Pereiti į pagrindinį turinį

D.Kazragytė piktybiniam navikui tarė: "Dink!"

2009-02-28 09:00
D.Kazragytė piktybiniam navikui tarė: "Dink!"
D.Kazragytė piktybiniam navikui tarė: "Dink!" / Evaldo Butkevičiaus nuotr. Filosofija: D.Kazragytė sako nebebijanti likimo staigmenų – mintis apie dramtiškas likimo staigmenas ji prisijaukino seniai.

Nuo aktorės ir rašytojos Doloresos Kazragytės veido nedingo šypsena. "Tik nepradėkime dramatizuoti ir graudintis!" – sudraudė ji, jau sustiprėjusi po neseniai atliktos oprecijos. D.Kazragytei pašalintas piktybinis navikas.

Onkologinė liga aktorės neįbaugino – pasirodo, grėsminga diagnozė tik praturtino Doloresos gyvenimo spalvų paletę.

Tačiau D.Kazragytė padarė stulbinamą išvadą: onkologinę diagnozę išgirdo ne tik ji, bet ir dauguma žmonių, susijusių su spektakliu "Gyvenimo geismas" apie vėžiu sergančias moteris.

Prasidėjo nuo inkstų

Aktorę užklupome namuose – nedideliame Kauno devynaukščio namo bute, kurio langai žvelgia į murziną miestą. Dieną Doloresa jo nemato – sukniubusi prie mažo staliuko baigia rašyti naują knygą.

Jos namuose tvyro lengvas kavos ir cigarečių kvapas. Kai rašo ar rengiasi premjeriniam spektakliui, senu įpročiu užtraukia dūmą, bet tai atsitinka gerokai rečiau, nei anksčiau. Dabar jos gyvenimas ne toks sudėtingas, ne toks veržlus, tačiau vis dar pateikiantis staigmenų.

„Gal prieš 20 metų nuėjau pas gydytoją, nes skaudėjo inkstus, – pasakojo Doloresa. – Ištyrė ir nustatė inkstų geldelių tuberkuliozę. Išrašė kažkokių „proškų“, liepė gerti ir po metų ateiti pasitikrinti sveikatą. „Proškas“ išgėriau, o štai nueiti pas gydytoją niekaip neradau laiko."

Prireikė skubios operacijos

"Anuomet tokius netvarkingus ligonius, kaip aš, drausmindavo sesutės, atėjusios iš poliklinikos į namus, – nusijuokė akorė. – Tačiau aš vis vien nenuėjau tikrintis – juk gerai jaučiausi."

Tačiau neseniai skausmai atsinaujino, ir D.Kazragytė jau niekieno neraginama kreipėsi į medikus. Besikalbant su gydytoju apie inkstus, aktorė parodė ant rankos gal cento dydžio rausvą dėmelę.

"Buvau skubiai nusiųsta pas kitus specialistus – tą dėmelę išoperavo, o po dviejų savaičių išgirdau jos pavadinimą – paviršinė karcinoma“, – pasakojo Doloresa, rodydama nedidelį užgijusį pjūvį.

Karcinoma, arba piktybinis epitelio navikas, yra dažniausiai pasitaikanti vėžinių auglių rūšis.

Prisiminė sukurtą vaidmenį

Apie šį piktybinį auglį aktorė buvo seniai girdėjusi, nes dešimt metų vaidino vėžiu sergančią Uršulę populiariojoje Juozo Montvilos pjesėje „Didysis geismas“. Spektaklis apie vėžiu sergančias moteris, apie jų gaivališką meilę gyvenimui, magiškai traukė žiūrovus į teatrą.

Prisimindama savo vaidmenį apie drąsą ir neišsemiamą viltį vėžininkių palatoje, Doloresa po operacijos kalbėjo su savo odos naviku: „Eik sau, rausvoji karcinoma! Dink, pasitrauk!“. Ir po dviejų savaičių gavo iš medikų palankų atsakymą.

