jame šokti, reikia rengtis labai atsakingai. Nemanau, kad būčiau spėjusi tinkamai pasirengti. Todėl ir nesiryžau. Iš prigimties esu pleputė, mėgstu kalbėti pati ir žaviuosi žmonėmis, turinčiais ką pasakyti, galinčiais ilgai ir įdomiai kalbėti.

- Iki šiol vengei viešumos. Dabar vengti dėmesio bus sunkiau.

- Kai pradedu apie tai galvoti, tampa baisu. Bet aš labai smarkiai negalvoju... Tiesiog darysiu tai, kas man patinka.

- Urtę Mariją augini viena ar drauge su Šarūnu?

- Apie savo gyvenimo asmeninę pusę kalbėti nenorėčiau. Turime auklytę. Ji - naujas mūsų šeimos narys. Be galo ją mylime. Tai nėra tik žmogus, atliekantis savo darbą. Ji padrąsina, pagiria, užkrečia optimizmu. Tuo ji labai panaši į mane.

- Ar daug laiko praleidi su dukrele?

- Kartu miegame, kartu valgome, kartu žaidžiame smėlio dėžėje, kartu važiuojame lankyti draugų. Ir saldainius perkame kartu.

- Karjera, šeima - tavo gyvenime natūraliai besiklostantys ar suplanuoti dalykai?

- Jei kalbėsime apie tokią karjerą, kai dėl darbo ir gero atlyginimo atsisasisisakoma šeimos, tai aš karjeristė nesu. Mano gyvenimas nėra pernelyg sustyguotas. Esu budistinio mąstymo asmenybė, todėl daug kas išsisprendžia negalvojant. Jei susiklostė, kad pirmiausia buvo lemta tapti mama, aš tuo labai džiaugiuosi.

- Nepaisant darbų ir mamos pareigų, atrodai labai autonomiška ir laisva.

- Iš tiesų esu laisva. Žmogui labai svarbu gyvenime daryti tai, ką jis nori. Turėdamas tokią galimybę kas kartą atrandi save, patiki savimi. Tai išlaisvina (šypsosi). Vis dėlto esu nuolatinėse savo pačios paieškose. Dar labai svarbu atsirasti tam tikroje vietoje, tam tikru laiku.

- Dažnai taip nutinka?

- Ne. Man buvo ir sunkių, ir gerų periodų.

- Kiek laiko skiri sau?

- Įsiklausydama į auklės ir mamos patarimus stengiuosi surasti minučių sau. Labai mėgstu gaminti. Ypač sriubas ir salotas, ir tą darau be receptų, iš akies. Kažkur pamatau, nusižiūriu, tada gaminu. Virtuvėje medituoju. Norėčiau daugiau sportuoti. Tik judančiame kūne - veikiantis protas. Mėgstu susidomėti kažkuo nauju, labai patinka atradimai ir pažinimo džiaugsmas. Man laisvo laiko trūksta gal tik susitikimui su draugais, paskaityti knygą po medžiu, pasimėgauti žydru dangumi.

- Į ką dažniausiai atsiremi sunkiomis akimirkomis?

- Šalia visad yra brolis. Jis jaunesnis už mane, kūrybingas, visada mane motyvuojantis ir įkvepiantis. Vienas artimiausių žmonių.

- Ar tiesa, kad esi šokusi argentinietišką tango?

- Kurį laiką buvau užsidegusi argentinietiško tango pamokomis. Mokiausi šio šokio iš Eduardo Gimenezo. Lotynų Amerikos temperamentas man labai artimas, todėl ir šokis patinka: ekspresyvus, aistringas, gana sudėtingas, kupinas improvizacijos. Jis niekada nebūna vienodas.

- Kelionės - taip pat viena tavo aistrų?

- Anksčiau ištrūkdavome dažniau. Man patinka keliauti. Greitai prisirišu prie vietų, prie žmonių. Teko pagyventi Ispanijoje. Ta vieta iki šiol likusi širdyje. Bet man labai gražus ir lietuviškas pajūris. Pasiilgstu Nidos smėlio, jūros. Gana dažnai nuvažiuojame ten su vaikais pailsėti. Ir šiemet su draugais važiuosiu.

- Esi pelėda ar vyturys?

- Aš - pelėda. Vakare man pats geriausias metas darbui ir kūrybai. Užmigdžiusi Urtę Mariją stengiuosi nudirbti daug darbų. Bet ir rytai man labai gražūs. Tai - metas, kai miesto erdvė tuščia, švari. Mėgstu rytinius pasivaikščiojimus ar išbėgimus į mišką.

- Kuo tave traukia žmonės?

- Linksmumu, humoro jausmu. Žmones labai myliu. Net ir tuos, kuriuos mažai pažįstu, galiu labai greitai įsimylėti (juokiasi). Man svarbu, kad žmogus būtų įvairiapusis, kad galėčiau bendrauti su juo įvairiomis temomis. Taip pat svarbu, kad mokėtų išklausyti. Būtinas abipusis ryšys.