Sakyti, kad matei Pekiną, galima tik tuomet, jei aplankei Forbidden City, užlipai ant Didžiosios kinų sienos ir suvalgei tradicinį patiekalą - keptą Pekino antį. "Visas tris užduotis įgyvendinome, tačiau antis įspūdžio nepaliko: padažas buvo neskanus", - juokėsi iš olimpinėmis nuotaikomis gyvenančio Pekino ką tik sugrįžę Jurgita Laurinėnaitė ir Dainius Šimelevičius.

Pasijuto tarsi žvaigždės

Dalydamiesi dviejų savaičių trukmės atostogų įspūdžiais lietuviai neslėpė Pekiną įsivaizdavę visiškai kitokį. "Išlipus iš lėktuvo sugriuvo daugybė stereotipų. Manėme, kad Pekinas gerokai skurdesnis, tačiau pamatėme stulbinamus kontrastus - nuo mažų skurdžių kinų kvartalų iki europietiškais ir amerikietiškais ženklais spindinčių dangoraižių", - pasakojo vis dar kelionės nuotaikomis gyvenanti J.Laurinėnaitė.

Nepaisant milžiniškų kinų pastangų ir investicijų, įdėtų ruošiantis olimpiadai, daugeliui Kinijos gyventojų europiečių viešnagė jų šalyje vis dar žadina begalinį smalsumą. "Daugybę kartų sulaukėme prašymų nusifotografuoti drauge. Mažesniuose miesteliuose mus badė pirštais, apkalbėjo, į mus žiopsojo, jautėmės taip, tarsi būtume Holivudo žvaigždės. Žmonės, eidami iš paskos, šaukė "hello". Iš pradžių mandagiai atsakydavome, o paskui nebekreipėme dėmesio", - įspūdžiais dalijosi tautiečiai.

Keliautojus bene labiausiai nustebino kinų paslaugumas ir pagarba. Dauguma jų, net gerai nesuprasdami, ko klausiami, stengdavosi padėti. Olimpiniu šurmuliu gyvenančiame Pekine tvyrojo laukimo nuotaikos: gatvėse buvo sodinami gėlynai, tvarkoma aplinka, daugėjo angliškų nuorodų ir viešųjų tualetų. Metro įtaisytuose televizoriuose buvo aiškinamos olimpinių sporto šakų taisyklės.

"Iš vietinių sužinojome, kad statant Olimpinį miestelį iš gyvenamųjų vietų buvo iškelta daugiau kaip milijonas gyventojų. Tokiu valdžios elgesiu piktinosi ne tik patys gyventojai, bet ir žmogaus teisių gynėjai", - pasakojo turistai.

Trikdė kinų paprastumas

"Keliauti po Kiniją pigu", - sutartinai tvirtino traukinius, autobusus ir vietos taksi išbandę lietuviai. Ypač daug emocijų jiems suteikė pasivažinėjimas rikšų traukiamais dviračiais vežimėliais. "Rikšos tarp didelių automobilių Pekino gatvėmis nardo lyg žuvys vandenyje. Atsisėdi į rikšos būdelę ir važiuoji. Tačiau jie mėgsta sukčiauti ir kainą dešimteriopai padidinti - nuolat tenka derėtis", - pasakojo pora.

Kelionių kainas pašnekovai vadino nuostabiomis. Jie tvirtino, kad sumokėjus penkis litus galima apvažiuoti pusę Pekino centro. Kiek liūdniau lietuviams buvo nusprendus pereiti į kitą kelio pusę: Kinijoje pėstieji nepraleidžiami. Prasčiau sekėsi keliauti ir traukiniais. Dėl įspūdingos kinų populiacijos bilietų iš karto nenusipirksi, todėl pasirūpinti jais patariama prieš kelias dienas. Norėdami kuo daugiau pamatysi galite važinėtis naktiniais miegamaisiais traukiniais.

Pašnekovai pastebėjo, kad kinams, panorusiems numigti, lova ne visuomet būtina: "Daugeliui pakanka po ranka turimo drabužio ar laikraščio. Teko matyti, kaip vietos kavinėje pavalgęs vyras alkūnėmis pasistūmė indus ir "nusmigo". Metro požeminiuose koridoriuose panašūs vaizdai nieko nestebina".

Vis dėlto lietuviai mieliau nakvojo trijų žvaigždučių viešbučiuose, kur kambarys atsiėjo 18-20 eurų. Kinijoje, net ir vėlų vakarą, galima pamatyti europiečio akiai neįprastų reginių. Dažniausiai ant gatvės stovi staliukas, kelios kėdutės, o ant jų sėdintys kinai žaidžia įvairius stalo žaidimus. "Vienoje parduotuvėje už prekystalio matėme stovinčią lovą, šalia gulėjo numestas tualetinis popierius... Mums žvalgantis iš kitapus gatvės atbėgo pižama vilkinti mergina ir paklausė, ko pageidaujame. Pardavusi mums vandens ji išskubėjo atgal pas draugus ir žaidė toliau", - stebėjosi J.Laurinėnaitė.