„Operacija pavyko sėkmingai – laiku kreipiausi į gydytoją. Po trijų dienų išėjusi iš ligoninės gatvėje šypsojausi kiekvienam sutiktam žmogui, paglosčiau benamį šunį. Pajutau, kad turiu skubėti į namus, nes dar uždainuosiu tarp žmonių – toks gražus atrodė gyvenimas. Buvau nepaprastai laiminga“, – prisiminė Doloresa.

Scenoje buvo sunkiau

D.Kazragytė, išgirdusi diagnozę, nepuolė į paniką. Jos neparklupdė siaubas, neviltis, bejėgiškumo jausmas.

Aktorė jau seniai prisijaukino mintis apie sunkias ligas ar net mirtį.

Gulėdama po operacijos klinikoje, ji prisiminė „Didįjį geismą“ ir padarė netikėtą atradimą: scenoje vaidinti vėžiu sergančią moterį buvo sunkiau negu tai išgyventi tikrovėje.

Tada, kai aktorė vaidino onkologine liga sergančią moterį, vėžys jai atrodė baisi liga. Ją baugino mirties grėsme. Tačiau bėgant metams D.Kazragytė pratino save nesigūžti nei prieš mirtį, nei prieš ligą. Jai padėjo tikėjimas Dievu ir knygos.

Aktorė prisipažino, kad mintys apie ligą, netgi mirtį ją tik paskatina dar daugiau skaityti ir rašyti, o ne krimstis, nervintis ar verkti.

Spektaklis tapo pranašyste?

Sužinojusi, kad jai diagnozuotas vėžinis susirgimas, D.Kazragytė ne atsitiktinai prisiminė spektaklį „Didysis geismas“.

„Tai labai keista, bet neįtikimai daug žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su šiuo spektakliu apie sergančiuosius vėžiu, patys susirgo onkologinėmis ligomis ar net mirė nuo jų", – tarė aktorė.

"Pirmiausia vėžys pakirto pjesės autorių Juozą Montvilą, – pradėjo vardyti D.Kazragytė. – Paskui – aktorius Antaną Barčą, Danutę Strakšytę, spektaklyje skambėjusios dainos „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ autorių Vytautą Kernagį. Onkologinė liga lengvai kepštelėjo ir mane, palietė spektaklio režisierę Nerį Karpuškaitę."

Mirė ir abu aktoriai, "Didžiajame geisme" vaidinę gydytojus – Algimantas Masiulis ir Viktoras Šinkariukas, tik jis – ne nuo vėžio.

Tačiau D.Kazragytė nekaltina ir nemistifikuoja spektaklio. Ji sako, kad tiesiog tokia buvo spektaklyje dalyvavusių žmonių lemtis.

Rengiasi premjerai ir rašo knygą

Doloresa prisipažino, kad po daugelio metų vėl pradėjusi lankytis pas gydytojus, sužinojo apie įvairius savo negalavimus, kurių nė neįtarė.

D.Kazragytė prižadėjo sau šį kartą klausytis gydytojų, pildyti visus jų nurodymus. Aktorė ir rašytoja turi savo gyvenime daug planų, o artimiausi – pavasarį užbaigti knygą ir suvaidinti smagų personažą prancūzų autoriaus Klodo Manjė spektaklyje "Blezas", kuris statomas jos pamėgtame Marijampolės dramos teatre.

Aktorė sako, kad gyvenimą reikia mylėti su visomis jo spalvomis ir nebijoti pasijuokti iš ne visada malonių jo staigmenų.

„Siūlau būtinai paskaityti Mišelio Šneiderio knygą „Įsivaizduojamos mirtys“, kurioje pasakojama apie 36 rašytojų paskutines gyvenimo valandas – ir ramias, ir šiurpias, ir net komiškas. Kaip ir pats gyvenimas“, – kalbėjo Doloresa.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų