„Dainuoju Lietuvą“ favoritą vienbalsiai išrinko ir komisija, ir žiūrovai

Šeštadienio vakarą projekte „Dainuoju Lietuvą“ trys dainos konkurentams nepaliko vilčių jau projekto pradžioje ir žiūrovų dėka ryškiai išsiveržė į priekį. Tai – Kosto Smorigino atliktas kūrinys „Paukščiai“, Gyčio Paškevičiaus – „Draugams“ ir grupės „Poliarizuoti stiklai“ daina „Medžiai be lapų“. Dėl pirmosios vietos balų lentelėje sutapo ir komisijos, ir žiūrovų nuomonės.

Bendri balai:

„Paukščiai“ – 20 balų

„Draugams“ – 18 balų

„Medžiai be lapų“ – 14 balų

„Dėl Tavęs“ – 13 balų

„Paskutinis traukinys“ – 11 balų

„Berniukai“ – 10 balų

„Mamai“ – 8 balai

„Paskutinis sekmadienis“ – 7 balai

„Aukštumos“ – 6 balai

„Kaip pavydžiu aš mėnuliui“ – 3 balai

Komisijos balsai:

„Paukščiai“ – 30 balsų

„Draugams“ – 25 balsai

„Paskutinis traukinys“ – 23 balsai

„Medžiai be lapų“ – 19 balsų

„Berniukai“ – 14 balsų

„Dėl Tavęs“ – 13 balsų

„Aukštumos“ – 13 balsų

„Mamai“ – 12 balsų

„Kaip pavydžiu aš mėnuliui“ – 11 balsų

„Paskutinis sekmadienis“ – 5 balsai

Žiūrovų balsai:

„Paukščiai“ – 838 balsai

„Draugams“ – 577 balsai

„Dėl Tavęs“ – 511 balsų

„Medžiai be lapų“ – 478 balsai

„Paskutinis sekmadienis“ – 140 balsų

„Mamai“ – 138 balsai

„Berniukai“ – 116 balsų

„Paskutinis traukinys“ – 73 balsai 

„Aukštumos“ – 66 balsai

„Kaip pavydžiu aš mėnuliui“ – 34 balsai

Muzikiniame projekte atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam diriguoja Modestas Barkauskas, kartu su LRT ritmo grupe. Atlikėjus vertino etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys ir operos solistė, profesorė Sigutė Stonytė.

Vakarą su 1988-aisiais parašyta daina „Dėl tavęs“ pradėjo lietuviškos scenos legenda Džordana Butkutė, o jai pritarė ir didžiojoje LRT studijoje susirinkę žiūrovai. R. Zilnio teigimu, be šios dainos D. Butkutės koncertai būtų neįsivaizduojami.

„Džordana jau trečią kartą važiuoja per arenas, ir tai tik įrodo, kokia populiari ji yra. Jos gerbėjai – vieni ištikimiausių: neša šimtus rožių, mintinai moka žodžius. Esu buvęs ne viename Džordanos koncerte, ne kartą ją kalbinau. Ji nuolat žiūri į priekį, kuria naujas dainas, bet jos repertuare yra dainų, kurių niekaip negalima atsisakyti, gerbėjai paprasčiausiai to nesuprastų. Ši – viena tokių“, – tvirtino R. Zilnys.

Ši daina tapo himnu meilei.

Su muzikos apžvalgininku sutiko ir pati atlikėja. „Ši daina tapo himnu meilei“, – tvirtino D. Butkutė.

Z. Kelmickaitė stebėjosi atlikėjos jaunatviškumu. „Džordana turi paaugliško žavesio ir pasiutimo. Ji yra nesutramdoma gerąja prasme. 1988-ieji – įsivaizduokite tokius metus ir šią dainą. Žavu, kad būdama tokia jaunutė parašė tokio populiarumo kūrinį“, – kalbėjo etnomuzikologė.