Ragavo keptos gyvatės

Kinijoje labai populiaru, nors ne mažiau pavojinga užkandžiauti gatvėse. Vietiniai mėgsta šaldytus vaisius, bet kelionių gidai griežtai įspėja jų neragauti. Europiečiams nuo tokių vaišių gali sustreikuoti skrandžiai. "Kur ten maistas gatvėse - net dantis valėmės parduotuvėje pirktu mineraliniu vandeniu", - sakė lietuviai. Kaip ypatingą kinų delikatesą jie nurodė virtas, rūkytas ar keptas vištų kojas.

Gerus prisiminimus tautiečiai parsivežė ir apie kinų restoranų virtuvę (ji ne tik puiki, bet ir pigi) bei vadinamojoje Pekino pramogų gatvėje įsikūrusį egzotišką maisto turgelį. Jame gali paragauti ko tik širdis geidžia: keptų šilkverpio lervų, šimtakojų, aštuonkojų, skėrių, skorpionų, jūrų arkliukų, gyvatienos, šunienos... "Mačiau vieną europietį, šlamščiantį šunieną. Mes derėjomės dėl gyvatės. Bet skoniu nesužavėjo - buvo labai riebu", - pasakojo keliautojai.

Per šią kelionę Jurga ir Dainius nemalonių nuotykių nepatyrė, gal kiek rimtesniu išbandymu jiems tapo bendravimas anglų kalba mažesniuose Kinijos miesteliuose. "Dangoraižių rajone angliškai susikalbėdavome tobulai, tačiau mažesniame miestelyje laukdavo sunkumai. Vietiniai angliškai nekalbėjo. Gerai, kad turėjome kelionių vadovą - mažą žodynėlį. Su juo nesiskyrėme", - prisiminė pašnekovai.

Ėjo imperatorių keliais

Vienas lankomiausių Pekino objektų, vadinamas miestu mieste - Forbidden City. Kinų visuomenė, anksčiau negalėdavusi ten patekti dėl uždaro imperatorių ir jo žmonų gyvenimo būdo, dabar noriai lanko ypatingą vietą. Bokštai, bokšteliai, šventyklėlės, kambariai, po kuriuos žvalgantis laikas prabėga nepastebimai greitai. "Juokavome, kad per dieną Forbidden City pamatėme visą kultūrinį Kinijos paveldą".

Viešėdami lietuviai aplankė ir 6 tūkst. km nusidriekusią, daug kur apgriuvusią Didžiąją kinų sieną. "Mums pasakojo, kad karštomis vasaros dienomis ji įkaista iki 40 laipsnių, todėl vaikščioti beveik neįmanoma. Bet mus lydėjo sėkmė: užėjo nedidelis lietus, ir kuo puikiausiai galėjome ją apžiūrėti. Taip pat keliavome nepaprastai gražiu šventuoju imperatorių keliu. Šiandien tą kelią žymi jo patarėjų, kariuomenės, dramblių ir kupranugarių skulptūros". Dvi valandas važiavę iki jūros keliautojai suprato, kad oro sąlygos neleis pasimėgauti paplūdimio malonumais, todėl aplankė vietą, kur Didžioji kinų siena išeina į jūrą. Šalia jos stovi senovinė šventykla jūrų dievui.

Jurga su Dainiumi iš arti regėjo ir aštuntuoju pasaulio stebuklu vadinamą terakotinę kinų armiją. Kinijoje ji surasta atsitiktinai, 1974 m. vienai valstiečių šeimai sumanius išsikasti šulinį. Kadaise imperatorių saugoti užkasti moliniai kareivėliai buvo spalvoti, dabar laikas išblukino jų spalvas. Šiandien atkasta tik dalis armijos, likusi palikta ateities kartoms.

Nors įspūdžiai puikūs, kelionė į Kiniją porai buvo varginanti. Iš Vilniaus į Varšuvą nuvykę lietuviai lėktuvo į Pekiną pralaukė aštuonias valandas, tačiau jų skrydis buvo atšauktas. Teko skristi kitu reisu. Kur kas labiau nei kelionė į priekį porą išvargino devynių valandų skrydis atgal ir apie parą užtrukęs laukimas. "Būdami Pekine norėjome kuo daugiau pamatyti, todėl miegodavome po šešias valandas. Į kelionės pabaigą tai labai pasijuto", - neslėpė pašnekovai. Dar vasario mėnesį bilietus į Pekiną įsigiję lietuviai jiems išleido 5 tūkst. litų. Tai ir sudarė didžiąją dalį išlaidų, nes maistas ir nakvynė kainavo nedaug.