Iki šiol drabužių kolekcijas ir poezijos knygelę Lietuvos auditorijai patikėjęs dizaineris Aleksandras Pogrebnojus greitai žada nustebinti nauju pomėgiu. Žinomas dizaineris tikina pasaulį sudrebinsiąs autoriniu kulinariniu veikalu - receptų knyga. Bet iki tol būtina pajūrio ramybė, kurioje A.Pogrebnojus ketina įsiklausyti į save.

- Aleksandrai, ar jau žinoma tiksli data, kada knygynų lentynas papildys jūsų kulinarinė knyga? Gal jūs iš tų, kurie šedevrą sukuria per vieną naktį?

- Tai neįmanoma, aš - ne Mozartas. Save vertinu adekvačiai, didybės manija nesergu, nebent galėčiau ją suvaidinti. Nors man močiutė sakydavo: šeimoje nėra nieko baisesnio nei nevykęs aktorius.  Taigi kulinarinės mano knygos iki rugsėjo nesulauksite. Spalį, o gal net lapkritį. Kaip spėsiu. Jokio termino neturiu, koks skirtumas, mėnuo šen ar ten.

- Ar jūsų knygoje bus, kas nustebins, gal net šokiruos?

- Knygoje bus įvairių receptų. Principas toks - reikia mokėti pagaminti patiekalą iš to, kas yra šaldytuve. Nebus kažkokių ypatingų produktų. Mano aprašytų patiekalų gamybai produktų bus galima rasti ir Lietuvoje.

- Panašu, kad virsite sriubą iš kirvio koto...

- Gal taip nebus. Bet pakankamai paprasta. Gal tik nestandartiška. Kiekvienas receptas bus susijęs su tam tikrais gyvenimo tarpsniais.

- Iliustracijomis rūpinsitės pats?

- Fotografuosime. Čia tikriausiai ilgiausias darbas bus. Aš gaminsiu, kiti fotografuos. Fotografavimu dabar visi užsiima. Čia kaip prieš karą, kai žmonės išmoko rašyti ir tapo rašytojais. Taip, atsiradus skaitmenai, visi tapo fotografais.

- Kuo jūsų knyga skirsis nuo kitų autorių kulinarinių vadovėlių?

- Ji bus su humoru. Negaliu pasakyti, kuo išsiskirs, nes nesu itin daug tokių knygų matęs.

- Iš kur sėmėtės maisto gaminimo paslapčių?

- Gyvenimas privertė. Niekas mano aplinkoje gaminti valgio nei mokėjo, nei norėjo. Improvizacijos reikalas. Eidamas į parduotuvę niekada nežinau, ką gaminsiu.

- Žadate paisyti maisto suderinamumo principų?

- Aš manau, kad valgyti reikia tai, kas skanu. Jeigu kažkam skani kiauliena, tas tegul ją ir valgo. Man neskanu. Jos gal mano knygoje ir nebus. Žadu sutalpinti apytikriai 40 receptų.

- Kiekvienas kūrėjas turi savo mūzą. Kas šįkart paskatino jūsų polėkį?

- Jei gamini maistą, mūza gali būti ir geras mėsos gabalas, ir gera diena. Sunku pasakyti. Rašant knygą reikia ramybės. Tai - pagrindinis dalykas. Todėl Vilniuje jos ir nerašau. Išvažiuoju vienas į Juodkrantę. Be meškerės, kad žvejoti negalėčiau.

- Ir be Vidos Simanavičiūtės? Bet jūs juk toks sėkmingas duetas, kartu ir gyvenime, ir kūryboje.

- Ne. Mes kaip visi normalūs žmonės. Vienam kitą nustebinti sudėtinga, nebent iš blogosios pusės.

- Kuo? Neištikimybe?

- Nežinau, apie ką kalbame. Ką reiškia neištikimybė? Man sunku paaiškinti.

- Kokią įtaką jums, kaip asmenybei, turi jūsų paties kolekcijos?

- Tai, ką kuriame, galiu vilkėti ir pats. Ir šis švarkas iš kolekcijos (rodo švarką). Tiesa, kelnių mūvėti negaliu, jos sukurtos liekniems vyrams, o man pilvas trukdo. Neatrodau labai storas, bet kelnės - lieknesniems.

- Nejaučiate atsakomybės išeidamas į gatvę? Juk jus - mados priešakyje. Diktuojate, patariate, rekomenduojate... Todėl ir pats turėtumėte atrodyti nepriekaištingai.

- Rengiuosi, kaip noriu. Kas ta visuomenė? Žmonės, kurie žiūri į tave gatvėje? Lietuvoje situacija nėra labai liūdna. Tragiškiausia - naujųjų turtuolių apranga ir lietuviška popscena. Yra ir išimčių - Alina Orlova, Jurga Šeduikytė. Ką darai, taip ir atrodai. Jeigu pirmą savo milijoną uždirbai reketuodamas, tai ir atrodysi visą gyvenimą taip. Ir joks dizaineris nepadės.

- Ką vadintumėte savo gyvenimo ašimi?

- Man svarbu, kad kiekviena diena būtų įdomi, kad nereikėtų laukti savaitgalio, norint atsigriebti už penkias kontoroje prarastas dienas. Baisiausias dalykas gyventi J.Basanavičiaus gatvėje ir kasdien pro langą matyti spūstyse stovinčias mašinas. Galima turėti mažiau pinigų ir to išvengti.

- O kaip gyvenate jūs?

- Visas mano gyvenimas - atostogos ir darbas. Dabar planuoju išvyką į Prancūziją. Planuoju, nes draugai nuo atostogų priklausomi. Ne visi dirba taip, kaip nori. Man tai kas.

- Ar jau uždirbote savo pirmąjį milijoną?

- Ką uždirbu, tą išleidžiu. Pinigų neskaičiuoju. Negyvenu visiškai šia diena, bet ir ne dešimčia metų į priekį. Kas žino, kaip bus toliau? Gal atskris marsiečiai ir visus pasiims? Kam tie pinigai reikalingi? Tai nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Vienaip ar kitaip vis tiek juos uždirbsiu.

- Esate gana ekscentriškas, tiesa? Kaip vertinate dėmesį?

- Lietuvoje niekas pirštais nebado, prekybos centre gali sutikti „visą televiziją". Tas, kuris skundžiasi, kad prie jo lenda su kameromis, matyt, labai norėtų, kad taip būtų.

- Kokį žmogų pakviestumėte pakalbėti prie kavos puodelio?

- Ką noriu, tą ir pasikviečiu. Jeigu žmogus sako, kad nori pakalbėti su M.Jacksonu... Apie ką su juo šnekėtis? Arba su Ispanijos karaliumi. Ką jis man pasakytų? Reikia kviestis tuos, su kuriais gali kalbėti kaip lygus su lygiu.