Legendomis apipintas Apuolės piliakalnis Skuodo rajone šiemet devintą kartą prikėlė ankstyvųjų viduramžių dvasią čia organizuotu senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivaliu.

Atgimsta senasis miestas

Tie, kurie nors kartą trečiąjį rugpjūčio savaitgalį pabuvo ant didingojo Apuolės piliakalnio, vasaros pabaigoje laukia galimybės vėl ten apsilankyti. Iš amžių gūdumos mus pasiekusi žinia apie čia gyvenusių kuršių bei atėjūnų vikingų kovas atkuriama rekonstruktorių klubų.

Šventė trunka dvi paras, tad tie, kurie nori visa galva pasinerti į senovę ir nepraleisti nė vieno renginio, įsikuria piliakalnio papėdėje palapinių miestelyje, kuris gavo Gotlando vardą.

Apuolėje viskas vyksta kaip normaliame gyvenime – vienu metu kažkas gamina maistą, kažkas meistrauja ar kuria menus, dainuoja, prekiauja, o kariai kariauja.

Praeities rekonstruktoriai atvažiuoja su vaikais, gyvūnais, visa jų buitis yra panaši į žiloje senovėje gyvenusių žmonių gyvenseną.

Piliakalnis virsta senovine gyvenviete, kur kiekvienas svečias gali prisiliesti prie praeities. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, norintieji buvo mokomi šaudyti iš lanko, mesti kirvį, ietį.

Liejasi tikras kraujas

Vienas svarbiausių bei įdomiausių viso festivalio renginių – riterių kovos bei kuršių ir vikingų mūšio rekonstrukcija. Vyrai su šarvais, šalmais, skydais bei kovos kirviais ar kardais rankose žavi minias žiūrovų. Kovos – nesuvaidintos, riteriai kaunasi iš peties ir kraujas čia liejasi tikras. Todėl festivalio metu ant piliakalnio budi greitosios pagalbos ekipažas.

Šiemet ir žiūrovai galėjo parodyti savo jėgą bei ištvermę. Kuršiai žaidė žaidimą, primenantį dabartinį futbolą, o klubo „Varingis“ vyrai surengė intriguojamas rungtis.

Į senuosius laikus susirinkusiuosius nukėlė folkloro grupės „Gyvata“, „Vaiguva“, vyrų folkloro grupė „Vilki“ iš Latvijos, slavų archajinio instrumentinio folkloro grupė „Jar“ iš Lenkijos, legendiniai skaldai Harald & Mari Foss iš Norvegijos, Skuodo rajono ir Vydmantų folkloro ansambliai, dūdmaišininkai iš Latvijos.

Amatininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos bei Danijos ne tik pardavinėjo savo dirbinius, bet ir rodė, kaip jie gaminami.

Kasmet stengiamasi pristatyti senuosius amatus. Smalsuoliai galėjo iš arti pamatyti ginklakalių, auksakalių, odininkų darbą. Moterys vijo juostas, audė, nėrė adatomis.

Merginos smalsavo, kaip senaisiais laikais būdavo gaminami papuošalai iš stiklo karoliukų, kaip būdavo gaminami buities rakandai iš beržo tošies, liepos karnos, žolininkai tradiciškai pristatė gydymą žolėmis.

Šiemet buvo įdomu išvysti, kaip gimdavo puodai tada, kai dar neturėta žiedimo rato – tada indus žmonės tiesiog lipdydavo.

Atkūrė didžiąją kovą

Apuolės festivalis išsiskiria iš panašių renginių tuo, kad čia didelis dėmesys skiriamas ne amatams, o karybai.

Karių stovykloje apsigyveno Senovės baltų karybos draugovės „Jotva“, „Varingis“, „Sūduvos Tauras“, „Simkala“, „Kuršiai“, „Karionys“, lankininkai, pasivadinę „Perkūno strėlė“, iš Latvijos atvykę „Ugunszime“, „Rodenpois“, „Tervetes zemgali“, „Kavi“ kariai, Estijos klubai „Austrevgr“, „Pera Sudinoi“ iš Lenkijos, „Ratnik“ iš Rusijos bei laisvieji kariai.

Temstant kariai suvaidino Apuolės pilies apgultį, ir tai buvo didžioji vakaro kova.

Iki išnaktų skambėjo įvairių tautų senosios dainos.

Sekmadienį šventės dalyviai rinko šauniausią kuršę, o vidurdienį aiškintasi, kuris lankininkas taikliausias.

Vėlų sekmadienio vakarą Apuolė ištuštėjo ir liko laukti kitos vasaros pabaigos.

Sumokėjo už laisvę sidabru

Apuolė neoficialiai laikoma lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine.

XIII a. Apuolės piliakalnis priklausė kuršiams. Jo viršuje stovėjo medinė pilis, yra išlikę ir gilaus šulinio pėdsakai.

Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Apuolės gyventojai kurį laiką priklausė švedams, bet vėliau iš jų išsivadavo. Tada juos užpuolė danai. Jų antpuolį Apuolės gyventojai atrėmė.

853–854 m. Apuolės miestą ir pilį su savo kariuomene puolė Švedijos karalius Olafas. Pilį tąsyk, anot kronikos, gynę 15 tūkst. karių iš 5 sričių (šių dienų istorikai teigia, kad tiek daug jų čia būti negalėjo).

Mūšis vyko aštuonias dienas. Devintąją prasidėjo derybos. Apuoliškiai turėjo pripažinti švedų pergalę. Pilies gynėjai nugalėtojams sumokėjo didžiulę išpirką sidabru.