- Povilas Gadliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paieškos metalo detektoriumi – vis labiau populiarėjantis pomėgis, o surasti artefaktai dažnai papildo ir Kauno miesto muziejaus fondus. Lietuvoje šiuo hobiu užsiimantys žmonės dažnai buriasi į klubus. Vienas jų – Metalo ieškiklių naudotojų klubas (MINK).
„Jau daug metų vykdydami klubo veiklą padedame pametusiems brangius daiktus: žiedus, auskarus ir kitus daiktus, dalyvaujame archeologiniuose žvalgymuose, padedame kolegoms tyrinėti istoriją, rengiame sąskrydžius“, – apie šio klubo veiklą pasakoja jo prezidentas Emilijus Petukauskas ir pabrėžia, kad sąskrydžius rengia kartu su kompanija „Tesora“, kuri platina metalo detektorius.
– Papasakokite apie savo klubo veiklą praėjusiais metais. Kokiuose tyrimuose ar išvykose dalyvavote?
– Klubo veiklą labai smarkiai sustabdė karantinas, nes buvo apribotas žmonių judėjimas ir bendravimas. Gerokai sumažėjo archeologinių žvalgymų. Šiais metais prasidėjo aktyvesnė veikla, klubas dalyvavo dviejuose užsienyje vykdytuose žvalgymuose Legnicoje ir Ponece. Legnicoje buvo žvalgoma Napoleono armijos lauko stovyklos teritorija, o Ponece – mūšio, kuriame kovojo saksai su švedais, laukas. Abiejose išvykose buvo įdomu, pavyko aptikti įvairių radinių. Lenkai, rengdami tokius renginius, sugalvoja ir kitokių veiklų. Legnicos tyrimuose pačiam neteko dalyvauti, tačiau kolegos pasakojo, kad organizatoriai dalyviams aprodė pilį, kuri šiuo metu yra restauruojama. Poneco tyrimų metu dalyvavome metalo ieškiklių naudotojų ir rekonstruktorių klubų eitynėse. Maloniai nustebino tai, kad ir mūsų klubo atstovai buvo pristatyti ten susirinkusiems žiūrovams.
– Prisiminkime ieškotojų sąskrydį. Ką įdomaus ar vertingo pavyko rasti ieškotojams?
– Šiais metais renginyje dalyvavo apie 650 žmonių, sąskrydis vyko Kėdainių rajone. Nustebino tai, kad renginio metu dalyviai rado daug įdomių archeologinių daiktų. Fiksuota daugiau nei 120 radinių, turinčių archeologinę vertę. Džiugina ir tai, kad labai daugėja metalo ieškiklių naudotojų, kurie sąmoningai supranta, kad, be radinio koordinačių, be jo radvietės, radinys praktiškai nebetenka savo vertės. Pagaliau visuomenės savimonės lygis tikrai kyla.
Vienas įdomesnių radinių, aptiktas sąskrydžio metu, – ankstyvo žalvarinio kirvio dalis. Sąskrydžio metu rasta ir sprogmenų, spėjame, kad tiriamame plote galėjo vykti koks nors vietinės reikšmės mūšis. Buvo rasta daug minosvaidžio sparnuočių, viena nesprogusi minosvaidžio mina. Buvo iškviesta policija ir išminuotojai, kurie nusprendė sprogmenį sunaikinti vietoje. Galima pajuokauti, kad išydome nemokamų fejerverkų.
– Teko girdėti, kad jūsų klubas padėjo archeologams tyrinėti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.
– Kernavėje vykdytuose žvalgymuose mūsų klubas dalyvavo du kartus. Vienais metais žvalgėme plotą, esantį žemiau piliakalnių, prie upės, o antrą kartą – plotą ant Neries kranto šlaito, šalia dabartinio Kernavės miestelio. Abiejuose plotuose aptikti radiniai labai skyrėsi tiek jų gausa, tiek laikotarpiu, kuriuo jie datuojami. Viršutiniame plote buvo rastas lietuviškas sidabro lydinys, vadinamas ilguoju, ir keletas mažesnių fragmentų. Taip pat radome ypač retų daiktų: juvelyrinių dirbinių matricų, Jogailos ir Vytauto laikų monetų, keletą romėniškojo laikotarpio radinių. Paieškų metu buvo lokalizuota spyniaus dirbtuvių vieta, kurioje radome daug senovinių spynų ir jų detalių.