Jai antrino ir S. Stonytė: „Visiems aišku, kad šioje dainoje – amžini žodžiai, amžina situacija, taip gyvenime buvo ir bus. Man patinka kūrinys, nes yra nuoširdus. O. D. Butkutė, tiek metų esanti scenoje, išliko paprasta, jautri ir šilta.“

Netrukus muzikinio projekto scenoje nuskambėjo „Paukščiai“ – daina, kurią Kostas Smoriginas parašė dar studijuodamas konservatorijoje. Dar labiau kūrinys išgarsėjo, kai jį į repertuarą įtraukė Vytauto Kernagio dainos teatras.

S. Stonytės nuomone, nors ši daina sukurta jau prieš kelis dešimtmečius, ji labai aktuali ir šiandien. „Su jūsų gitaros stygom virpėjo ir mano siela. Puikus atlikėjas, o tas dainos minimalizmas, virpėjimas – užburia. Klausydami galime tyliai pagalvoti apie save, savo kraštą“, – svarstė profesorė.

R. Zilniui kūrinys priminė mokyklos laikus: „Žmonės šią dainą labai gerai žino, nebūtinai nutuokdami, kas ją parašė. Šią dainą su klase dainavome per mokyklos išleistuves. Pamenu tik drėgnas mokytojų ir tėvų akis ir tai, kad mums patiems ši daina buvo labai labai graži. Nežinojome, kas ją parašė, bet žinojome, kad daina „Paukščiai“ – visiems svarbi ir jautri.“

Grupė „Poliarizuoti stiklai“ atliko vieną populiariausių savo dainų – „Medžiai be lapų“. Z. Kelmickaitei pasirodymas paliko didžiulį įspūdį. „Iškart jauti, kad tai – žmonės, turintys, ką pasakyti. Tarimas – puikus, o čia dar ir papasakota gyvenimiška istorija, sudainuota aistringai. Daina atrodo paprasta kaip trys kapeikos, bet kiek čia šarmo, kiek žavesio!“ – komentavo etnomuzikologė.

R. Zilnio manymu, grupė per prabėgusius metus nepasikeitė: „Kaip grojo teisingą senamadišką roką, taip ir tebegroja. Man jie primena senus filmus, kur žmonės nudirba didžiulius darbus, tada nusiperka motociklus ir keliauja. Grupės nariai žino, kad netaps pasaulinio lygio grupe, bet kuria kokybišką muziką. „Medžiai be lapų“ – pati ryškiausia ir geriausia grupės daina. Tada ji išsiskyrė iš viso to, kas skambėjo aplink, ir galbūt dėl to ši daina visiems labai greitai prilipo.“

S. Stonytė patikino, kad ją pakerėjo nuostabi melodika ir rokeriškas tikrumas.

Martynas Kavaliauskas atliko Antano Šabaniausko kadaise dainuotą „Paskutinį sekmadienį“. S. Stonytės manymu, pasirodymas į sceną įnešė ne senojo Kauno dvasios, o labiau priminė Holivudą. „Atlikėjas tikrai atrodo holivudinis. Ir vis dėlto žavinga, kai toks jaunas atlikėjas puikiai sudainuoja tokią seną dainą“, – komentavo profesorė.

Su S. Stonytės nuomone sutiko ir R. Zilnys: „Keista, bet Martynui Kavaliauskui ypatingai tinka retro įvaizdis. O pati daina ir dabar susiranda vietą įvairiose interpretacijose, vadinasi, ji tebėra aktuali.“

1982-aisiais Vilniaus jaunimo teatre įvykusioje roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ premjeroje pirmąkart nuskambėjo ir Romeo arija, kurią pirmadienio vakarą LRT studijoje atliko Vaidas Baumila.

