"Žalgirio" arenoje ovacijomis įvertintas išskirtinis kultūrinis įvykis – "Šimtmečio baletai". Daug gražių žodžių apie Kauną, areną, publiką išsakė ir artistai.

Žavėjo profesionalus

Šeštadienį įvykusiame renginyje "Šimtmečio baletai" Vladimiro Romanovo fondas pristatė garsiausius pasaulio teatrus sužavėjusius spektaklius "Šecherezada", "Fauno popietė" ir "Poloviečių šokiai". "Žalgirio" arenos žiūrovai juos taip pat palydėjo ovacijomis.

Savo ruožtu baleto primarijai po kiekvieno spektaklio net ir nusileidus uždangai išeidavo padėkoti publikai po kelis kartus.

Apsilankiusieji renginyje turėjo puikią progą pamatyti pasaulinio lygio baleto žvaigždes Nikolajų Ciskaridzę, Juliją Machaliną, kuri yra šokusi su Povilu Vanagu Rusijos televizijos šokių projekte "Bolero".

Pasirodymuose šoko atlikėjai net iš trijų teatrų: Maskvos Didžiojo, Kremliaus ir Sankt Peterburgo Marijos. Iš viso įspūdingai apipavidalintoje ir apšviestoje scenoje pasirodė apie 70 artistų.

Per pertrauką užkalbinta garsi šokėja Jūratė Norvaišienė sakė jau ne pirmą kartą matanti gyvai šokantį N.Ciskaridzę. "Niekada nesiliauju žavėtis jo meistriškumu. Jis tiesiog skraido scenoje. Vyro dubens struktūra sunkiau leidžia kelti kojas. Bet N.Ciskaridzės sugebėjimai mane stebina ne tik kaip šokėją, bet ir kaip medikę, gerai išmanančią žmogaus anatomiją", – dalijosi įspūdžiais J.Norvaišienė.

Gėlės primarijui

Dėl šio baleto primarijaus specialiai iš Maskvos atvyko dizaineris Juozas Statkevičius. Jis sakė matęs daug baleto pastatymų, kuriuose šoka N.Ciskaridzė. "Lankiausi jo spektakliuose Kanuose, Maskvos Didžiajame teatre, tačiau Lietuvoje šokančio jo dar nemačiau. Nenoriu bent jau šį kartą praleisti "Šimtmečio baletų", kai Nikolajus šoks Kauno "Žalgirio" arenoje", – dar prieš renginį sakė J.Statkevičius, kuris vėl greitai grįš į Maskvą, kur dirba su spektakliu "Ana Karenina".

Dizaineris po spektaklio "Fauno popietė" įteikė N.Ciskaridzei didelę puokštę gvazdikų. Glėbį gėlių įteikė ir kiti šokėjo gerbėjai.

Pažiūrėti pasaulinio garso žvaigždės atvyko ir teatro režisierius Gintaras Varnas, primarijus Nerijus Juška, "Žalgirio" krepšinio komandos veteranas Anatolijus Čupkovas, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.

Lygino spektaklius

N.Ciskaridzė po savo pasirodymo tvirtino, kad buvo labai šiltai priimtas. "Lietuvoje esu ketvirtą kartą ir visada sulaukiu daug plojimų, o artistui tai labai svarbu", – sakė jis.

Pirmarijus šoko dviejuose spektakliuose – "Šecherezada" ir "Fauno popietė". "Kauno diena" pasidomėjo, kuris iš jų jam artimesnis. "Jie abu savaip sudėtingi ir įdomūs. "Šecherezadoje" mano personažui tenka labai didelis fizinis krūvis. O "Fauno popietėje" nėra jokių šuolių, sukinių. Tačiau ten labai daug psichologijos, todėl nėra lengva atskleisti personažą. Džiaugiuosi, kad šį vaidmenį gavau jau būdamas patyrusiu atlikėju", – kalbėjo N.Ciskaridzė.

Artistas sakė, kad "Fauno popietė" jam svarbi dar ir dėl to, kad šis 1912 m. pristatytas revoliucingas spektaklis buvo moderniojo baleto pradžia. "Tada jis sukėlė skandalą ne tik dėl netikėtų baletui judesių, bet ir Fauno aprangos, kuri buvo aptempusi kūną ir jį išryškinusi", – pasakojo N.Ciskaridzė.

Gyrė areną ir fondą

Projekto "Šimtmečio baletai" meno vadovas Andris Liepa neslėpė susižavėjimo arena ir Kaunu. "Esu sužavėtas. Tokią didelę "Žalgirio" areną sugebėjome perdaryti į tikrą teatrą, kuris niekuo nenusileidžia geriausiems Londono, Paryžiaus, kitų miestų teatrams", – tvirtino visame pasaulyje garsus Rusijos šokėjas, choreografas ir režisierius.

A.Liepa atgaivino mecenato, baleto impresarijaus Sergejaus Diagilevo sumanytą projektą "Rusiškieji sezonai", kuris XX a. pradžioje tapo svarbiu Europos kultūros reiškiniu. Baletus, kuriuos S.Diagilevas atveždavo į Prancūziją ir kitas Europos šalis, statė choreografai Michailas Fokinas ir Džordžas Balančinas pagal Igorio Stravinskio, Aleksandro Borodino, Aleksandro Glazunovo ir Piotro Čaikovskio muziką, dekoracijas kūrė garsiausi to laiko scenografai.

A.Liepa sakė esąs ypač dėkingas Vladimiro Romanovo fondui, kad projektą "Šimtmečio baletai" galėjo atvežti į Lietuvą. "V.Romanovo fondas išsiskiria meile menui ir geru skoniu. Esame koncertavę Rygoje, Minske, o Lietuvą vis aplenkdavome, bet dabar esame čia, jaučiamės kaip namuose ir labai tuo džiaugiamės", – neslėpė emocijų maestro.

Šokėja J.Machalina prisipažino nesitikėjusi arenoje sulaukti tokios tūkstantinės žiūrovų minios. "Tai labai įkvepia, čia tokia nuostabi energetika", – po pirmo pasirodymo kalbėjo ji.

J.Machalina taip pat minėjo, kad ją sužavėjo Kauno architektūra. "Be to, mums atvykus buvo šilta, saulėta diena, matėme daug vestuvių. Sakoma ir vienas vestuves pamatyti geras ženklas, o aš visą būrį jaunųjų išvydau", – šypsojosi šokėja.

Kiti kalbinti artistai ir lydintis personalas akcentavo, kad juos stebina patogiai įrengti kambariai šokėjams. "Čia atlikėjams daug vietos, sumontuoti dideli veidrodžiai, yra dušai nusiprausti. To ne visuose pasaulio teatruose randame", – teigė Kremliaus teatro Kostiumų ir grimo cecho viršininkė Liudmila Čelyševa.

Į Lietuvą rusų baleto šokėjai atvyko iš karto po gastrolių Italijoje, po to jų laukia Paryžius ir kiti didieji pasaulio miestai. Gastrolių grafikas toks įtemptas, kad trupė pasirodymus užsienyje planuoja dvejiems metams.

Po pasirodymo Kaune V.Romanovo fondo kvietimu artistus furšete vaišino "Viči restorano grupės" kulinarai.