Dviračių entuziastai neįsivaizduoja savo gyvenimo neminant pedalų

Gytį Kučinską galima pavadinti vienu didžiausių dviračių entuziastų Kaune. 40-metis kaunietis - vienas iš 400 kilometrų žygio organizatorių, kurio dalyviai siekė patekti į Lietuvos rekordų knygą, trumpiau nei per parą įveikę šį atstumą.

Trejus pastaruosius metus be dviračio G.Kučinskas neįsivaizduoja savo gyvenimo. Jį Kauno gatvėse galima sutikti dviračiu važiuojantį į darbą ar iš darbo, laisvalaikio akimirkomis - miesto parkuose ar užmiesčio trasose, dviratininkų “kritinės masės” pasivažinėjimuose po miestą.

Meilė dviračiams - nuo mažens

“Draugai juokiasi iš manęs, kad dviračiu nuvažiuoju daugiau nei automobiliu. Per metus dviračiu numinu apie šešis tūkstančius kilometrų”, - tikino G.Kučinskas.

Gyčio pažintis su dviračiais prasidėjo vaikystėje, kai tėvai nupirko triratuką. Vėliau buvo dviratukas, paauglystėje - “Ereliukas”, galiausiai - vyriškas dviratis. Tačiau pasivažinėjimai baigėsi prieš dvidešimt metų, kai G.Kučinskas išėjo tarnauti į sovietinę armiją, o po dvejų metų grįžęs dviračius užmiršo.

Aistra dviračiams atgimė prieš trejus metus, kai gimtadienio proga draugai padovanojo dviratį. Viskas prasidėjo nuo trumpų pasivažinėjimų, kelionių į darbą. Gatvėse G.Kučinskas ėmė pažinti kitus dviratininkus, pradėjo su jais sveikintis, o dar vėliau, užsimezgus kalboms apie bendrą aistrą dviračiams, susidarė draugų ratas, kuris virto klubu “Velomanai”. Klubo pavadinimą sugalvojo Gytis.

“Poreikis kurti klubą atsirado prieš porą metų, kai suformavom interneto svetainę. Pernai prasidėjo pasivažinėjimai trečiadieniais, kai susirinkę “Velomanų” klubo nariai važiuoja sugalvotais maršrutais. Registruotų narių klube yra apie du šimtus, aktyviųjų, kurie radę laisvo laiko sėda ant dviračių ir važiuoja, - apie penkiasdešimt. Ko reikia, kad būtum priimtas į klubą? Ogi nieko ypatingo, tik dviračio ir noro keliauti”, – sakė G.Kučinskas.

Įveikiamos ir tolimos distancijos

G.Kučinskas teigia, kad pomėgis važiuoti dviračiu išaugo į poreikį važiuoti ilgesnius atstumus. Iš pradžių savaitgaliais įveikdavo iki šimto kilometrų atstumus. Vieną kartą Gytis nuvažiavo iš Klaipėdos iki Pakuonio ir atgal į Kauną - maždaug 300 kilometrų. Po šios kelionės gimė mintis, kad ilgus maršrutus galima važiuoti ir su visais klubo nariais.

Taip prieš savaitę buvo įgyvendintas sumanymas nuvažiuoti 400 kilometrų greičiau nei per parą ir taip patekti į Lietuvos rekordų knygą “Factum”. Kartu norėjosi atkreipti visuomenės dėmesį į kol kas prastas sąlygas dviračių mėgėjams. Dviračių entuziastai vis dar pavydžiai žvelgia į Vakarų Europą, kur sąlygos geresnės. Tačiau G.Kučinskas mato teigiamus pokyčius ir tikisi, kad po dešimties metų dviratininkai miestuose galės važiuoti be baimės, nerizikuodami būti partrenkti automobilių.

“Atsiranda vairuotojų, kurie dviratininkus praleidžia, o ir patys dviratininkai, pamatę vienas kitą gatvėje, pradėjo sveikintis, ko anksčiau taip pat nebuvo. Parkuose savaitgaliais dviratininkų būna ne mažiau nei pėsčiųjų”, - džiaugėsi G.Kučinskas.

Kelionės dviračiu G.Kučinskui nėra vienintelis pomėgis. Neseniai vyras pradėjo dalyvauti MTB kalnų dviračių varžybose senjorų grupėje.

Namie - penki dviračiai

G.Kučinsko namų garaže stovi penki dviračiai. Kam jų tiek? G. Kučinskas sako, kad kiekvienas skirtas važiuoti skirtingomis sąlygomis: dviratis, skirtas ramiam pasivažinėjimui mieste, dviratis ilgoms distancijoms įveikti. Gytis turi ir dviratį, kuriuo važiuoja žiemą.

“Nėra dviračių sezono pabaigos. Iki Naujųjų galima važinėti nesibaiminant, o po Naujųjų jau važiuoju pasisaugodamas. Žiemai skirtas senas dviratis, todėl jo negaila važiuojant per druską ar sniegą. Tačiau be dviračio ir žiemą jau nebegaliu apsieiti”, – prisipažino G.Kučinskas.

Garaže šalia dviračių stovi ir automobilis “Peugeot 309”, tačiau G.Kučinskas teigia juo važiuojantis ypatingomis progomis, kai kelionės tikslas dviračiu nepasiekiamas. Automobilis jam tėra pigus daiktas, palyginus su tuo, kiek vyras išleido dviračiams ir jų detalėms pirkti.

“Už paskutinį dviratį mokėjau du tūkstančius litų. Ar pyksta dėl išleidžiamų dviračiams pinigų žmona? Žinoma, būna visko, bet vien tai, kad po 400 kilometrų kelionės vienintelis iš žygio dalyvių buvau sutiktas su gėlėmis, pasako, jog šeima mane palaiko. Šeima mato augančią varžybose iškovotą taurių kolekciją. Ar aistra dviračiams nepraeis taip pat greitai, kaip ir atėjo? Ateityje visko gali nutikti, tačiau kol kas tik stiprėja”, – šypsodamasis pasakojo G.Kučinskas.