„Dėl futbolo net liksim Kaune“, – prisipažino M. Starkus. Meilė Liverpulio miesto klubui V. Radzevičių aplankė dar anksčiau nei kolegą – jam po tarnybos kariuomenėje dar teko dirbti Liverpulyje.

„Vycka net komentavo garsųjį 2005 metų Čempionų lygos finalą, kai „Liverpool“ po baudinių serijos nugalėjo Italijos „Milan“, nors po pirmojo kėlinio atsiliko 0-3, bet sugebėjo išlyginti, – lig šiol laimingą akimirką atsimena M. Starkus. – Draugai žinojo Vytaro simpatijas ir tie, kurie palaikė „Milan“, po pirmo kėlinio siuntė ironiškas žinutes su „sveikinimais“. Tąsyk V. Radzevičius buvo labai piktas, tačiau po sensacingos pergalės beveik pusę nakties laimingas atsakinėjo į visas žinutes.

Futbolą dievinantys draugai dažnai su kompanija lankydavosi Pasaulio ir Europos futbolo čempionatuose, kur sulaukdavo kitų šalių gerbėjų nuostabos, ką čia veikia lietuviai?

„Mes gerai leidžiam laiką, žiūrim futbolą, negadiname sveikatos, o jūs – nervinatės ir dažnai po komandų pralaimėjimų liūdni važiuojate namo“, – daugeliui atsakydavo draugai.

Su vienu meksikiečiu, liūdėjusiu dėl savo šalies rinktinės pralaimėjimo Argentinai, M. Starkus net apsikeitė dovanomis: gavo šios šalies rinktinės marškinėlius, o meksikiečiui padovanojo mėgiamą Balio Sruogos knygą „Dievų miškas“. „Jam labai keistai ir įdomiai skambėjo lietuvių kalba“, – aiškino Martynas.

Futbolo mėgėjų komandoje „Prelegentai“, kuri šiemet vasarą minės dvidešimtmetį, žaidžiantys žurnalistai anksčiau dažnai dalyvaudavo įvairiuose turnyruose. Kartą po turnyro Mančesteryje Martyno, Vytaro ir Marijaus trijulė sėdėjo bare ir gurkšnodami alų laukė lėktuvo. „Oro uoste nuolat skambėjo nervingi pranešimai į kuriuos, kaip ir daugelis žmonių, nekreipėme dėmesio, – šypsojosi Martynas. – Tačiau staiga išgirdau lyg ir savo pavardę – supratau, kad Starkus ir labai neaiškiai tariami „maikotauaičiau“ ir „aiedzeaiviciau“ ar kažkas panašaus, tai – aš, Mikutavičius ir Radzevičius. Netrukus paaiškėjo, kad apsižioplinome laiką ir visi lėktuve mūsų laukė rūsčiais veidais. Teko ilgai atsiprašinėti.“

Neseniai iš kelionės po Karibus grįžę draugai Pietų Amerikoje futbolą matė tik televizoriaus ekrane. „Po Čempionų, „Premier“ ar „Primera“ lygos jų futbolo lygis atrodė žemesnis, tačiau išskirtinis bruožas – daugiau šiurkštumo ir daug vaidybos“, – pastebėjo M.Starkus.

Tačiau iš nuolat kartojamų ir baruose demonstruojamų futbolo rungtynių jis įsitikinęs, kad ši sporto šaka Pietų Amerikoje niekada nebus nukonkuruota. „Ten laisvas plotas išnaudojamas futbolo aikštelei, – pripažino trečiadienį Kaune su Vytaru apsilankysiantis Martynas. – Keista buvo matyti ir futbolo aikštes įrengtas Andų kalnuose, keturių kilometrų aukštyje. Ten nuvargsti net užsirišdamas batų raištelį, o vaikai aukštikalniuose žvaliai spardė kamuolį.“