– Papasakokite apie išvykas. Kaip viskas vyksta užsienyje?
– Didžiausi skirtumai nuo Lietuvos – organizacinio pobūdžio. Mes nesiorientuojame į stambesnius mūsų istorijos įvykius, neskiriame jų tyrimams tiek laiko. Paieškos Lenkijoje vyksta keletą dienų, per šį renginį suderinamas tiek poilsis, tiek bendravimas tarpusavyje, tiek istorijos artefaktų paieškos. Lietuvoje panašių renginių specifika kitokia. Dažniausiai renginys trunka vieną dieną, taigi pailsėti ir pabendrauti laiko beveik nelieka. Atvažiuojame, padarome darbą, ir tiek.
– Ar dažniau į tyrimus jus kviečiasi archeologai?
– Kaip jau minėjau, viską labai stipriai buvo apribojęs karantinas, tačiau dabar jaučiame, kad tyrimų, kuriuose reikalinga mūsų pagalba, daugėja.
– Ar keičiasi visuomenės ar valstybės institucijų požiūris į šį pomėgį?
– Visuomenės požiūris neišvengiamai keičiasi, tačiau ne visada į gerąją pusę. Jeigu ūkininkui yra tekę susidurti su nemandagiai ar net agresyviai besielgiančiais metalo ieškiklių naudotojais, kurie neužkasa savo duobių, kasinėja ūkininko žemėje be jo leidimo ar net susibara su ūkininkais viduryje lauko, tai greičiausiai toks ūkininkas daugiau niekuomet nenorės net kalbėti su kitais metalo ieškiklių naudotojais ir apie juos susidarys, švelniai tariant, neigiamą požiūrį. Valstybinių institucijų požiūris nesikeičia. Jis suformuotas teisės aktų pagrindu ir jo laikomasi. Taigi kokios nors iniciatyvos iš institucijų nepastebime, nors atskirų specialistų požiūris keičiasi į gerąją pusę, tačiau toks jų darbas – jie privalo dirbti pagal įstatymus.
– Kokie klubo ateinančių metų planai?
– Planuojame dvi išvykas į užsienį – į Legnicą ir Ponecą. Tikimės, kad gausime kvietimą ir į Žalgirio mūšio tyrimus, o Lietuvoje – žiūrėsime, kaip vyks archeologiniai žvalgymai, kuriuose reikės mūsų pagalbos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“12
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs20
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....
-
Dainininkė Liepa: esu dėkinga gyvenimui už balsą ir muziką1
Rodos, tik neseniai prasidėjęs ir daugybės žiūrovų simpatijų sulaukęs LNK pramoginis projektas „Muzikinė kaukė“ balandžio pabaigoje pasieks finišą. Todėl, jei dar nespėjote išsirinkti savo favorito, – pats laikas t...
-
Saldi P. Hilton vaikų kasdienybė: privatūs lėktuvai ir beveik 9 tūkst. kainuojantys vežimėliai1
Privatūs lėktuvai, „Burberry“ drabužiai ir vežimėliai, kurių kaina siekia beveik 10 tūkst. eurų. Apie tai, toli gražu, pasvajoti ne kiekvienam, tačiau amerikiečių verslininkės ir nuomonės formuotojos Paris Hilton vaikams tai – k...
-
Su „Salsamanais“ atsisveikino net dvi poros: paaiškėjo, kas toliau tęs kovą pusfinalyje
Praėjęs vakaras TV3 šokių ir pažinimo projekto „Salsamanai“ dalyviams buvo lemtingas – padovanojo ne tik dvigubai daugiau liūdesio, bet ir dvigubai daugiau džiaugsmo. Net dviem poroms nuotykis Havanoje jau baigėsi. Tačiau pagal...
-
Didžioji „Muzikinės kaukės“ intriga – kas pateks į finalą?4
„Muzikinėje kaukėje“ – ašaros, juokas ir dramatiška akimirka paskelbiant finalininkus. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis33
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...