Pasirodymą S. Stonytė vertino itin palankiai: „Esu girdėjusi šią roko operą ne kartą. Turiu pagirti Vaidą: puikus atlikimas, patobulėjęs vokalas. Vienareikšmiai ši daina gali būti šimtmečio daina.“

R. Zilnio teigimu, jo nestebina, kad V. Baumila gali puikiai padainuoti miuziklinį kūrinį. „Juk jis to mokėsi, jam šis žanras labai artimas. O kalbant apie patį kūrinį, Z. Kelmickaitė yra sakiusi, kad iš šios roko operos ne viena dalis yra verta tapti šimtmečio kūriniu, ir aš jai pritariu“, – komentavo muzikos apžvalgininkas.

„Paskutinis traukinys“ – daina iš grupės „Foje“ paskutiniojo albumo „1982“, pasirodžiusio 1986-aisiais. Šį kūrinį LRT TELEVIZIJOS didžiojoje studijoje pirmadienio vakarą perdainavo Edgaras Lubys.

„Štai čia yra viena mano mėgstamiausių grupės „Foje“ dainų. Ji giedrai liūdna, nostalgiška, ir įrašyta paskutiniame grupės albume. Tai – „Foje“ atsisveikinimo daina. Pamenu, kai pasklido žinia, kad grupės nebebus, Lietuvą apniko liūdesys. Nemanau, kad Lietuvoje dar turėsime grupę, dėl kurios iširimo visa visuomenė liūdėtų, ir apie tai kalbėtų visur, net žiniose“, – svarstė R. Zilnys.

S. Stonytė prisipažino, jog jai Andriaus Mamontovo kūryba itin artima. „Kai kurių A. Mamontovo dainų paklausau prieš miegą. Man patinka, kad šiame kūrinyje yra tokia išskirtinė muzikos savybė – tekstas gali būti ypatingai filosofiškas, o šalia instrumentuotė – kosmiškai burbuliuojanti. Tas dvigubas ėjimas kelia nuostabą. Tai – ypatingo talento muzika, ir džiaugiuosi, jog E. Lubiui pavyko perteikti visą tą harmoniją ir virsmą“, – atviravo profesorė.

Sasha Song pasirodė su Gintaro Zdebskio ir Ovidijaus Vyšniausko sukurta daina „Mamai“. Nuskambėjus kūriniui atlikėjas prisipažino, jog pirmą kartą ši daina buvo atlikta būtent LRT TELEVIZIJOJE.

„Dėl televizijos esate visiškai teisus, bet skambėjo ji ne didžiojoje studijoje, nes jos paprasčiausiai dar nebuvo, o pirmojoje. Ir vis dėlto, niekad nepatikėčiau, kad ši daina buvo parašyta 1993 m. G. Zdebskio tekstai visada labai raiškūs, dramaturgiškai sodrūs. Be to, apie mamą dainų turime nedaug, tad reikia džiaugtis, kad radosi ši daina ir toks talentingas dainininkas“, – dėstė Z. Kelmickaitė.

R. Zilnio teigimu, šios dainos dėka Sashai Song pavyko taip greitai išpopuliarėti. „Šio atlikėjo atsiradimas scenoje buvo labai žaibiškas – įsijungi televizorių, o tarp visų Lietuvos grandų – pienburnis su nuostabaus grožio balsu. Justinas Bieberis, palyginus su šiuo atlikėju, labai ilgai siekė populiarumo“, – tikino R. Zilnys. Muzikos apžvalgininkas taip pat pastebėjo, jog ši daina siejama ne tik su Sasha Song, bet ir su Linu Adomaičiu, ir susidomėjo, kaip kūrinys atsirado pastarojo repertuare.

Šio atlikėjo atsiradimas scenoje buvo labai žaibiškas – įsijungi televizorių, o tarp visų Lietuvos grandų – pienburnis su nuostabaus grožio balsu.

„Esu dėkingas Linui Adomaičiui, kad laikė šią dainą žmonių širdyse, kol buvau išvykęs“, – paaiškino Sasha Song.

