Pasirodė aštuntasis – paskutinis – enciklopedinio leidinio apie Lietuvos karininkiją tomas, skirtas 1919–1953 m. šalies laisvę gynusiems kariškiams.
Šio enciklopedinio leidinio redakcinės komisijos narė Asta Reklaitytė (beje, ji pati – aukšto rango tarpukario Lietuvos karininko duktė), Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga šiuo, aštuntuoju tomu, užbaigė dokumentinio paminklo mūsų karininkams statybą.
Aštuntajame tome, kurį kaip ir ankstesnius, išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, pateikta informacija daugiau nei apie 1000 karininkų, kurių pavardės prasideda raidėmis T, U, V, Z, Ž. Daugiau nei pusė tekstų yra iliustruota nuotraukomis.
Tokie leidiniai – kruopštaus ir atkaklaus žuvusiųjų bei likusių gyvų karininkų artimųjų, giminaičių, konsultantų, įvairių talkinusių organizacijų darbo rezultatas. Anot minėtos sąjungos pirmininko Vytauto Zabielsko, aštuoni tomai apie karininkiją – tai unikali enciklopedija apie tą visuomenės sluoksnį, kurį beveik visą sunaikino okupantai.
Visa medžiaga, kuri buvo pateikta aštuoniuose tomuose, pagrįsta archyviniais dokumentais. Aštuntasis tomas skirtas Lietuvos kariuomenės 90-mečiui pažymėti ir papildytas Karo sanitarijos ir veterinarijos tarnybos, kuriai šiemt sukanka 60 metų, nuotraukomis.
V.Zabielskas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame tome ypač daug partizanų vadų, tarp kurių yra ir Jonas Žemaitis, biografijų.
Į Lietuvos karininkų ramovėje vykusį knygos pristatymo renginį atvyko artimi garsaus partizanų vado Juozo Vitkaus (slapyvardė Kazimieraitis) giminaičiai.
"Šiomis dienomis sukanka 65 metai, kai senelis, buvęs aukšto rango tarpukario Lietuvos karininkas inžinierius, išėjo į Dzūkijos miškus partizanauti. Dėl Lietuvos laisvės jis paliko gausią šeimą – mylimą žmoną ir penkis vaikus, tapo Pietų Lietuvos partizanų štabo vadu. Žuvo Žaliamiškyje. Žūties vietoje pastatytas koplytstulpis, prie kurio kasmet važiuojame pasimelsti", – kalbėjo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius Gintaras Vitkus – žuvusio partizanų vado Vitkaus anūkas.
Anot G.Vitkaus, senelis, kaip ir Juozas Lukša-Daumantas, turėjo dvi mylimąsias – tėvynę ir žmoną. Nepaisant to, kad dėl pirmosios mylimosios – tėvynės jam teko palikti žmoną ir vaikus, jis, kai tik rasdavo laiko, rašydavo jai laiškus. Apie gilų jų tarpusavio ryšį byloja neseniai surasti J.Vitkaus žmonos saugoti laiškai, rašyti iš Briuselio, kur jis mokėsi Karo inžinerijos mokykloje.
Partizanų vado artimieji aplanko ne tik jo žūties vietą, vadavietę, bunkerius, bet ir išlikusius gyvus J.Vitkaus Kazimieraičio ryšininkus. Pristatant aštuntąjį tomą, kuriame yra Juozo Vitkaus biografija, nuotrauka su žmona Genovaite, dalyvavo jauniausias jų sūnus Liudas, anūkai Gintaras ir Linas (žinomas kaunietis chirurgas), partizanų vado sūnaus Vytauto žmona.
Naujausi komentarai