Jos teigimu, tikrai negalima šunelio vestis prie miesto eglės, kur daug triukšmaujančių žmonių, leidžiami fejerverkai, sproginėja petardos: „Tuo metu mes paimame labai daug pabėgusių, išsigandusių, sužeistų gyvūnų. Kai kuriems šuniukams pasivaikščiojimas, kai sproginėja petardos, baigiasi labai liūdnai – jie patenka po automobilių ratais.“

– Kaip mūsų augintiniai, ypač šunys, reaguoja į naujametį petardų ir fejerverkų keliamą triukšmą?

– Yra tikrai nemažai šunų, dėl įgimtų arba įgytų baimių bijančių garso, triukšmo, kitų šaižių garsų. Kartais tai baigiasi labai liūdnai, ypač jei šeimininkas nežino, kad jo augintinis tokių baimių turi.

– Kaip šis triukšmas paveikia ar gali paveikti šunų elgseną?

– Jei šunelis buvo netaisyklingai pratinamas prie garso, jei buvo išgąsdintas, didžiulė baimė gali likti visam gyvenimui ir trukdyti kasdien, nes mes gyvename triukšmingoje aplinkoje. Todėl labai svarbu tinkamai auklėti šuniuką, naudotis specialistų konsultacijomis, lankytis šunų mokyklose, kad šuniukas būtų prie visų garsų pratinamas palaipsniui ir tokių blogų įvykių pavyktų išvengti.

Jokiu būdu nereikėtų šunelio, Naujuosius metus ar Kalėdas sutinkančio pirmą kartą, vestis prie miesto eglės, kur daug triukšmaujančių žmonių, garsų, šviesų, fejerverkų, nes jam tai bus didžiulis išbandymas. Net ir šunelis, neturintis įgimtos baimės, gali imti bijoti, o paskui, norint tą baimę panaikinti,  reikės labai daug dirbti, konsultuotis su specialistais. Kartais, kryptingai dirbant, tas baimes pavyksta pašalinti.

Kita dalis šunų jau turi įgimtą baimę, todėl rinktis šuniuką reikėtų su specialistu. Šuniukas turi būti ne tik gražus, bet ir sveikos psichikos.

– Kaip dar galime padėti augintiniui išgyventi tą laikiną nepatogumą?

– Šis laikotarpis augintiniams labai sunkus, ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ kalėdiniu ir Naujųjų metų laikotarpiu turi ypač daug darbo. Tuo metu mes paimame labai daug pabėgusių, išsigandusių, sužeistų gyvūnų. Kai kuriems šuniukams pasivaikščiojimas, kai sproginėja petardos, baigiasi labai liūdnai – jie patenka po automobilių ratais.

Taigi šeimininkai turi nesivesti šunų į tokias vietas. Netgi yra žmonių, kurie savo augintinius atveža į gyvūnų viešbučius, kad šuneliai narvuose, kuriuose nieko nėra, saugiai praleistų naktis, kai labai šaudoma. Nors šventiniu laikotarpiu šuniukas turėtų likti namuose, neužtenka jo palikti bute, kur labai daug daiktų, kartais nesaugių, nes gyvūnas blaškysis – grįžę galite rasti nusiaubtą butą ir susižeidusį augintinį.

Žmonėms, turintiems nuosavą namą, patariame šuniuką uždaryti giliausiame tamsiame kambaryje ar rūsyje, kuris ne toks pralaidus garsams. Būtų labai gerai pabūti kartu su šunimi, jį paglostyti, nuraminti. Jei tokios galimybės nėra ir tuo metu negalite būti su augintiniu, reikėtų jį bent jau uždaryti visiškai tuščiame saugiame tamsiame kaparyje – jam ten bus jaukiau, jis girdės mažiau garsų ir nesusižalos.

– Teko girdėti, kad specialistai pataria augintiniams duoti tam tikrų košelių ar vaistų, padedančių sumažinti streso poveikį. Ar jūs patartumėte pasinaudoti ir šia priemone?

– Įvairių sedatyvinių preparatų pasirinkimas yra didelis. Dauguma jų pakankamai saugūs, nes profilaktiniai, raminamųjų žolių pagrindu. Tad, jei žinote, kad jūsų šuo turi tokių baimių, kaip gydytoja, rekomenduočiau skirti šiuos preparatus. Vienus jų pradėti vartoti reikia prieš kelias dienas, kitus – prieš kelias valandas.