Grupės „Rondo“ dainos jau ne pirmą kartą skamba šiame LRT muzikiniame projekte. Šįvakar dainą „Aukštumos“ publikai dovanojo „Baltasis kiras“.

S. Stonytė patikino, kad nėra grupės „Rondo“ gerbėja, tačiau pasirodymas jai patiko: „Šis atlikėjas imponuoja, nes yra charizmatiškas, o jo pasirodymas įtikino, kad daina – visai nebloga.“

R. Zilnio manymu, daina populiari dėl itin paprasto, nors ir nelabai dėmesingai parašyto teksto. „Kai klausau šios dainos, man visada atrodo, kad tekstas parašytas per dešimt minučių. Tai tikrai nėra mano mėgstamiausia „Rondo“ daina, bet galiu pasakyti viena: skambant šiai dainai į mišrainę krenta ir kunigai, ir nusikaltėliai“, – šmaikštavo muzikos apžvalgininkas.

LRT didžiojoje studijoje pirmadienio vakarą nuskambėjo ir Gyčio Paškevičiaus daina „Draugams“.

„Ši daina – didelė tapybos drobė. Instrumentinės improvizacijos dera su šiurkštoku G. Paškevičiaus balsu. Tekstas – gilus, prasmingas, tai – tikra lietuviška baladė“, – apie kūrinį atsiliepė Z. Kelmickaitė.

S. Stonytė patikino, jog jai G. Paškevičiaus atlikime patinka juntamas tvirtas vyriškas pradas, o atlikėjo susiliejimas su tekstu labai įtikina.

„Tai – mano mėgstamiausia G. Paškevičiaus repertuaro daina. Vienoje laidoje esu minėjęs, kad yra dainų, kurių sugadinti, ko gero neįmanoma. Tačiau šiandien LRT koridoriuje susitikau Deividą Zvonkų, ir jis man rėžė, jog taip teigdamas meluoju – „Duok man pusvalandį, ir aš sugadinsiu bet kokią dainą.“ Galbūt nuskambės kaip keistokas komplimentas, bet ši daina yra tokia, kurios nesugebėtų sugadinti net D. Zvonkus“, – šypsojosi R. Zilnys.

1974 m. estradinių dainų festivalyje „Vilniaus bokštai“ pirmą kartą nuskambėjusią dainą „Berniukai“ pirmadienio vakarą atliko Tadas Juodsnukis.

R. Zilnio teigimu, nors kūrinys kai kuriems klausytojams galbūt sukelia nostalgiją, ši daina vargu ar turėtų skambėti šiandieninėje scenoje. „Man labai patinka kai kurie Teisučio Makačino kūriniai, bet man visiškai nepatinka ši daina. Turiu tokią problemą su senosios estrados dalimi, kuri yra isteriškai linksma. Nors galbūt kai kam kūrinys atrodo nostalgiškas, bet aš šią dainą jau išleisčiau pailsėti. Nelabai įsivaizduoju jos aktualumo“, – įsitikinęs LRT OPUS laidų vedėjas.

Su jo nuomone nesutiko S. Stonytė: „Daina turi keistą ir įdomią istoriją, nes ją atliko ir pop dainininkai, ir rokeriai, ir operos solistai. Tai tik parodo, kad ji turi savo gyvenimą.“

Z. Kelmickaitės manymu, kūrinys per visus šiuos metus yra netekęs autentiškumo. „Kai kurie dainininkai, atlikdami šią dainą, galvoje turi Darių ir Girėną. Bet keistas dalykas: joje juntamas toks tarybinis optimizmas. Ir nors T. Makačinas labai nuoširdus ir nepaviršutiniškas žmogus, bet sunku pasakyti, kodėl kartais dainos ima, ir taip nebesuskamba. Kūrinys tarsi nebetekęs autentiškumo, kurį kadaise buvo perteikęs jos autorius“, – pastebėjo etnomuzikologė.

„Dainuoju Lietuvą“ – kiekvieną šeštadienį, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių